Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-346-1207/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
1-346-1207/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42836-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
Kaltinamasis
G. S.
Civilinis ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-346-1207/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42836-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,kaltinamajam G. S.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. S. 2023 metų spalio 29 d., apie 02.11 val., viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: K. S. ir N. B. būnant bute adresu Panevėžio miestas, (duomenys neskelbtini), ir girdint buto durų daužymą bei smūgius į buto keturių langų keturis stiklo paketus ir jų sudaužymą, būdamas namo, adresu Panevėžio miestas, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, smūgiuodamas nenustatytą kiekį kartų į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, po to, būdamas prie namo, adresu Panevėžio miestas, (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas į buto Nr. (duomenys neskelbtini) keturių langų keturis stiklo paketus, viso 418,90 Eur vertės, ir juos sudaužydamas, sunaikino svetimą turtą – Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto adresu, Panevėžio m. (duomenys neskelbtini), keturių langų keturis stiklo paketus.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad nepamena tikslios datos, bet įvykis buvo naktį apie 2 val., gali būti, kad 2023 m. spalio 29 d. Jam buvo skolingas K. S. – kelis kartus skolinosi pinigų po 50, 100 Eur. Žadėjo atiduoti, bet taip ir neatidavė, dingo. Suveikė stresas, nervai. Niekaip negalėjo su juo susisiekti, telefonu jis neatsiliepė, todėl nuėjo atsiimti skolos pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo buvo kažkoks žmogus, kuris kaip suprato irgi laukė K. S.. Jis (G. S.) įėjo į vidų. Buto duris padaužė ranka kelis kartus, siūlė K. S. pasikalbėti ir atidaryti duris, bet niekas neatidarė. Garsas galėjo būti nemažas, bet jis truko tik kokią minutę. Tada išeidamas lazda išdaužė keturis langus. K. S. butas – pirmame aukšte. Langus daužė vienas, o tas kitas žmogus tik stovėjo ir žiūrėjo. Viduje buvę žmonės galėjo išsigąsti nuo stiklo dūžio garso. Lazdą rado eidamas per stadioną, gal ji buvo panaši į beisbolo lazdą, bet ten buvo tik medinis pagalys. Paėmė tą pagalį savigynai, nes žinojo, kad K. S. turi kelis sūnus, kurie jau dideli, buvo teisti. Nežinojo, ar K. S. turi mažamečių vaikų. Mano, kad padarė klaidą – blogai pasielgė, reikėjo kitaip spręsti problemą. Tiesiog susinervino ir spontaniškai padarė nesąmonę. K. S. gyvena penkių aukštų bendrabutyje. Sutinka, kad jo sukeltas triukšmas galėjo sutrikdyti kitų žmonių ramybę. Civilinį ieškinį atlygins, kai tik gaus pajamų. Ilgą laiką neturėjo asmens tapatybės kortelės, dabar yra ją atgavęs ir siekia įsidarbinti. Yra priimtas bandomajam laikotarpiui, tačiau darbo sutarties kol kas nesudaręs. Po šio įvykio su K. S. susitikęs nebuvo. Vieną kartą matė jį iš tolo, bet jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Laikas surimtėti, nori baigti viską su teismais ir teistumais. Laikosi šio metu jam taikomos probacijos sąlygų, alkoholio nevartoja.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis G. S. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. spalio 29 d., apie 00 val. 00 min., grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Pavalgė ir atsigulė žiūrėti televizoriaus. Jo žmona išėjo į virtuvę parūkyti ir pro langą pamatė kaip į daugiabučio laiptinę ateina G. S. su beisbolo lazda rankoje, buvo apsivilkęs tamsiai mėlyna vasarine striuke, mėlynais džinsais ir kartu su dar vienu nežinomu asmeniu, jis buvo apsivilkęs šviesia striuke su kapišonu ir su džinsais. Staiga G. S. pradėjo lazda daužyti į buto duris ir nieko nesakė. Jis pasakė, kad jie dingtų nuo durų gražiuoju ir nuėjo vėl prie televizoriaus, buto durų nebuvo jiems atidaręs. Tuomet išgirdo, kaip į jo miegamojo langą trenkia su beisbolo lazda ir jį sudaužo, tuomet išgirdo kitą smūgį į vaiko kambario langą, iš karto po to išgirdo smūgį į trečio kambario langus juos išdaužė du. Iš karto po smūgių į langus, jis juos pastebėjo pro virtuvės langą ir matė, kaip su beisbolo lazdomis nueina. G. S. ir kitas nepažįstamas asmuo. Po įvykio iš karto iškvietė policiją. Butas, kuriame jis gyvena, yra socialinis, jis jam nepriklauso, jis nėra materialiai už jį atsakingas (t. 1, b. l. 69–70);

