Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3094-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
e1-3094-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25864-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3094-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25864-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Renaldo Budrio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. J. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

Jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d., teismo baudžiamuoju įsakymu jam, padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje 2020 m. kovo 9 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. gegužės 12 d. apie 7.40 val. Vilniuje, Vaduvos g. 19, vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, 2020 m. gegužės 14 d. apie 0.54 val. Vilniuje, Tūkstantmečio g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,23 promilių), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius, Tūkstantmečio g., vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip padarė, nes apie vidurnaktį jam paskambino draugė E., kurios pavardės nežino, ir pasakė, kad aplink jo mašiną vaikšto kažkokie asmenys su žibintuvėliais. Atėjęs pastebėjo išlaužtą vairuotojo pusės stiklo mechanizmą. Automobilyje pasigedo rankinės su įrankiais. Žmonių aplink automobilį nebuvo. Buvo vėlu, todėl pats nusprendė perstatyti automobilį VW Passat į savo kiemą. Dėl 2020 m. gegužės 12 d. įvykio, kai vairavo transporto priemonę, buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nes žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonės. Buvo susipažinęs su procesiniu dokumentu, bet to nepaisė. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (el. b. 2 t., l. 5–7).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešime nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2020 m. vasario 25 d. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2020 m. vasario 21 d. Bylos duomenimis R. J. vengia vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. gegužės 12 d. apie 7.40 val. Vilniuje, Vaduvos g. 19, ir 2020 m. gegužės 14 d. apie 0.54 val. Vilniuje, Tūkstantmečio g., vairavo automobilį (el. b. 1 t., l. 5).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2020 m. vasario 27 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas patvirtina, kad R. J. 2020 m. kovo 9 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės, nustatytos BK 68 straipsnyje, atlikimo tvarka ir sąlygomis, supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (el. b. 1 t., l. 10–11).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialiste. Yra (duomenys neskelbtini) specialistės, kurios vykdo baudžiamojo poveikio priemones, t. y., specialiosios teisės atėmimą. Turi asmenų bylas. Kiekviena specialistė turi apie 450 asmenų, kuriems yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuos asmenis per duomenų bazes patikrina ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Remdamasi tuo, duomenų bazėje patikrino R. J. duomenis ir nustatė, kad šis nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, nes vairavo transporto priemonę. Apie tai informavo policijos pareigūnus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (el. b. 1 t., l. 171–173).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarimu nustatyta, kad R. J. 2020 m. gegužės 12 d. apie 7.40 val. Vilniuje, Vaduvos g. 19, vairavo transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 153–162).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d., teismo baudžiamuoju įsakymu R. J., padariusiam nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui. Kaltinamasis probacijos tarnyboje nuo 2020 m. kovo 9 d. pasirašytinai supažindintas su minėta baudžiamojo poveikio priemone, taip pat jos nevykdymo pasekmėmis. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. J. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones. Kita vertus, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ne vieną kartą vairavo automobilį (2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 14 d.). Tą pripažino ir pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad kaltinamasis neleistinai elgėsi ne vieną kartą per neilgą laiką nuo baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo dienos. Tai rodo, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikyta piktybiškai ir sistemingai, t. y. R. J. tyčia vengė ją atlikti.

Esant visoms aplinkybėms, pripažintina, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 2 t., l. 11–12).

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). R. J. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, užsiima individualia veikla. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismo vertinimu, 24 parų arešto bausmė (mažesnė, nei vidurkis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis anksčiau teistas tik vieną kartą, taip pat kaltinamasis dirba. Todėl yra teisinis pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 mėnesiams.

R. J. skiriama intensyvi priežiūra (pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, ji yra privalomai skiriama), įpareigojant R. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi. Taip pat jam skiriama pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Kiti klausimai

R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., l. 125–127). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 24 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalis, atidėti R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant R. J. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis