- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- AN2-134-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02171-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Skundas paliktas nenagrinėtu/ Byla grąžinta
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. V.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo S. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1400 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. V. kalta dėl to, kad ji būdama UAB („duomenys neskelbtini“), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore nuo 2020 m. vasario 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2021 m. gruodžio 2 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), didėjančius įsipareigojimus VMI bei jos valdomos įmonės nemokumą, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bendrovės nemokumo (bankroto), tačiau nemokumo (bankroto) proceso neinicijavo, taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šiais savo veiksmais S. V. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti jai mažesnę baudą, jos mokėjimą išdėstant 2 metų laikotarpiui.
2.1 Skunde nurodo pripažįstanti kaltę ir nuoširdžiai gailisi, o tai turėtų būti vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymi, kad dėl objektyvių priežasčių ji nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nežinojo jos pozicijos dėl padaryto nusižengimo.
2.2 Pareiškėja pabrėžia, kad įmones direktore ji tapo 2020 m. vasario 14 d. Nors ji matė didelius finansinius sunkumus ir skolą valstybės biudžetui, tačiau ketino atnaujinti įmonės veiklą, ieškoti naujų veiklos krypčių tikintis įmonės finansinę padėtį pagerinti. Nuo 2020 m. birželio 8 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuria VMI 2020 m. birželio 20 d. buvo nutraukta.
2.3 Skunde nurodoma, kad jos kaip įmonės vadovės neveikimą, kuriuo buvo pažeistos kreditoriaus teisės, iš dalies sąlygojo objektyvios nuo jos nepriklausančios aplinkybės. 2020 m. vasario 14 d. ji tapo įmonės direktore, o 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas dėl koronaviruso plitimo, kuris truko iki 2020 m. birželio 16 d., vėliau buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o po to antrasis karantinas trukęs nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Pareiškėjos teigimu, dėl karantino žlugo įmonės atnaujinimo planai, įtakos tam turėjo ir pašlijusi jos sveikatos būklė. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės taip pat pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 2 dalis).
2.4 Skunde teigiama, kad anksčiau ji negalėjo dirbti dėl karantino suvaržymų ir sveikatos būklės, pareiškėjos materialinė padėtis yra sunki, todėl ji neturi galimybių sumokėti net ir minimalios baudos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą VMI atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. V. skundo netenkinti. Nurodo, kad skiriama nuobauda siekiama sukelti teisę pažeidusiam asmeniui tam tikras pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymi, kad teismas tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą, o apeliantės nurodyti teiginiai teismo išvadų nepaneigia.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas grąžinamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą
4. Remiantis ANK 647 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas paduodamas raštu, pasirašytas skundą paduodančio asmens (ar jo atstovo). Apeliacinis skundas, paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Apeliacinių skundų padavimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
5. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
6. Jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti (ANK 648 straipsnio 6 dalis).
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarimo S. V. pateikė elektroniniu paštu, nuskanavusi rašytinį skundą (b. l. 69-71). Skundas nėra pasirašytas elektroniniu parašu, jį padavusio asmens tapatybė nėra patvirtinta kitais Teismų įstatyme nustatytais būdais, todėl jis laikytinas skundo kopija, o tai neatitinka ANK 647 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, kas trukdo skundą nagrinėti apygardos teisme.
8. Kaip minėta, vadovaujantis ANK 648 straipsniu, apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Būtent šiam teismui numatyta galimybė nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl S. V. apeliacinis skundas su administracinio nusižengimo byla grąžinamas apylinkės teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 647 ir 648 straipsniais,
nutaria:
S. V. apeliacinį skundą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.