- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- A2.2.-2591-817/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01108-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- P. B.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui V. G., P. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla) direktoriumi (nuo 2011-01-17 iki 2016-01-05) ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (įmonės mokestinė nepriemoka 2016-01-15 buvo 24 723,01 €), neužtikrino, kad būtų laikomasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 UAB (duomenys neskelbtini), būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.
Teisme P. B. nepripažino pažeidimo, paaiškino, kad atsiskaitymai buvo dideli iš jo lėšų, kad būtų palaikoma įmonės veikla. Įmonė jokių įplaukų neturėjo, tai buvo jo lėšos, įmonė jam skolinga, mokėjo iš savo lėšų, kad įmonė būtų gyvybinga, reikėjo pabaigti darbus, o ne bankrutuotų. Apie mokestinę nepriemoką jis žinojo. Pinigais galėjo naudotis jis ir D. K., kuris yra akcininkas. Mokestinė nepriemoka šiai dienai yra nepadengta, nes Sodra yra iškėlusi bankroto bylą, jis prieiti prie sąskaitų negali, sprendimas yra apskųstas, neįsiteisėjęs. Su kitomis įmonėmis atsiskaitinėjo asmeniškai, pirko viską įmonės poreikiams už savo pinigus, ant įmonės registravo todėl, kad kai įmonė turės pinigų jam grąžins pinigus. Mokėjimai buvo atliekami įmonės vardu, pinigų nebūtų užtekę atsiskaityti su VMI, reikėjo pabaigti darbus, už kuriuos gautų pinigus. Jis yra įmonės direktorius ir akcininkas, todėl ir rūpinosi įmone. Šiuo metu įmonės perspektyva yra nebloga. Pasikeitė pagrindinių skolininkų akcininkai, prasidės mokėjimai, tik reikia išspręsti problemą dėl įmonės bankroto. Pateikia dar nepatvirtintą balanso projektą, iš kurio matosi, kad įmonė yra moki, ir jo mokėjimai buvo tam, kad išlaikyti pelningą ūkio subjektą. Šiuo metu pajamų negauna. Jo pajamų šaltinis buvo iš įmonės ir dar ūkininkauja.
Teisme VMI atstovas V. G. parodė, kad įmonės vadovas teigia, kad atsiskaitymai buvo vykdomi įmonės sąskaita, nurodė, kad nebūtų užtekę pinigų skolos padengimui, tačiau buvo galima nors kokia dalimi sumažinti nepriemoką. Dėl atsiskaitymo perspektyvų, kadangi yra iškelta bankroto byla, sprendimas apskųstas, sunku kažką prognozuoti.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio P. B. paaiškinimo matyti, kad jis kaltu neprisipažino, nurodė, kad skola susidarė dėl užsakovų finansinių problemų, kurios atsirado 2014 m. pabaigoje. Tačiau užsakovai žada artimiausiu metu išspręsti problemas ir atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini). Ketina iki 2015-12-15 kreiptis į VMI dėl skolos išdėstymo. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015-01-01 iki šios dienos atsiskaitymų per banką nevykdė (b. l. 49).
Iš integruotos kliento informacijos – Balanso nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės prievolės, kurioms yra suėjęs mokėjimo terminas, 2015-09-01 sudaro bendrą įsiskolinimą valstybės biudžetui 21 911 € (b. l. 41).
Iš VMI nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) nustatyta, kad 2015-04-21, 2015-09-03-2015-10-15, 2014-11-27, susidariusių mokestinių nepriemokų išieškoti nepavyko (b. l. 18-25).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos Nr. 2015-11-15 nustatyta, kad grynieji pinigai išduoti D. K., likutis laikotarpio pradžioje 12 389,39 €, išleista 6 504,57 €, likutis laikotarpio pabaigoje 5 884,82 €. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-21 įmonei atskaitingas asmuo D. K. atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais su UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais (b. l. 28-29).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos Nr. 2015-11-15 nustatyta, kad P. B. vykdė grynųjų pinigų operacijas įmonės vardu, likutis laikotarpio pradžioje 1 116,49 €, išleista 8 191,48 €, likutis laikotarpio pabaigoje -7 074,99 €. Laikotarpiu nuo 2015-01-06 iki 2015-09-30 įmonei atskaitingas asmuo P. B. atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais (tame tarpe ir savo asmeniniais grynaisiais pinigais įmonės vardu) su UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais (b. l. 30-32).
ATPK 50⁶ str. 1 d. numato, kad už įmonių ir įstaigų kreditorinių teisių pažeidimus, tarp jų už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, - užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
P. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinkta medžiaga: integruotos kliento informacijos – Balanso duomenimis (b. l. 33-48), VMI priverstinio išieškojimo duomenimis (b. l. 18-26), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos duomenimis (b. l. 28-32). Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius P. B. pripažino, kad jo vadovaujama įmonė turėjo mokestinę nepriemoką mokesčių inspekcijai, buvo lėšų trūkumas atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau įmonė siekdama užtikrinti savo veiklos tęstinumą atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais – paslaugų ir prekių tiekėjais, tokiu būdu pažeisdama pirmenybę į atsiskaitymus turinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Galimybės tuo metu atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturėjo, ką pripažino ir pats P. B.. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, mokėdamas prekių ir paslaugų tiekėjams ir taip pažeidė CK 6.930¹ reikalavimus. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. ir akcentavo, kad didelę dalį atsiskaitymų vykdė savo grynaisiais pinigais ir be atliktų atsiskaitymų įmonė nebūtų galėjusi toliau tęsti savo veiklos, vykdyti sutartinių ir mokestinių įsipareigojimų, kad įmonė išliktų moki, uždirbtų ir atitinkamai sumokėtų mokestinę nepriemoką, tačiau tai nepaneigia, kad P. B. turėjo pareigą laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.
Pagal ATPK 50⁶ str. nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Įmonės vadovas P. B., žinodamas įmonės finansinę padėtį, t. y., tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To neužtikrindamas padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
P. B. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad P. B. kaip įmonės vadovas stengėsi išlaikyti įmonę mokia, nėra duomenų, kad jis būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant P. B. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d., paskirti 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) sąskaitas: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, įmokos mokesčio kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas administracinės bylos Nr. A2.2.-2591-817/2016.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.