2.3.2. liudytojo K. S. papildomos apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad nori patikslinti savo pirminius parodymus, kad minėtus socialinio buto, kuriame gyvena, kambarių langų stiklus išdaužė pažįstamas G. S., tas kitas asmuo tik buvo šalia, kas jis toks, kaip sakė jokių to asmens bruožų neįsidėmėjo, negalėtų jo atpažinti. Lauke buvo tamsu. G. S. langų stiklus išdaužė, mano, kad su beisbolo lazda, nes kažką panašaus jo rankose matė, tai yra daiktą panašų į beisbolo lazdą. Ar pas tą kitą asmenį buvo kažkas rankose, nėra tikras, nors pirminėje apklausoje nurodė, kad ir jis rankose turėjo beisbolo lazdą. Tiksliau matė, kaip tas asmuo davė G. lazdą. Dėl ko G. galėjo taip padaryti, trankyti į buto duris, po to išdaužti jiems nepriklausančio socialinio buto langų stiklus, jis nežino. Jokių didelių pykčių ar nesutarimų nėra su juo iki tol turėjęs, šiek tiek yra jam skolingas, tai dėl to yra konfliktų šiek tiek. Neseniai abu atlikinėjo bausmes įkalinimo įstaigoje, po to išėjus gerai bendravo, pas jį dažnai ateidavo jis, todėl nesupranta, dėl ko jis taip pasielgė (t. 1, b. l. 71–73);

