- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- AS-858-927-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00808-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-10, 43-44, t. III, b. l. 107-109) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
Šalies argumentai
1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir Vilniaus padalinys) 2012 m. vasario 15 d. raštą (sprendimą) Nr. (12.14.V)-2V-173 „Dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo“;
2) atnaujinti terminą apskųsti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“;
3) panaikinti 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. ĮV-605 patvirtinto specialiojo planavimo dokumento – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto – sprendinius dalyje, kurioje negalima atkurti, pritaikyti ir teisėtai disponuoti P. Š. nuosavybės teise priklausančiu turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatu–kiaulide (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
4) įpareigoti Vilniaus padalinį išduoti specialiuosius reikalavimus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato–kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2012 m. sausio 4 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus padalinį dėl projektavimo sąlygų išdavimo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato–kiaulidės rekonstrukcijai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus padalinys 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. (12.14.V)-2V-173 atsisakė išduoti projektavimo sąlygas statybos darbams, motyvuodamas tuo, kad pagal įsakyme Nr. ĮV-605 patvirtintą specialiojo planavimo dokumentą – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K) Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą uždrausta (atimta teisė) tvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą. Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsigijo minėtą žemės sklypą su pastato griuvėsiais, t. y. pastatas fiziškai pažeistas, jo baigtumas – 10 proc. Sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, teisės/administraciniuose aktuose nebuvo įtvirtinta, kad žemės sklypas ir pastatas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ar apsaugos zoną ir įtvirtinti statybos negalimumo apribojimai pareiškėjo turtui – statiniui, jie atsirado tik 2011 m. rugsėjo 28 d.
Pažymėjo, jog apie šiuos apribojimus pareiškėjas sužinojo gavęs 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (12.14.V)-2V-173 (šis sprendimas siųstas neregistruotu paštu, laiškas nebuvo įteiktas, o rastas laiptinėje). Apie 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 taip pat sužinojo tik gavęs 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (12.14.V)-2V-173, nes nuo 2008 m. sausio 10 d. gyvena Dubline. Pareiškėjo nuomone, 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. ĮV-605 patvirtinus specialiojo planavimo dokumentą – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K) Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą, jame nustatyti apribojimai, kuriais nėra išlaikytas apribojimo valdyti bei naudotis turtu suderinamumas su nuosavybės teise. Įsigydamas minėtą žemės sklypą su pastato griuvėsiais pareiškėjas investavo asmenines santaupas ir tikėjosi atstatyti pastatą savo poreikiams, tačiau Kultūros paveldo departamentas, parengęs nurodytus specialiojo planavimo dokumentus, pažeidė jo teisėtus lūkesčius į nuosavybės teise priklausantį statinį, uždrausdamas jį tvarkyti. Nusipirkęs žemės sklypą su jame esančiais statiniais, dar iki sprendimo gavimo dienos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus padalinį su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus pastato–kiaulidės rekonstrukcijai, tačiau iki pirmojo atsakymo gavimo dienos jis buvo ignoruojamas, o jo prašymai nebuvo tenkinti. Tokie Vilniaus padalinio veiksmai, kai dar nebuvo jokių statybos draudimų, laikytini sąmoningais veiksmais, siekiant gauti laiko specialiesiems planams priimti ir tokiu būdu sutrukdyti įgyvendinti nuosavybės teises. Paaiškino, kad tik susipažinęs su prašomais išreikalauti aktais – Kultūros paveldo departamento 2008 m. rugsėjo 2 d. pranešimu Nr. 08-241 ir 2008 m. liepos 22 d. aktu Nr. KPD-RM-831 – pareiškėjas sužinojo tikslią informaciją, kas priėmė skundžiamus aktus, kada ir kokios jo teisės bei pareigos buvo juose nustatytos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 152-154, t. IV, b. l. 131-134) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, jog įsakymu Nr. ĮV-605 patvirtintas Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas, parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei procedūrų. Jokių pažeidimų rengiant ir tvirtinat šį planą neužfiksuota. Pagal planą pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – pastato griuvėsiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritoriją, kuriai nustatomas autentiškos paskirties saugojimo režimas. Šioje teritorijoje nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės, reikalavimai kitiems pastatams. Pareiškėjui priklausantys griuvėsiai (statinys) yra pastatyti 1956 m., todėl šio tarybinių laikų neišlikusio pastato–kiaulidės atstatymas ir pritaikymas pagal poreikius negalimas, kadangi pažeistų teisinį reglamentavimą bei niokotų XIX a. pr.–XX a. I. p. Lentvario dvaro sodybos komplekso (nuo 2005 m. balandžio 29 d. Kultūros ministro įsakyme Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ pripažintu saugomu valstybės) plano struktūrą, tūrinę erdvinę kompoziciją, kitas vertingąsias savybes.
