Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J. gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir A. J. IĮ, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2016 m. spalio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 3( trejiems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2( dvejiems) metams - bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

2) 2016 m. spalio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 265 straipsnio 1 dalį 3766 Eur bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent 2018 m. birželio 3 d. laikotarpiu nuo 00.53 val. iki 2.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - kavinėje "Svetainė", įžūliu elgesiu, tyčia suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į galvą R. K. ir jį parversdamas ant žemės, dėl ko nukentėjęs susipjaustė alkūnes su stiklo šukėmis, buvusiomis ant žemės, savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją rimtį.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, apie 24 val. atėjo į Kelmės mieste esančią kavinę „Svetainė“, vartojo alkoholį, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Kavinėje sukonfliktavo su R. K., kuris išprovokavo konfliktą pavadindamas jį ( R. J.) „ožiu“ ir iškoliodamas necenzūriniais žodžiais. R. K. pasakyti žodžiai labai jį sunervino, todėl jis sunkiai prisimena visas aplinkybes. Žodinis konfliktas įvyko kavinėje, po to, jis iš kavinės išėjo į kiemą, o nukentėjusysis išėjo paskui jį. Pripažįsta, kad ranka sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, kad nukentėjusysis nuo smūgių nugriuvo ant žemės, jis pats ant žemės taip pat nugriuvo, ant žemės prie kavinės buvo pridaužyta stiklų, todėl ne tik nukentėjusysis, bet ir jis pats susipjaustė rankas. Ar spardė nukentėjusįjį neprisimena. Tuo metu kavinėje buvo lankytojų, kurie išėję į kiemą kalbėjosi, kavinės lankytojai juos išskyrė, neleido muštis. Matė, kad nukentėjusiajam stiklais buvo sužalotos rankos, kruvina kakta, nukentėjusysis iš kavinės išėjo. Sekančią dieną su nukentėjusiuoju buvo susitikę, pasikalbėjo. Dėl savo elgesio gailisi, savęs neteisina, tačiau yra įsitikinęs, kad konfliktą išprovokavo nuketėjusysis, kuris visą laiką elgėsi įžūliai ne tik jo, bet ir kitų kavinės lankytojų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu:.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad į kavinę „Svetainė" esančią Kelmės mieste, atėjo būdamas neblaivus, užsisakė dar alkoholio. Pabuvus apie valandą, į kavinę atvyko jam pažįstamas asmuo, R. J., prisimena, kad jis prie baro kalbėjosi su R. J., paskui išėjo į kavinės kiemą parūkyti, stovėjo prie įėjimo į kavinės vidų kuomet R. J. vieną kartą stipriai kumščiu sudavė jam , į kurią vietą sudavė negali pasakyti, nes po smūgio prarado sąmonę, daugiau nieko neatsimena. Grįžo namo visas kruvinas, namuose buvo daug kraujo, pabudęs ryte matė, kad jo alkūnės buvo sužalotos, supjaustytos kojos, po kaire akimi buvo sumušimas, kraujosruva, ausis mėlyna, kraujosruvos galvoje, ant kaktos, jam nuo suduoto smūgio skaudėjo galvą, skauda ir iki šiol. Kiek jam smūgių buvo suduota jis nežino. Po įvykio jis su R. J. buvo susitikęs, kalbėjosi, R. J. prašė pamiršti viską ir jis sutiko. Pretenzijų R. J. neturi, civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 25-26, 30-31)

Liudytoja V. G. parodė, kavinės darbuotoja parodė, kad apie 23 val. į kavinę atėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta, jis elgėsi arogantiškai, sėdėjo prie staliuko ne vienas, su draugais. Vėliau į kavinę atėjo dažnas kavinės klientas R. J., vienas gėrė alkoholį, buvo ramus. Po kiek laiko ji nuėjo į virtuvę nunešti stiklines ir išgirdo didelį triukšmą, atėjusi iš virtuvės pamatė, kad lauke prie įėjimo vyksta muštynės, matė, kad ant žemės guli vienas vaikinas, kurio ji nei vardo nei pavardės nežino, R. J. buvo taip pat ant žemės, matė kaip R. J. vieną kartą kumščiu stipriai sudavė vaikinui gulinčiam ant žemės, vaikinas gulėjo ant žemės kur buvo stiklo šukių. Besimušančius vaikinus greit išskyrė kavinės klientai, ji nenukentėjo, tik labai išsigando (b.l.52-53, 55-56)

Liudytoja U. G. parodė, kad sėdėdama kavinėje prie stalelio išgirdo triukšmą, necenzūrinius žodžius, girdėjosi vyriški balsai, šauksmas, atsisukusi pamatė kieme, prie kavinės lauko durų, stumdantis du vaikinus, kas vyko toliau nežiūrėjo, nes nusisuko. Ji šiek tiek išsigando, bet niekam pretenzijų neturi.( b.l.62-63)

Liudytoja A. K. kavinės "Svetainė" direktorė paaiškino, kad apie konfliktą kavinėje jai pranešė kavinės darbuotoja V. G., kuri paskambinusi pasakė, kad tarp klientų R. ir R. J. įvyko konfliktas, buvo sudaužytos stiklinės, bokalai, kas juos sudaužė ji nežino, šukės buvo lauke, tačiau R. J. buvo atvykęs į kavinę ir paaiškino, kad jis tą vakarą sudaužė keletą stiklinių, žalą atlygino, dėl sudaužytų stiklinių niekam pretenzijų neturi, kavinė žalos nepatyrė. (b.l. 65-66)

