- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2KT-149-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13011-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 3.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-31233-800/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31233-800/2018, dėl šios civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-419-235/2018 sujungimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartimi civilinė byla, pagal ieškovės UAB „Dantransa“ ieškinį atsakovei UAB „TransgestaServis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje –A. M., akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, Kauno apygardos teismas nurodė, jog ieškovė skirtinguose teismuose iškėlė dvi susijusias civilines bylas, t. y. Kauno apylinkės teisme civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo, kurioje reikalauja atsakovės UAB „TransgestaServis“ atlyginti nuostolius už variklio remonto darbus, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kurioje reikalauja iš UAB „Baltijos varikliai“ priteisti ginčo variklį.
Teismo vertinimu, nurodytas civilines bylas tikslinga sujungti, kadangi abiejose bylose yra nagrinėjami tarp šalių egzistavę teisiniai santykiai, susiję su ginčo variklio remonto darbais, jų kokybe bei kaina.
Civilinės bylos sujungiamos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Šalies argumentai
Susipažinus su Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-31233-800/2018 medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė UAB „Dantransa“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „TransgestaServis“ dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovė teigia, jog įsigijo transporto priemonę, kuriai buvo nustatytas variklio defektas, todėl siekdama pašalinti nustatytus defektus kreipėsi į atsakovę UAB „TransgestaServis“, kuri nekokybiškai suremontavo variklį bei atsisakė taisyti nekokybiškai atlikti remonto trūkumus.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑419-235/2018 nagrinėjamas ieškovės UAB „Danstransa“ ieškinys atsakovei UAB „Baltijos varikliai“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė nurodė, jog dėl nekokybiško remonto trūkumų ištaisymo buvo kreiptasi į UAB „Baltijos varikliai“, kuri suremontavo variklį ir pateikė 34 211 Eur sąskaitą. Kadangi ieškovė nesutiko mokėti už atliktus darbus, UAB „Baltijos varikliai“ negrąžina variklio. Be to, šioje civilinėje byloje priimtas UAB „Baltijos varikliai“ priešieškinis, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovės skolą už ginčo variklio remontą.
Siekiant nustatyti, ar variklis yra tinkamai suremontuotas ir ar galima jį eksploatuoti, kokia pakeistų detalių remontuojant variklį ir atliktų darbų kaina, etc., Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirta automechaninė ekspertizė.
Susipažinus su teismui pateikta informacija apie prašomas sujungti civilines bylas, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Abiejose bylose turi būti vertinamos tapačios aplinkybės, susijusios su ginčo variklio defektų nustatymu bei jų šalinimo kaštais. Be to, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.
Sprendžiant dėl to, kuriam teismui (Kauno apylinkės ar Vilniaus miesto apylinkės) turi būti perduota nagrinėti sujungta byla, pažymėtina, kad abi civilinės bylos pradėtos tą pačią dieną, Kauno apylinkės teisme byla jau buvo išnagrinėta, priimtas sprendimas apygardos teismo panaikintas, byla grąžinta nagrinėti pakartotinai ir iš karto nutarta kreiptis dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje skirta automechaninė ekspertizė, todėl yra pagrindas spręsti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla turi būti prijungta prie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
sujungti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-31233-800/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-419-235/2018, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-31233-800/2018/2018 prie civilinės bylos Nr. e2-419-235/2018.
Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-31233-800/2018 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.