Nurodė, kad pareiškėjui priklausantis statinys (griuvėsiai) yra visiškai sugriuvęs, jo tūris – 0 m³. Bet koks statinių statymas buvusio pastato vietoje turėtų būti traktuojamas kaip naujo statinio statyba. Netgi laikant, kad pastatas–kiaulidė nėra visiškai sugriuvęs, iš pareiškėjo 2010 m. spalio 15 d. rašto „Dėl detaliojo plano rengimo“ turinio matyti, kad pareiškėjo tikslas yra statyti naują pastatą. Tiek naujų pastatų statymas, tiek iš esmės sugriuvusio tarybinių laikų pastato rekonstrukcija autentiškos paskirties XIX a. pr.–XX a. susiformavusioje ir saugomoje teritorijoje apskritai nesiderintų su autentiškumo sąvoka bei prieštarautų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Be to, pareiškėjo įsigyto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 25 straipsnio 3 dalį tokiame sklype gali būti statoma ūkininko sodyba, o, atsakovo žiniomis, pareiškėjas nėra ūkininkas. Ši aplinkybė iš esmės kelia abejones dėl pareiškėjo pretenzijų, susijusių su teisėtais lūkesčiais, pagrįstumo: pareiškėjas įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad jis sklypas skirtas ne statiniams statyti (nes to neleidžia teisės aktai).
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir dėl to, kad teisėti veiksmai, siekiant teisės aktuose ir planavimo dokumentuose nustatytų tikslų bei uždavinių, negali būti traktuojami kaip teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Lentvario dvaro sodybos kompleksas, kaip kultūros paveldo objektas, įregistruotas Kultūros vertybių registre nuo 1993 m. gegužės 19 d., nuo 2005 m. balandžio 29 d. pripažintas valstybės saugomu, todėl pareiškėjas, 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsigydamas žemės sklypą ir pastato griuvėsius, galėjo ir turėjo žinoti apie galimus apribojimus.
Teigė, jog pareiškėjas pateikia neteisingą informaciją, kad apie apribojimus jis sužinojo tik gavęs Vilniaus padalinio 2012 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (12.14.V)-2V-173. Iš pareiškėjo 2010 m. spalio 15 d. rašto „Dėl detaliojo plano rengimo“ turinio matyti, kad jau 2010 m. spalio 15 d. jis žinojo apie neigiamą atsakymą. Iš Vilniaus padalinio 2010 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. (12.12.V)-2V-1258 matyti, kad aiškiai ir motyvuotai atsisakoma pakeisti žemės sklypo paskirtį ir pritarti gyvenamojo namo su priklausiniais statybai bei nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, motyvuojant tuo, kad jis (anot pareiškėjo) gyvena Dubline, nėra pagrįstas teisės aktais ir nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą, nes gyvenamosios vietos pasirinkimas nėra nenumatyta aplinkybė ir priklauso nuo žmogaus valios, norų ir prioritetų. Privilegijų suteikimas piliečiams, gyvenantiems kitoje valstybėje, o ne Lietuvoje, pažeistų lygybės (nepriklausomumo nuo gyvenamosios vietos) įstatymui ir teismui principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnyje. Gyvenimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje neapriboja galimybės susipažinti su teisės aktais, Kultūros vertybių registro duomenimis, kadangi ši informacija yra vieša ir pasiekiama internetu bei kitais būdais. Pareiškėjas apie plano rengimą žinojo 2010 m. lapkričio mėn., kadangi į 2010 m. spalio 15 d. pareiškėjo paklausimą dėl galimybės rengti jam priklausančio sklypo detalųjį planą Kultūros paveldo departamentas atsakė 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (7.12.V)-2V-1258 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir informavo pareiškėją apie