Liudytojas M. A. parodė, kad su drauge E. M. apie 01.50 val., atėjo į kavinę "Svetainė" esančią Kelmėje, sėdėjo kieme, matė, kad šalia lauko durų prie įėjimo stovėjo R. K., kuris bendravo su vaikinu, kurį jis žino tik iš matymo, jie abu kažką aiškinosi. Lauke prie stalelio buvo labai daug stiklo šukių. Apie 02.00 val., staiga prie jų stalelio, tiesiog prie jų kojų, ant stiklo šukių nugriuvo R. K.. Tada jis pašoko nuo stalelio ir pradėjo laikyti tą vaikiną su kuriuo bendravo R. K., vaikinas, kurį jis laikė kojomis spyrė atsitūpusiam R. K.. (b.l.68-69)

Liudytoja E. M. parodė, kad su savo draugu M. A. apie 01:50 val. užėjo į kavinę "Svetainė", abu buvo neblaivūs. Pamena, kad kavinėje labai daug žmonių nebuvo. Abu su M. nusipirko po bokalą alaus. Kavinėje sutiko R., kurio pavardės nežino. Atsisėdo gerti alų prie staliuko, esančio šalia kavinės lauko durų, ten buvo labai daug stiklo šukių. Už kelių minučių prie jų stalelio į stiklo šukes nugriuvo R., o jį gulintį pradėjo spardyti jai visiškai nepažįstamas vaikinas. Jos draugas M. A. pradėjo nepažįstamą vaikiną traukti nuo R. ir jį laikyti, o ji laikė gulinčio R. galvą, bandė tempti kuo toliau nuo to vaikino kurį laikė jos draugas, nes jis buvo labai agresyvus. Minėtam vaikinui atsitraukus, matė kruvinas abi R. rankas, nes buvo supjaustytos šukių į kurias jis griuvo, ant galvos, kairėje pusėje matėsi gumbas. Ji pati įvykio metu nenukentėjo, tik buvo išsigandusi. (b.l.71-72)

Liudytojas V. S. parodė, kad apie 23.00 val., jis su Ž. B. atvyko į Kelmėje esančią kavinę "Svetainė". Po 1-2 valandų nuo jų atėjimo, pastebėjo, kad iš kavinės vidaus į lauką išėjo žmonės. Tuomet jis ir T. išėjo į lauką pasižiūrėti kas vyksta. Lauke pamatė, kad du vaikinai guli ant trinkelių ir ritasi. Tai buvo iš matymo pažįstamas R. J. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Tuomet T. ir dar vienas vaikinas asmenis išskyrė ir nebeleido jiems daugiau muštis. Jis šio įvykio metu nenukentėjo. (b.l.84-86)

– protokolas - pareiškimas, kuriame R. K. nurodo, kad kavinėje „ Svetainė“ buvo sumuštas, prašo nustatyti jį sumušusį asmenį, bei nubausti dėl viešosios tvarkos pažeidimo. (b.l.7-8)

- įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad kavinės baro ,,Svetainė" teritorija aptverta medine tvora. Kiemas išklotas betoninėmis trinkelėmis. Kieme stovi staleliai. Prie įėjimo pastatytas geltonos spalvos skėtis. Kavinės teritorija filmuojama vaizdo stebėjimo kamera. Pro įėjimą durys veda į kavinės ,,Svetainė" pagrindinę patalpą. Patalpos gale yra baras, už baro įėjimas į virtuvės patalpą. Kavinės patalpos filmuojamos vaizdo stebėjimo kameromis. Virtuvėje taip pat įrengta vaizdo stebėjimo kamera. (b.l.11-16)

- Daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėjus vaizdo įrašą, užfiksuota kaip įtariamasis R. J. suduoda smūgius rankomis ir kojomis R. K.. (b.l.19-20)

Dėl veikos kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. <...> Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje- klientų lankomoje kavinėje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmai – smūgių nukentėjusiajam sudavimas, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, kitų pašalinių asmenų, tai yra kavinės lankytojų akivaizdoje, aplinkinių išgąstis ir priverstinis įsikišimas į konfliktą, siekiant nutraukti kaltinamojo R. J. veiksmus ir apsaugoti nukentėjusįjį nuo kaltinamojo smūgių, vertintinas kaip įžūlus veiksmas, demonstruojantis nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistinas, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Kaltinamasis R. J. nors ir nurodė, kad dėl didelio susinervinimo, kurį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau iš esmės kaltę pripažino, nurodė, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir aptartais rašytiniais įrodymais.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas. R. J. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, visa tai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus, vienok kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, turi ir išlaiko du mažamečius vaikus, pateikė teigiamai jį charakterizuojančių duomenų( mokyklos padėką R. J. kaip mokyklos rėmėjui), dėl nusikaltimo kaltu prisipažino, gailisi, nors aiškina, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, tačiau kartu nurodo, kad savęs neteisina, kad savo elgesį apgalvojo ir padarė išvadas. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius neigiamos informacijos apie R. J. taip pat nepateikė.

Šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad R. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016 m. spalio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu( baudžiamoji byla Nr.1-19-322/2016) paskirta bausme.

Kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ( BK 64¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1( vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis bausmę subendrinti iš dalies sudedant bausmę su 2016 m. spalio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3( trejiems ) metams 3( trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3,4 dalimis, 71 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.