- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-359-479/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Almantas Padvelskis, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- J. V., S. V.
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono savivaldybei
- Išvadą teikia
- Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų A. Maškevičinės ir A. Padvelskio, sekretoriaujant D.Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. V.Pargaliauskienei, atsakovų atstovei adv. J.Usonytei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovams J. V. bei S. V., trečiajam asmeniui Skuodo rajono savivaldybei, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, institucija, teikianti išvadą – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Skuodo rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovų J. V. bei S. V. priešieškinį ieškovei B. D. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo įvykdyta ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovus J. V. ir S. V. bei jų vaikus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad minėtą butą ji 1998-10-06 sutartimi nusipirko iš S. U., 2000 metų birželio mėnesį mirė jos tėvas S. A. K., tuo metu vyko skyrybų procesas su jos vyru, ji buvo priversta prižiūrėti savo sergančią motiną S. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė jai priklausančiame bute leido apsigyventi atsakovams ir jų šeimos nariams. Nuompinigių už butą ji neėmė, buvo sutarta, kad atsakovai sumokės visus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Be to, ji atsakovei J. V. 2000-09-14 notariškai patvirtinta sutartimi paskolino 20 000 Lt. Su J. V. buvo sutarta, kad ji paskolą grąžins padengdama B.D. suteiktą lengvatinį kreditą, ką atsakovė ir darė. Vėliau butas tapo reikalingas pačiai ieškovei. 2008-07-04 notarė V. Ž. perdavė atsakovei J. V. ir jos šeimos nariams ieškovės pareiškimą, kad jie išsikeltų iš ginčo buto, nes butas priklauso ieškovei ir jai yra reikalingas. Atsakovai V. atsisakė geruoju išsikelti iš buto, be to, nuo 2008 metų gegužės mėnesio nebemoka nuompinigių.
Atsakovai J. V. ir S. V. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį. Atsakovai nurodė, kad 2000 metais nusprendė pasiimti kreditą iš banko ir nusipirkti butą Skuodo mieste, tačiau AB „Hansabanko“ darbuotoja I. S., užsiimanti kreditų išdavimu fiziniams asmenims, paaiškino, jog jų darbo užmokesčiai maži ir bankas negalės suteikti kredito jų šeimai. I. S. nurodė, kad B. D. buvo gavusi lengvatinį kreditą pirkti butą ir neturi galimybių išmokėti kreditą, todėl būtų galima su ja padaryti susitarimą. Atsakovai susitiko su B. D., kuri pasiūlė paimti butą, sumokėti kreditą bankui jos vardu, o baigus mokėti kreditą – įforminti buto pirkimo–pardavimo sandorį, t. y. sudaryti sutartį, pagal kurią B. D. parduoda butą V. Tariantis dėl kredito sumokėjimo B. D. vardu, kilo klausimas dėl buto priklausomybės nelaimės (mirties) atveju. B. D. pasiūlius 2000-09-14 pas notarą buvo surašytas testamentas, kuriuo ji ginčo butą paliko J. V. 2000-09-14 pas tą patį notarą buvo sudaryta paskolos sutartis tarp J. V. ir B. D., pagal kurią J. V. pasiskolino iš B. D. 20 000 Lt. Paskolos sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad ieškovė būtų garantuota, jog atsakovai išmokės kreditą už butą. 2000 metais Viskantų šeima persikėlė gyventi į ginčo butą, kas mėnesį mokėjo bankui kreditą ieškovės vardu, taip pat mokėjo mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, atliko buto remontą ir tuo būdu butą pagerino. Likus sumokėti paskutinę kredito įmoką banko darbuotoja paaiškino, jog paskutinę paskolos dalį sumokėjo B. D. ir bankas paskolos gavėjui jokių pretenzijų neturi, kadangi visa paskola išmokėta. Tada J. Viskantienė kreipėsi į B. D. siūlydama sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir butą įforminti atsakovų vardu. B. D. pareiškė, kad ji persigalvojo ir nusprendė pabaigti mokėti kreditą pati, nes butas priklauso jai ir jis jai reikalingas, be to, skiriasi buto pradinė ir dabartinė kainos. Atsakovų manymu, ieškovė be pagrindo vengė notarine tvarka įforminti buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl prašė teismo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti įvykusia, taip pat pripažinti negaliojančia 2009-09-14 paskolos sutartį, pasirašytą tarp J. V. ir B. D.