vykstantį plano rengimo procesą ir nurodė tinklalapį, kuriame su rengiamu planu galima susipažinti, taip pat atsisakė pritarti žemės sklypo paskirties keitimui gyvenamojo namo su priklausiniais statybai ir nurodė apskundimo tvarką bei terminus, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjo pateiktas Privačių gyvenamųjų namų nuomos tarybos 2008 m. sausio 10 d. raštas nepatvirtina pareiškėjo gyvenamosios vietos. Iš šio rašto tik galima daryti prielaidą, kad 2008 m. pradžioje pareiškėjas turėjo nuomos santykius Dubline. Tačiau tai nieko bendro neturi su laikotarpiu, per kurį galėjo būti apskųstas įsakymas Nr. ĮV-605.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 144-147) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad vykdant specialiojo planavimo procesą, planavimo organizatorius – Vilniaus padalinys – informavo visuomenę ir užtikrino jos dalyvavimą specialiojo planavimo procese tvarka, nustatyta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarime Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai). Informacija apie rengiamus Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus buvo skelbta 2008 m. birželio 5 d. „Valstybės žiniose“ ir planavimo organizatoriaus – Kultūros paveldo departamento – interneto tinklalapyje www.kpd.lt, 2008 m. gruodžio 6 d. dienraštyje „Trakų žemė“ skelbimų skiltyje „Teritorijų planavimas“, 2010 m. gegužės 4 d. Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.trakai.lt. Atnaujinus planavimo proceso finansavimą, 2011 m. kovo 23 d. pakartotinai Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje pateikta informacija apie rengiamą planą, 2011 m. gegužės 10 d. Kultūros paveldo departamento tinklalapyje pakartotinai skelbta informacija apie plano baigiamąjį etapą, nurodant pasiūlymų ir pastabų teikimo laiką iki 2011 m. birželio 6 d., tokia pati informacija 2011 m. gegužės 10 d. paskelbta Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi visuomenė su plano planavimo procedūra, sprendiniais supažindinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus padalinyje 2010 m. spalio 27 d. registruotas pareiškėjo paklausimas dėl galimybės rengti ginčo sklypo detalųjį planą, siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į namų valdos. Vilniaus padalinys 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (7.12.V)-2V-1258 informavo pareiškėją apie vykstantį plano planavimo procesą, nurodydamas Kultūros paveldo departamento tinklalapį, kuriame galima susipažinti su rengiamu planu.
Nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija), priėmusi įsakymą, patvirtinantį planą, ir plane nustačiusi apribojimus pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, veikė neteisėtai, todėl planas šioje dalyje naikintinas. Pats pareiškėjas nesilaikė pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, rūpintis valdomu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidė Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas, organizuodami ir vykdydami plano procedūras, nepagrindė, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti ar kokių įstatymų nuostatų nesilaikyta. Pareiškėjas žinojo apie vykstančius planavimo veiksmus, tačiau nustatytu laiku nepareiškė pretenzijų, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apskųsti įsakyme Nr. ĮV-605 patvirtintą planą atmestinas kaip nepagrįstas. Įsigydamas žemės sklypą su pastatu–kiaulide pareiškėjas turėjo žinoti šio sklypo statusą, todėl jo teiginys, kad sklypo įsigijimo metu to nežinojo, yra nepagrįstas.
Nurodė, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį Kultūros paveldo departamento direktorius 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtinto Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) nuostatų (toliau – ir Tarybos nuostatai) 17 punktą Kultūros paveldo departamentas atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimo nei dėl teisinės apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms suteikimo, nei dėl šių vertybių reikšmingumo, vertingųjų savybių ar teritorijų ribų apibrėžimo. Teisės aktai nesuteikia Kultūros paveldo departamentui vertinimo tarybų priimamų sprendimų kontrolės funkcijų, nenumato galimybės daryti poveikį vertinimo taryboms priimant sprendimus, įstatymų leidėjas tuo siekė apriboti vertinimo tarybų sprendimus nuo galimo administracinio poveikio ar galimybių pasinaudoti tarnybine padėtimi, sprendžiant dėl teisinės apsaugos suteikimo nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 142-144, t. III, b. l. 137-140) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikė argumentus, išdėstytus Kultūros paveldo departamento atsiliepime.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (t. V, b. l. 19-26) atmetė pareiškėjo P. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą reikalavimui panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ ir administracinę bylą nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kariotiškių k. v.), kurio paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, bei pastatas–kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – kita (fermų), būklė – fiziškai pažeistas, tūris – 0 m³, pamatai – betonas, baigtumo procentas – 10 proc., įsigyti pagal 2007 m. rugpjūčio 22 d. prikimo–pardavimo sutartį. Minėtas žemės sklypas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, pagrindas – Tarybos 2008 m. liepos 22 d. aktas Nr. KPD-RM-831. Kultūros paveldo departamento direktorė 2008 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr. Į-184 „Dėl Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo“ nusprendė pradėti rengti Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus – kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą, nustatė, be kita ko, kad: Lentvario dvaro sodybos teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano planavimo tikslas – užtikrinti Lentvario dvaro sodybos ir jos teritorijos išsaugojimą, planavimo uždavinys – nustatyti (patikslinti) Lentvario dvaro sodybos teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus; Lentvario dvaro sodybos paveldotvarkos projekto planavimo tikslas – užtikrinti Lentvario dvaro sodybos ir jos teritorijos išsaugojimą bei taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą, planavimo uždavinys – nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Lentvario dvaro sodybos teritorijoje ir apsaugos zonoje, taip pat pavedė Vilniaus padaliniui vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas.
Teismas pažymėjo, jog Taryba 2008 m. liepos 22 d. akte Nr. KPD-RM-831 nutarė, kad Lentvario dvaro sodybai – nekilnojamajai kultūros vertybei, kompleksiniam objektui (vertybės vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, želdynų, inžinerinis, istorinis, kraštovaizdžio, reikšmingumo lygmuo – nacionalinis) reikalinga teisinė apsauga. Informacija apie rengiamus Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus skelbta, be kita ko: 2008 m. gruodžio 6 d. dienraštyje „Trakų žemė“ skelbimų skiltyje „Teritorijų planavimas“; Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.trakai.lt 2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. gegužės 10 d. (skelbta informacija apie plano baigiamąjį etapą, nurodant pasiūlymų ir pastabų teikimo laiką iki 2011 m. birželio 6 d.). Kultūros paveldo departamento 2008 m. rugsėjo 2 d. pranešime apie nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą Nr. 08-241 nurodyta, kad Tarybos 2008 m. liepos 22 d. akto Nr. KPD-RM-831 pagrindu nekilnojamąja kultūros vertybe įregistruotas daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjui nuosavybes teise priklausantis žemės sklypas.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas Vilniaus padaliniui pateikė 2010 m. spalio 15 d. prašymą „Dėl detaliojo plano rengimo“ (Vilniaus padalinyje gautas 2010 m. spalio 27 d.), kuriame, be kita ko, nurodė, jog gavo Vilniaus padalinio 2009 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. (12.12.V)-2V-H30, adresuotą Trakų rajono savivaldybės administracijai, kuriame nepritarta jo sklypo Lentvario kaime detaliojo plano rengimui, bei prašė informuoti, ar jau parengti rašte nurodyti specialieji planai, ir pagal galimybę patenkinti jo prašymą dėl detaliojo plano rengimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kariotiškių k. v.), esančio Trakų r. sav., Lentvario sen., Lentvario k., numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą iš žemės ūkio į kitą/gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei esamo pastato-kiaulidės griovimą ir gyvenamojo namo su priklausiniais statybą. Vilniaus padalinys, atsakydamas į 2010 m. spalio 27 d. gautą pareiškėjo prašymą, 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. (7.12.V)-2V-1258 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė: 1) vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, saugomų objektų teritorijos bei apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo metu parengta Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų – kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas, koncepcija. Su šiuo dokumentu galima susipažinti Vilniaus padalinyje, Šnipiškių g. 3, Vilniuje arba Kultūros paveldo departamento interneto tinklalapyje (http://www.kpd.lt/lt/node/1294). Koncepcija bus pagrindas minėtų specialiųjų planų sprendiniams; 2) pagal koncepcijos sprendinius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), spec. plane teritorija 1) leidžiami tvarkomieji statybos darbai: avarijos grėsmės pašalinimo darbai, remontas; menkaverčių statinių (pašiūrių, sandėliukų, kitų žemos kokybės ir neestetiško vaizdo pagalbinių statinių) bei neigiamą įtaką vertybei darančių pastatų griovimas; neišlikusių pastatų atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus; pastatai pritaikomi pagal poreikius. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus padalinys sklypo žemės paskirties keitimui, gyvenamojo namo su priklausiniais statybai pritarti negali. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projektą.
Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė Vilniaus padaliniui 2012 m. sausio 4 d. prašymą, kuriame prašė išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus kitos (fermų) paskirties pastato–kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Trakų r. sav., Lentvario k. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijai į žemės ūkio reikmėms skirtą pastatą, numatant esamo pastato tūrio ir ploto mažinimą. Vilniaus padalinys 2012 vasario 15 d. rašte Nr. (12.14.V)-2V-173 „Dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo“ informavo pareiškėją, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, paskelbtos paminklu – Lentvario dvaro sodybos (unikalus vertybės kodas 15949) teritorijoje, kad pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. ĮV-605 patvirtintus specialiojo planavimo dokumentus – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K) Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai: teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldosaugos projektas – minėtas sklypas yra teritorijoje Nr. 1, kurioje nenumatyti nevertingų (paveldosaugos požiūriu) statinių rekonstrukcijos darbai, bei nurodė, jog nepritaria numatomiems projektuoti statybos darbams, kadangi šie prieštarautų minėtų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo atnaujinti terminą apskųsti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ ir panaikinti patvirtinto specialiojo planavimo dokumento – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto – sprendinius dalyje, kurioje negalima atkurti, pritaikyti ir teisėtai disponuoti P. Š. nuosavybės teise priklausančiu turtu – žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatu–kiaulide (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog įsakymų, kuriais patvirtinti žemės sklypų specialieji planai, skelbimas ir įsigaliojimas reglamentuojamas Teritorijų planavimo įstatyme ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės). Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 42 punkte.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog informacija apie rengiamus Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus skelbta viešai 2008 m. gruodžio 6 d. dienraštyje „Trakų žemė“ skelbimų skiltyje „Teritorijų planavimas“; Trakų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje www.trakai.lt 2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. gegužės 10 d. (skelbta informacija apie plano baigiamąjį etapą, nurodant pasiūlymų ir pastabų teikimo laiką iki 2011 m. birželio 6 d.). Pats Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 2011 m. rugsėjo 28 d. paskelbtas „Valstybės žiniose“, o 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 su specialiuoju planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). ,,Valstybės žinios“ yra vienintelis oficialus leidinys, spausdinantis svarbiausius teisės aktus. Šiame leidinyje paskelbta informacija apie įsakymą Nr. ĮV-605 yra informatyvi, nurodyta priimto įsakymo data, numeris, pavadinimas ir institucija priėmusi įsakymą, bei nurodyta, kad įsakymų tekstai (visa apimtimi) paskelbti ,,Valstybės žiniose“, o įsakymas su specialiuoju planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt), todėl teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo paskelbimo dienraštyje dienos, t. y. 2011 m. rugsėjo 28 d.
Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pabrėžė, jog pareiškėjas nurodo, kad apie ginčijamą įsakymą sužinojo gavęs Kultūros paveldo departamento 2012 m. vasario 15 d. atsakymą Nr. (12.14.V)-2V į jo prašymą išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės taip pat grindė ta aplinkybe, kad jis nuo 2008 m. sausio 10 d. gyvena Dubline.