2.3.3. liudytojo K. S. papildomos apklausos protokolu, kuriame jis parodė, kad nori patikslinti savo parodymus, kaip minėjo pirminėje apklausoje, buvo nurodęs, kad G. S. pradėjo su lazda laužyti socialinio buto, kuriame gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, duris. Jis pats nematė, kaip G. atėjo į jų daugiabučio namo laiptinę su kažkokiu vyriškiu, tai jam pasakė jo sugyventinė N, ji sakė G. S. atpažinusi iš balso. Jis jų pats iš pradžių nematė, o pirminėje apklausoje juos apibūdino, kad G. S. buvo apsivilkęs tamsiai mėlyna vasarine striuke, mėlynais džinsais ir dar vienas nežinomas asmuo, kuris buvo apsivilkęs šviesia striuke su kapišonu ir su džinsais juos jau matė po visko po daužymo, kai nuėjo nuo buto. Tas kitas asmuo nieko nedarė. Daužymas į duris buvo stiprus, buvo nurodęs, kad G. S. daužė į duris buto, tačiau tai tik jo buvo spėjimai, jis pats to nematė, nes durys buvo uždarytos, buto durų neatidarė, nes bijojo, pagal durų trankymą galima buvo suprasti, kad asmuo trankantis duris nusiteikęs piktybiškai, nes niekas taip durų netranko paprastai atėjęs į svečius, kad įleistų. Galvojo, kad tai G. S., nes matė, kad užėjo į namą ir tada greitai buvo daužymas į duris, tai dėl to pagalvojo, kad tai jis ir jį nurodė, kaip daužiusį į buto duris, niekas kitas negalėjo tai padaryti. Jis priėjęs prie durų pasakė, kad dingtų nuo durų, durų akutės duryse nėra, todėl nebuvo galimybės pažiūrėti, kas stovi už durų. Prie durų niekas nieko nesakė, kai daužė duris. Kaip sakė pirminėje apklausoje, po to, kai pasakė, kad po daužymo į buto duris dingtų nuo buto durų, jis nuėjo į kambarį prie televizoriaus ir tuomet išgirdo, kaip į jo miegamojo langą trenkia, buvo net tokia lyg lazdos išdaužymo stikle žymė, langas sudužo, tada išgirdo gana greitai kitą smūgį į vaikų kambario langą, iš karto po to išgirdo sekančiai smūgį į trečio kambario langą ir išdaužė du stiklus. Po dūžio pamatė pro virtuvės langą, kaip jie abu nueina nuo jų gyvenamo buto, t. y. G. S. ir tas kitas asmuo. G. S. surėkė sakydamas „ragų nemontuosit daugiau“. Langų stiklus išdaužė jo su beisbolo lazda, nes kažką panašaus jo rankose matė, t. y. daiktą panašų į beisbolo lazdą, būtent pas G. Ar pas tą kitą asmenį buvo kažkas rankose, nėra tikras, nors pirminėje apklausoje nurodė, kad ir jis rankose turėjo beisbolo lazdą. Tiksliau matė, kaip tas asmuo perdavė G. lazdą. Pačio stiklo daužymo, kad G. prieš jam akis trenktų į stiklus ir sudaužytų jis nematė, tačiau jis turėjo tik lazdą ir dužo stiklai, nueidinėjo nuo buto ir minėtus žodžius pasakė, tai iš viso sprendžiant tik jis tai padarė. Buvo naktis, išsigando, buvo sutrikdyta jų rimtis, vaikai mažamečiai, jie miegojo kambaryje, po lango stiklų dūžių nubudo, buvo išsigandę, buvo visi sutrikę. Kaip sakė, jokių didelių pykčių ar nesutarimų nėra su G. S. iki tol turėjęs, šiek tiek yra jam skolingas, tai dėl to yra konfliktų šiek tiek. Neseniai abu atlikinėjo bausmes įkalinimo įstaigoje, po to išėjus gerai bendravo, pas jį dažnai ateidavo jis, todėl nesupranta dėl ko jis taip pasielgė, būtent taip. Šalia jų yra du butai, vieno kaimyno langai išeina visiškai į kitą namo pusę, šis žmogus vardu P, turi negalią, nevaikšto, kitas kurio butas yra į jų pusę langų ir yra pirmos grupės invalidas vos paeina, jo vardas R, jis vienas gyvena, socialiniai būstai jiems skirti taip pat. Kaimynai niekur nenori kištis, be to ir turi negalią, jie tikrai nenori nieko bendro su policija turėti, jie nieko neklausinėjo, senyvo amžiaus yra. Dar yra pažįstamas vardu D, gyvenantis antrame namo aukšte, virš jų buto, jo pavardės nežino, sakė girdėjo kažkokius garsus, tačiau jis serga (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad dažnai girdi įvairius garsus, vienas kalba žiūrėdamas pro langą, tokia jo būklė. Dėl G. S. elgesio jų šeimos buvo sutrikdyta ramybė, buvo išsigandę, tik tiek. Kadangi pats nenukentėjo, o tik savivaldybei priklausančiam turtui buvo padaryta turtinė žala, tai jokių pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 74–77);

2.3.4. liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu, jos vaikų tėvu K. S., Panevėžio savivaldybei priklausančiame socialiniame bute. Kartu gyvena apie 30 metų, Lietuvoje gyvena nuo 16 metų, gerai moka lietuvių kalbą, skaityti ir rašyti. Butas yra pirmame namo aukšte. 2023 metų spalio 29 d. buvo namuose. 00.00 val. po darbo kartu su K grįžo į namus. Dirba nuo 21.30 iki 2 nakties, tada buvo savaitgalis, tad dirbo iki 24 val., dirba sporto klube (duomenys neskelbtini) tvarkosi ten, valosi. Pavalgė, K. atsigulė žiūrėti televizorių. Ji išėjo į virtuvę parūkyti, berūkant pamatė per langą kaip į jų gyvenamojo daugiabučio namo laiptinę ateina du vyrai, iš balso vieną atpažino, kad tai pažįstamas G. S., jis gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur tiksliai, nežino. Matė kažkuris iš ten ėjusių turėjo rankoje kažką ar tai lazdą, tačiau nepasakys tiksliai ką. Taip pat negali apibūdinti, kaip buvo apsirengę. Kas kitas su G. buvo net neįsivaizduoja, jo jokių bruožų neįsidėmėjo ir nematė, todėl negalėtų atpažinti, kaip sakė tik G. iš balso atpažino. G. S. įėjus į laiptinę, labai greitai išgirdo daužymą stiprų į jų buto duris. Ji nieko nelaukusi iš karto kvietė policiją, nes pabijojo, kad jeigu nakties metu taip stipriai trankomos durys, kad gali būti problemų, kad G. dėl kažko nusiteikęs piktai. K. priėjo prie durų, sakė eiti G. nuo durų, girdėjo to paties G. balsą, nepamena, ką jis sakė. Apie 10 min. parankė į duris ir išėjo. Tuo metu atrodo tik išėjus išgirdo buto stiklo dūžius. Miegamojo lango stiklas, vaikų kambario stiklas, ir svetainės kambario du stiklai dužo. Atrodo lyg iš eilės ėjo ir daužė. Namuose buvo jų vaikai, miegojo, sūnui vienam (duomenys neskelbtini) metų, kitam (duomenys neskelbtini) metų. Jie labai išsigando, nes dužo ir vaikų kambario lango stiklas. Nuo stiklo dūžių vaikai prabudo, buvo išsigandę, sutrikę, ji taip pat labai išsigando. Ji buvo su vaikais juos ramino, tad kas daužė langus buto nematė, bet galvoja, kad tas pats G. S. daužė, nes jo balsas vėl lauke girdėjosi. Išdaužius langus, nurimo lauke viskas ir daugiau nieko nebebuvo girdėti, kur tas G. nuėjo, ar vienas kur nuėjo, ar su tuo kažkokiu kitu asmeniu, ji nematė. Dėl ko G. galėjo taip padaryti, t. y. išdaužti langų stiklus dėl ko beldėsi į buto duris, trankydamas į jas ji nežino, G. žino tiek, kiek jis ateidavo pas jos vaikų tėvą K, o ateidavo dažnai, yra kartu sėdėję abu įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini), gal G. prieš metus laiko grįžo, tiksliai nepasakys, o kokių bendrų reikalų jie turi, nežino, bet kažko įpykęs G. buvo, kai daužė duris ir lauke kai dužo langų stiklai, kai girdėjosi jo balsas. Jis buvo piktas. Kadangi butas yra socialinis, priklauso Panevėžio savivaldybei, tai turtinė žala dėl išdaužtų langų stiklų yra padaryta savivaldybei. Jai jokia žala nepadaryta (t. 1, b. l. 80–83);

2.3.5. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštu, kuriame nurodyta, kad Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išdaužus 4 langų stiklo paketus, padaryta 532,40 Eur turtinė žala. 4 stiklo paketai kainavo 418,90 Eur, montavimo darbai – 113,50 Eur (t. 1, b. l. 55);

2.3.6. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad 4 stiklo paketų su montavimo darbais kaina viso – 532,40 Eur (t. 1, b. l. 46);