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – pripažino galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų, kuria ieškovė pardavė atsakovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o šie butą iš ieškovės nupirko ir įgijo į jį nuosavybės teises; pripažino 2000-09-14 paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino J. V. 20 000 Lt, patvirtintą 2000-09-14 Skuodo rajono notarų biure, reg. Nr. I-2991, negaliojančia; iš ieškovės 200 Lt žyminio mokesčio priteisė atsakovams, 2 216,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė B. D. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė šališkai vertindamas įrodymus – aptarti tik tie įrodymai ir šalių argumentai, kurie palankūs atsakovams. Teismas, pripažindamas ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį įvykusiu, nesiaiškino būtinų tokio sandorio elementų – buto kainos, kitų duomenų apie nekilnojamąjį turtą, kurie turi būti nurodyti sudarant šios rūšies sandorį. Taip pat nesiaiškinta, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – teismo patvirtintas sandoris neužtikrino nepilnamečio vaiko teisės į vienintelį gyvenamąjį būstą, tuo pažeistos ne tik imperatyvios teisės normos (CK 1.80 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 6, 13 str.), bet ir viešoji tvarka (CK 1.81 str.). Apeliantė nurodo, jog teismas šališkai vertino ir tuos įrodymus, kuriais remiantis šalių sudaryta paskolos sutartis pripažinta negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. V. ir S. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalys 2000-09-14 sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai sutartį, nors sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. Atsižvelgtina į tai, kad pagal tuo metu galiojusią LR CK 255 str. 2d. (redakcija iki 2001-07-01) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta, o įstatyme nurodytos sandorio formos nesilaikymas reiškė sandorio negaliojimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, kuri būtų patvirtinta notarine tvarka.
Pagal LR CK 256 str. (redakcija iki 2001-07-01) šalys privalėjo nustatyti parduodamo turto kainą. Bylos nagrinėjimo nebuvo nustatyti įrodymai, kad šalys nustatė parduodamo turto kainą. Ta aplinkybė, kad atsakovai grąžino ieškovei suteikto kredito didžiąją dalį, neįrodo, jog tai yra susitarimas dėl parduodamo buto kainos (LR CPK 178 str.). Įstatymas nedraudė (LR CK 179 str., (redakcija iki 2001-07-01), šalims susitarti dėl to, kad kreditą už ieškovę grąžins atsakovai. Tam neprieštaravo ir kredito įstaiga, nes ji priimdavo atsakovų atliekamus mokėjimus grąžinant ieškovei suteiktą kreditą. Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo įvykdo prievolę, nėra pakankamu pagrindu pakeisti skolininko įgytas nuosavybės teises. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių susitarimą dėl prievolių kredito įstaigai įvykdymo pripažino turto pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog ieškovė ginčo butą įsigijo iš lengvatinio kredito, kuris buvo paskirtas Skuodo rajono valdybos 1988-08-26 sprendimu (b.l. 118,119 t.1). Pagal paskolos sutarties 3.6 punktą ieškovė įsipareigojo bankui įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant paskolos grąžinimą. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė, gavusi lengvatinį kreditą dėl sunkios ieškovės turtinės padėties, negalėjo įsigyto turto parduoti iki kredito grąžinimo pabaigos. Jeigu ieškovė būtų sudariusi tokią sutartį, ji prieštarautų visuomenės interesams ir būtų negaliojanti (LR CK 48 str., redakcija iki 2001-07-01). Būtina įvertinti ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas turėtų įtakos ir banko interesams. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad bankas rašytine forma būtų sutikęs su ginčo turto perleidimu atsakovams.
Ta aplinkybė, kad atsakovai gyveno ieškovei priklausančiame bute, nepatvirtina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto. Tokią išvadą galima padaryti, nes gyvenimas kitam savininkui priklausančiame bute pagal LR CK normas gali būti ir nuomos, ir panaudos bei kitų sutarčių dalykas. Taigi teismas atsakovų priešieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu patenkino nepagrįstai (LR CPK 178 str.).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai tarp šalių sudarytą paskolos sutartį pripažino negaliojančia. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Ieškovė pripažįsta, jog lengvatinis kreditas būti įsigyti ieškovei buvo suteiktas dėl sunkios jos turtinės padėties, tai patvirtina ir bylos medžiaga (b.l. 116,117). Taigi ieškovė, būdama skolinga bankui dėl negrąžinto kredito butui įsigyti, negalėjo 20 000 Lt paskolinti atsakovams. Būtina įvertinti ir tai, kad tarp šalių sudarytos paskolos sutarties suma iš esmės atitiko ieškovei suteikto banko kredito dydį. Galima padaryti išvadą, jog paskolos sutartis buvo ne tikrąją šalių atitinkantis sandoris, bet šalių įsipareigojimų įvykdymo priemonė, tai yra šalių susitarimas, jog ieškovė iki banko kredito grąžinimo pabaigos turės leisti atsakovams gyventi ginčo bute, atsakovai privalės vykdyti įsipareigojimą dėl ieškovei suteikto kredito grąžinimo. Kadangi šią aplinkybę teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ši teismo sprendimo dalis paliekama galioti.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovams nedelsiant vykdant teismo sprendimą dėl iškeldinimo, gali iškilti nenumatytų kliūčių, iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos neturi būti vykdomas nesuteikiant atsakovams protingo termino pasiruošti teismo sprendimo įvykdymui, todėl tikslinga teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki 2011 metų kovo 1 dienos (LR CPK 284 str.).
Atsižvelgiant į nurodyta aplinkybes, byloje priimamas naujas sprendimas.
Patenkinus ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo bei atmetus iš dalies priešieškinį, ieškovei iš atsakovų priteisiama jos sumokėto žyminio mokesčio dalis 726 Lt (126 Lt+600 Lt=726 Lt), žyminio mokesčio dalis valstybei, nuo kurios sumokėjimo atsakovai bei ieškovė buvo atleisti-4 000 Lt (2 200 Lt+1 800 Lt=4 000 Lt), iš dalies patenkinus priešieškinį, ieškovei priteisiama dalis ieškovės atstovavimo išlaidų-500 Lt. Priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškovė taip pat privalo sumokėti 200 Lt atsakovų sumokėto žyminio mokesčio bei 400 Lt valstybei (LR CPK 93,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u sprendž i a:
panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės B. D. ieškinys, ieškovės B. D. ieškinį patenkinti ir iškeldinti atsakovus J. V. bei S. V. kartu su jų šeimos nariais iš buto esančio, (duomenys neskelbtini), šios sprendimo dalies įvykdymą atidedant iki 2011-03-01.
Panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovų J. V. bei S. V. priešieškinis dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, ir šią priešieškinio dalį atmesti.
Palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2000-09-14 paskolos sutartis.
Panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo dalis, kuriomis atsakovams J. V. bei S. V. iš ieškovės priteista 200 Lt žyminio mokesčio bei iš ieškovės priteista 2 216,50 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovų J. V. bei S. V. lygiomis dalimis ieškovei B. D. 726 žyminio mokesčio bei 500 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovės B. D. atsakovei J. V. 200 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės B. D. 400 Lt žyminio mokesčio valstybei, priteisti iš atsakovų J. V. bei S. V. lygiomis dalimis 4 000 Lt žyminio mokesčio valstybei.