Vertindamas nurodytas priežastis dėl termino skundui pateikti atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomas nežinojimas apie Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo paties pareiškėjo valios. Pareiškėjo argumentas, kad jis nuo 2008 metų gyvena Dubline, nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą, nes gyvenamosios vietos pasirinkimas nėra nenumatyta aplinkybė ir priklauso nuo žmogaus valios, norų ir prioritetų. Gyvenimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje neapriboja galimybės susipažinti su teisės aktais, Kultūros vertybių registro duomenimis, kadangi ši informacija yra vieša ir pasiekiama internetu bei kitais būdais. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomą sužinojimo apie ginčijamą 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą Nr. ĮV-605 faktą taip pat paneigia aplinkybė, kad pareiškėjas 2010 m. spalio mėnesį kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl galimybės rengti jam priklausančio sklypo detalųjį planą. Kultūros paveldo departamentas 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (7.12.V)-2V-1258 „Dėl detaliojo plano rengimo“ informavo pareiškėją apie vykstantį plano rengimo procesą ir nurodė tinklalapį, kuriame su rengiamu planu galima susipažinti, taip pat atsisakė pritarti žemės sklypo paskirties keitimui gyvenamojo namo su priklausiniais statybai ir nurodė apskundimo tvarką bei terminus. Pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Teismas pažymėjo, jog nurodytas faktas patvirtina, kad pareiškėjas domėjosi ginčo sklypo statusu, buvo informuotas apie planavimo eigą, todėl jau 2010 metais žinojo apie rengiamą ginčo sklypo planavimo dokumentą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti prapažįstamos svarbiomis, dėl kurių jis gali atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 paduoti. Atitinkamai, teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir administracinę bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai, todėl nutraukus bylą dalyje panaikinti įsakymo Nr. ĮV-605 dalį, byla nutrauktina ir išvestinių reikalavimų dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS63-212/2009).
III.
Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu (t. V, b. l. 30-33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo pateiktą skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė gražinti šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (administracinės bylos Nr. A662-960/2013). Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas iš naujo bylą nepaisė pastarojo teismo nurodymų ir netyrė, nenagrinėjo bei nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo ginčijamas aktas yra priskirtinas prie individualaus ar norminio pobūdžio aktų.
Pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo nurodyto specialiojo plano (specialiųjų planų) priskyrimą norminio pobūdžio aktams nelaikytina motyvuota ir argumentuota, kadangi iš esmės padaryta remiantis specialiųjų planų apskritai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 27 ir 28 d. pateikiamų specialiojo plano (projekto) bei specialiojo teritorijų planavimo sąvokų) abstrakčiu įvertinimu, o ne nagrinėtinų specialiųjų planų reguliavimo apimties ir turinio, pobūdžio bei kitų kriterijų analize. Teismas skundžiamoje nutartyje to visiškai nenagrinėjo, dėl to nepasisakė, o iškėlė naują klausimą dėl terminų taikymo, kuris nei pirmoje instancijoje, nei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebuvo nagrinėjimas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, ar ginčijamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialioji plano patvirtinimo” yra individualaus ar norminio pobūdžio teisės aktas.
Pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teisėtus lūkesčius, t. y. tai, kad ginčijamas įsakymas neteisėtai ir nepagrįstai suvaržo bei apriboja pareiškėjo galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam teisėtai priklausančia nuosavybe. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ta aplinkybė, jog jis 2010 metais buvo kreipęsis į Kultūros paveldo departamentą dėl galimybės rengti jam priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, o Kultūros paveldo departamentas į tai atsakė 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (7.12.V)-2V-1258, patvirtina, jog jis žinojo apie 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą Nr. ĮV-605. Pareiškėjas pažymi, jog 2010 m. lapkričio 24 d. raštu Nr.(7.12.V)-2V-1258 Kultūros paveldo departamentas jį tik informavo apie vykstantį plano rengimo procesą, tačiau tai dar nereiškia, kad jis žinojo ir apie 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą Nr. ĮV-605.