2.3.7. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkė I. J. savanoriškai pateikė policijos pareigūnui vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (t. 1, b. l. 60–61);

2.3.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje savininkų bendrijos pirmininkės pateikti vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Įrašuose matyti, kaip 2023 m. spalio 29 d. 02:11:31 pro duris užeina du vyriškiai. Pirmas vyriškis vilki mėlynos spalvos striuke su gobtuvu, striukės gobtuvas uždėtas ant galvos, striukė trumpa, dengianti liemenį. Vyriškis mūvi šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avi juodo spalvos bateliais. Dešinėje rankoje nešasi šviesios spalvos lazdą, stačiakampio formos, apie 1 m ilgio. Kitas iš paskos einantis mažesnio ūgio vyriškis vilki tamsiai mėlynos spalvos bliuzoną su gobtuvu, gobtuvas uždėtas ant galvos, mūvi juodos spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos sportinius batelius. Dešinėje rankoje nešasi juodos spalvos lazdą, panašią į beisbolo lazdą, apie 1 m ilgio ir abu sparčiu greičiu nueina į vaizdo įrašo kairėje pusėje iš koridoriaus į esančią patalpą. 02:14:28 išeina tie patys du vyriškiai, praeina koridorių ir išeina pro dešinėje vaizdo įrašo pusėje esančias duris nešini rankose tuos pačius minėtus daiktus (lazdas) (t. 1, b. l. 62–66);

2.3.9. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra penkių aukštų daugiabutis namas. Einant koridoriumi pirmame aukšte po kaire puse matomas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Bute skirtinguose kambariuose matyti išdaužti iš viso keturi stiklo paketai (t. 1, b. l.14–26).

2.4. Kaltinamojo G. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Vandališki veiksmai paprastai pasireiškia svetimo turto niokojimu ar naikinimu.

2.5. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog G. S. viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamojo padarytą veiką patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. G. S. veika kvalifikuota tinkamai.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

3.2. Padaryta viena baigta, tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teistas (t. 1, b. l. 93–101), baustas administracine tvarka – informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 89–92), bylos duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 86–88), turi nepilnametį vaiką, duomenų apie jo lankymąsi pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą byloje nėra. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką G. S. padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.3. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3.4. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad G. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neišnykus teistumui, G. S. bylos duomenimis nedirba, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, anksčiau kaltinamajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarinius nustatytina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgus į tai, kad buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

3.5. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad siekia įsidarbinti ir atlyginti padarytą turtinę žalą. Kol kas turtinės žalos atlyginti neturėjo galimybės, nes atlygino žalą kitoje baudžiamojoje byloje. Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis G. S. padarė prieš nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo buvo pripažintas kaltu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu. Po minėto nuosprendžio priėmimo kaltinamojo atžvilgiu nebuvo priimta naujų procesinių sprendimų ar pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o realus laisvės atėmimas vertinamu atveju nėra būtinas nuteistojo resocializacijai vykdyti. To teisiamojo posėdžio metu prašė ir prokurorė.

4. Civilinis ieškinys

4.1. Kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

4.2. Civilinį ieškinį byloje pareiškė Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Ieškinį sudaro 532,40 Eur turtinė žala, atsiradusi dėl sudaužytų langų ir jų montavimo darbų (t. 1, b. l. 38–46). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, žalos dydį pripažino ir pats kaltinamasis. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad stiklo paketai kainavo 418,90 Eur, montavimo darbai – 113,50 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas pilnai, priteisiant iš kaltinamojo 532,40 Eur Panevėžio miesto savivaldybės administracijos naudai.

5. Kiti klausimai

5.1. Kaltinamajam G. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama (t. 1, b. l. 181–184).

5.2. Byloje saugoma skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti prie bylos.

5.3. Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinės ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. S. 532,40 Eur (penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 40 ct) turtinę žalą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Byloje saugomą skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė