- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-640-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarties bei atsakovo T. J. atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. ir 2009 m. sausio 19 d. nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovo T. J. priešieškinį ieškovei G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo šalys prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteisti iš atsakovo T. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. ir M. J. po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, priteisė iš T. J. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. J. ir A. J. po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-21 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečiams vaikams kuo geresnes materialines sąlygas, fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. J. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą atmesti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta, nes teismas 2008-05-12 nutartimi jau sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo iš atsakovo, taikymo ir prašymą atmetė, ieškovė nepateikė naujų įrodymų apie tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams bei, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, egzistavusios 2008-05-12. Apelianto nuomone, teismas visiškai nesiaiškino, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ar išlaikymą teikia pati ieškovė, be to teismo nutartis yra nemotyvuota. Nurodo, kad atsakovo sutikimas teismo posėdžio metu mokėti vaikų išlaikymui po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį negalėjo būti traktuojamas kaip atsakovo sutikimas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Apeliantas pažymėjo, kad teismas 2008-12-03 parengiamąjį teismo posėdį atidėjo atsakovo atstovo advokato prašymu, taip teismas sudarė atsakovui galimybę turėti atstovą byloje, tačiau sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą taip pažeisdamas atsakovo teisę turėti atstovą byloje.
Ieškovė G. J. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus M. ir sūnaus A. gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaikų motina, laikinai apriboti atsakovo T. J. bendravimą su nepilnamečiais vaikais – iki proceso pabaigos įpareigoti gyventi skyrium, uždraudžiant išsivežti vaikus iš namų ir mokymosi įstaigų, artintis prie vaikų, sutuoktinės G. J. ir šeimos narių, jų gyvenamosios vietos (namo, kambarių, pagalbinių patalpų ir kt.), įpareigojant netrukdyti vaikams, sutuoktinei ir kitiems šeimos nariams ramybės, nevartoti jų atžvilgiu smurto ir kt. Nurodė, kad dėl netinkamo T. J. elgesio ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities PK Kauno rajono PK, 2008-12-11 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d, atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus ir kitus šeimos narius, nuolat grasina ir savo ketinimus realizuoja, nuteikinėja vaikus prieš ieškovę, senelius, vaikus mokina negražiai elgtis su aplinkiniais, ieškovei nepranešęs vaikus išsiveža ilgesniam laikui. Po bendravimo su tėvu vaikai būna irzlūs, junta nuolatinę įtampą ir baimę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų M. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su motina G. J., įpareigojo atsakovą T. J. gyventi skyrium, uždraudė atsakovui T. J. bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. J. ir A. J. uždraudžiant išsivežti vaikus iš namų, ar mokymosi įstaigų bei lankytis ieškovės G. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) Kauno r. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ir ieškovės turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, ir bendras šalių gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui, todėl atsakovui turint galimybę laikinai gyventi pas savo motiną (duomenys neskelbtini) Kaune, teismas atsakovą įpareigojo gyventi skyrium. Sprendė, kad taikius laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojus atsakovą gyventi skyrium, būtina nustatyti ir vaikų gyvenamąją vietą, siekiant apsaugoti vaikus nuo smurtaujančio ar kitokią prievartą taikančio vieno iš tėvų. Vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 145 str. 2 d. 140 str. 1 d. padarymo, teismas sprendė, jog iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai labiau atitiks vaikų interesus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka atsakovui apie tai nepranešęs, todėl pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mano, jog neegzistavo jokios aplinkybės, galinčios sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą neįmanomu. Apeliantas nesutinka su teismo esančių byloje įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium, netinkamai vertino aplinkybes apie atsakovo turimą galimybę laikinai gyventi kitur. Apelianto nuomone, byloje ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o teismas teiginiais vadovavosi, be to nėra įrodymų, jog sūnaus Mato gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, pažeistų vaiko interesus, o ieškovės pareiškime Kauno rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Atsakovas T. J. priešieškinio reikalavimas užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovės vardu registruotą turtą: 2,0625 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., Kauno r.; ūkinį pastatą 211 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ., Kauno r.; pagal UAB „Architektų pastogė" 2005 m. projektinę dokumentaciją ir 2007-06-28 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytą apie 276,52 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą (teisinis statusas - nebaigtas statyti), esantį (duomenys neskelbtini) ., Kauno r.; 65,58 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r.; 1/2 dalį 335,46 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ., Kauno r.; UAB „(duomenys neskelbtini) " (į.k. (duomenys neskelbtini) ) buveinė (duomenys neskelbtini) ., Kauno r.) 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 20000 Lt nominalios vertės; transporto priemonę - vagonėlį HFB HB-W4,5. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; automobilius Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino. Nurodė, kad priešieškinis yra turtinio pobūdžio, todėl atsakovas turi pagrindo prašyti areštuoti ieškovės vardu registruotą turtą, kadangi nesiėmus priemonių priešieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė skolininkui nepranešus, sprendė, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, arba padarys jų taikymą nebeįmanomu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį. Nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, taip pat teismas be pagrindo areštavo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą dėl 2009 m. sausio 19 d. nutarties ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutarties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra reali grėsmė vieno sutuoktinio ir vaikų interesams, todėl ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Apeliantas - atsakovas su teismo byloje padarytomis išvadomis nesutinka.
Dėl 2008-12-03 teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo taikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.72, 3.192-3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Apeliantas atskirąjame skunde nurodo, jog analogiškas ieškovės prašymas jau buvo išspręstas 2008-05-12 teismo nutartimi, kuri įsiteisėjusi, o naujo prašymo nurodydama pasikeitusias aplinkybes ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti, nes Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino iš dalies, teismo nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 183-186, t.1). Kolegija sutiko dėl būtinumo priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo, tačiau konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų pagrįstai įvertinti šalių turtinę padėtį bei galimybes proporcingai išlaikyti vaikus. Pagal bylos duomenis matyti, jog nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovas T. J. sutiko, kad būtų priteistas laikinas išlaikymas po 200 Lt (CPK 187 straipsnis) (b.l. 17, t.2). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo aiškintis ir vertinti aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, bei jų teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų nepateikimo bei nevertinimo dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams, laikytini nepagrįstais. Dėl parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2008 m. gruodžio 3 d., protokolo CPK 171 straipsnio nustatyta tvarka atsakovas pastabų nepareiškė, todėl atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas teismo posėdžio metu, taip pat atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą nutartį, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Dėl 2009-01-19 teismo nutarties, kuria įpareigotas atsakovas gyventi skyrium, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei uždrausta atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė argumentų, kodėl, nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas taip pat yra grindžiamas netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog jie patvirtina, kad nesiėmus prevencinės priemonės, bendras sutuoktinių gyvenimas gali padaryti žalos vaikams bei kitam sutuoktiniui. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti, nes įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šalys akivaizdžiai konfliktuoja, kas turi įtakos mažamečių vaikų interesams. Nors atsakovas nuosavybės teise neturi kitos gyvenamosios patalpos, tačiau spręstina, kad atsakovas turi galimybę išeiti laikinai gyventi pas motiną ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas yra išregistruotas iš motinos buto, galimybės jam laikinai apsigyventi pas motiną nepanaikina, t.y. atsakovas turi galimybę gyventi skyrium, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje nutartį palieka nepakeistą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso stadijoje ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas pagal CK 3.169 straipsnio nuostatas bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas pagal CK.3.170 straipsnio nuostatas nenagrinėjamas, tačiau, teismui įvertinus šalių tarpusavio santykius ir įpareigojus šalis gyventi skyrium, atsižvelgiant į šalių mažamečių vaikų amžių – sūnus M., gimęs 2000-04-15, sūnus A., gimęs 2007-03-12, vadovaudamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kolegija daro išvadą, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius mažamečių vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo su motina bei uždraudus atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, kitokiomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaikų interesų, todėl nutartį šiose dalyse palieka nepakeistą.
Dėl 2009-01-19 teismo nutarties, kuria areštuotas ieškovės vardu registruotas turtas. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimą teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškininius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kurio reikalavimai taip pat yra: pripažinti 1/2 dalį 335,46 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ., Kauno r., ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytas turtines prievoles, t.y. pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl kolegijos vertinimu, teismas, siekdamas užtikrinti galimo palankaus atsakovo teismo sprendimo įvykdymą, turėjo teisinį pagrindą areštuoti ginčo objektą - ieškovės vardu registruotą turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, priėmė teisėtą nutartį, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. sausio 19 d. nutartis palikti nepakeistas.