Pažymi, jog pareiškėjas po nuosavybės teisių į žemės sklypą įsigijimo ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad galėtų pradėti rengti žemės sklypo detalųjį planą, tačiau atsakovas, dar net nesant taikomų realių apribojimų, nurodydamas įvairias priežastis atsisakė tai padaryti, tokiu būdu siekdamas gauti laiko priimti ginčijamą įsakymą. Taigi atsakovas elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, pažeisdamas pareiškėjo teises, teisėtus interesus bei lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti Kultūros paveldo departamento ir pareiškėjo vienas kitam siųsti raštai patvirtina faktą, kad pareiškėjas žinojo apie specialiojo plano rengimą, planuojamus sprendinius ir neigiamą atsakymą dėl leidimo statyti pastatą pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjas žinodamas situaciją nesiėmė veiksmų ginant, jo teigimu, pažeistas jo teises. ABTĮ 33 straipsnis skundo pateikimo teismui termino nesieja su „sužinojimu“, šis terminas siejamas su skundžiamo akto „paskelbimu”.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad gyvenimas kitoje šalyje nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą skundo pateikimo teismui terminą. Gyvenimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje neapriboja galimybės susipažinti su teisės aktais, Kultūros vertybių registro duomenimis, kadangi ši informacija yra vieša ir pasiekiama internetu bei kitais būdais. Jeigu teismas būtų atnaujinęs skundo pateikimo teismui terminus pareiškėjo pateiktais motyvais, t. y. kad pareiškėjas gyvena Dubline, toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, kadangi prieštarautų ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą nepaisant gyvenamosios vietos principui. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas atskirajame skunde neįvardina, kokie konkretūs įrodymai teismo buvo netinkamai įvertinti.
Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą įsakymą laikė nenorminiu administraciniu teisės aktu. Tokia teismo pozicija atitinka pareiškėjo poziciją, išdėstytą 2013 m. rugsėjo 4 d. teisminio posėdžio metu, pateikus raštišką paaiškinimą „Papildomi rašytiniai paaiškinimai byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus”. Pareiškėjas šiame paaiškinime nurodo, kad šis įsakymas negali būti laikomas norminio pobūdžio aktu ir išdėsto tai pagrindžiančius argumentus. Kiti proceso dalyviai taip pat nekėlė ginčo dėl šio klausimo. Atitinkamai, atsakovas sprendžia, kad ginčo tarp proceso dalyvių dėl šio klausimo nebuvo. Šis klausimas (skundžiamo įsakymo priskyrimas norminiam ar nenorminiam teisės aktui) negali būti sprendžiamas administraciniame teisme, nes pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, taigi negali būti ir pareiškėjo pateikto skundo dalyku.
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog informacija apie rengiamus Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus buvo skelbta viešai 2008 m. gruodžio 6 d. dienraštyje „Trakų žemė” skelbimų skiltyje „Teritorijų planavimas”; Trakų rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.trakai.lt, 2010 m. gegužės 4 3, 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. gegužės 10 d. (skelbta informacija apie plano baigiamąjį etapą, nurodant pasiūlymų ir pastabų teikimo laiką iki 2011 m. birželio 6 d.). Pats Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 2011 m. rugsėjo 28 d. paskelbtas „Valstybės žiniose”, o 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 su specialiuoju planu – „Valstybės žinių” interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). Pažymi, jog pareiškėjas žinojo apie vykstančius planavimo veiksmus, tačiau nustatytu laiku nepareiškė pretenzijų bei nepateikė įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti terminą apskųsti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo P. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą reikalavimui panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ ir administracinę bylą nutraukė, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde ginčydamas priimtą teismo nutartį, be kita ko, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė gražinti šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (administracinės bylos Nr. A662-960/2013), tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo bylą nepaisė pastarojo teismo nurodymų ir nepagrįstai netyrė, nenagrinėjo bei nepasisakė dėl to, ar pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ yra priskirtinas prie individualaus ar norminio pobūdžio aktų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais iš esmės sutinka.
Pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog skirtingai nei bendrasis ar detalusis planavimas, specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele šio planavimo dokumentų, išvardintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje, įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai gali rengti ir kitus reikalingus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kas leidžia daryti išvadą, jog išsamaus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašo įstatymas nenustato. Be to, vien faktas, jog konkretus teritorijų planavimo dokumentas yra priskirtinas prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, neleidžia daryti išvados, kad jis yra norminio ar individualaus pobūdžio aktas. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminis ar individualus, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008).
Taigi sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 107?116 p.).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą pirmą kartą nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605, kuriuo patvirtintas specialusis planavimo dokumentas – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K)), Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – yra teisės norminis aktas, nes jis adresuotas neapibrėžtam ratui asmenų, yra nevienkartinio, programinio pobūdžio. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjo nurodyto specialiojo plano (specialiųjų planų) priskyrimą norminio pobūdžio aktams nelaikytina motyvuota ir argumentuota, kadangi iš esmės padaryta remiantis specialiųjų planų apskritai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 ir 28 dalyse pateikiamų specialiojo plano (projekto) bei specialiojo teritorijų planavimo sąvokų) abstrakčiu įvertinimu, o ne nagrinėtinų specialiųjų planų reguliavimo apimties ir turinio, pobūdžio bei kitų kriterijų analize. Nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina vertinti, ar šioje byloje ginčijamas specialusis planas priskirtinas norminių administracinių aktų grupei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A662-960/2013).
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo neatsižvelgė į šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir skundžiama 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, praleidus terminą dėl jo skundui paduoti ir nesant svarbių priežasčių termino atnaujinimui. Iš tokių pirmosios instancijos teismo išvadų galima daryti prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą specialųjį planą priskyrė prie individualaus pobūdžio aktų, tačiau tokio priskyrimo neanalizavo ir jo neargumentavo.
Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog analizuojama situacija, kai teismas argumentuotai nevertina bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, netiria pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, o administracinę bylą nutraukia neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, nepateikdamas (neišdėstydamas) priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Pažymėtina, jog teismo sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Hirvisaari v. Finland, No. 4968/99, par. 30). Be to, teisingumo vykdymo pareiga taip pat yra susijusi su teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.), padėti asmenims įgyvendinti jų teises (ABTĮ 10 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-568/2007). Ši pareiga nagrinėjamu atveju apėmė ir teismo pareigą įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ pobūdį ir dėl jo motyvuotai pasisakyti, t. y. pasisakyti, ar nurodytas aktas yra priskirtinas norminių ar individualių administracinių aktų grupei. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko ir atitinkamai šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip, be kita ko, proceso šalims užtikrinant teisę į apeliaciją.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K)), Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano priskyrimas prie norminių ar individualių aktų nėra vien tik formalus dalykas. Teisės aktų priskyrimas prie atitinkamos rūšies teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą, o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 11, 2010 m. gegužės mėn. 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010).
Taigi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ priskyrimas prie norminių teisės aktų apibrėžtų jo administracinių bylų teisenoje teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog būtų ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl jo teisėtumo, ratas, būtų skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skirtųsi akto panaikinimo teisinės pasekmės, tvarka kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, terminas dėl kreipimosi nebūtų nustatomas ir pan. (ABTĮ 92, 110, 111, 112, 116 str.). Šiuo atveju skundžiant individualius administracinius aktus pareiškėjas turėtų teisę kelti ir norminio akto, jeigu tokiu jis būtų pripažintas, teisėtumo klausimą. Tuo tarpu, jeigu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ būtų priskirtas prie individualaus pobūdžio administracinių aktų, jo atitinkamos dalies teisėtumas galėtų būti kvestionuojamas reiškiant reikalavimus dėl jo viso ar jo atitinkamų dalių panaikinimo, būtų taikomi terminai kreiptis į teismą ir pan.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nutraukė administracinę bylą, iš esmės neįvertinęs ir nepasisakęs, kodėl Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K)), Lentvaryje, Trakų rajone, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas priskirtinas prie individualių administracinių aktų ir atitinkamai administracinėje byloje gali būti reiškiamas reikalavimas dėl jo panaikinimo. Atitinkamai, šios aplinkybės turi būti išsamiai aptartos ir įvertintos nagrinėjant administracinę bylą iš naujo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.