Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Byla Nr. ATP-225-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
ATP-225-337/2014
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00079-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Vitalija Ragauskienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-225-337/2014

Proceso Nr. 4-14-3-00079-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 120 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 3 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. V. O. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 3200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. O. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario 11 d., 15.22 val., kelio (duomenys neskelbtini) 6,20 kilometre, (duomenys neskelbtini) r., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai jo nesuvaldė. Nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir nulaužė betoninį kelio stulpelį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijos pareigūnams.

V. O. skundžia 2014-03-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą ir prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

V. O. nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, neteisingai įvertinus įrodymus, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, nurodo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko teismo nutarimas yra naikintinas.

Apeliantas nurodo, kad jam vairuojant iš bendradarbio D. D. laikinai paimtą automobilį į kelią iššoko stirnos, todėl, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė automobilį ir jį pasuko į dešinėje kelio pusėje esančią pievą, tačiau automobilį sumėtė, jis vertėsi ant šono ir apsivertęs vėl atsistojo ant ratų. Jis buvo šoke, tuo pačiu žvyrkeliu išėjo ieškoti pagalbos, tačiau jokių pravažiuojančių automobilių bei žmonių nesutiko. Teigia, kad grįžo atgal, tačiau įvykio vietoje automobilio jau nebebuvo, pagalvojo, kad automobilį pavogė, todėl nedelsdamas paskambino D. D., kuriam pasakė, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadino jo automobilį, po įvykio jį paliko įvykio vietoje ir išėjo ieškoti pagalbos, o sugrįžęs jo neberado. D. D. jam pasakė, kad apie įvykį jam jau pranešė policija, kad su automobiliu viskas tvarkoje, t. y. jį policija nugabeno į aikštelę. Kitą dieną susitiko su D. D. ir susitarė, kad jis jo automobilį suremontuos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog jis teisės pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, tačiau apeliantas pažymi, kad jis ir neneigė, jog suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Tai, kad po eismo įvykio jis iš įvykio vietos išėjo, neduoda pagrindo pripažinti jo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y., kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant KET.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad liudytojo R. S. parodymai, jog jis rado automobilį su paliktu užvedimo rakteliu spynelėje, įjungtu automobilio degimu, salone buvo sudėtos automobilio detalių nuolaužos, rodo, kad jo elgesys po eismo įvykio buvo keistas, neadekvatus esamai situacijai ir patvirtina jo parodymus, kad po įvykio jis buvo šoke ir dėl to elgėsi spontaniškai, negalėdamas blaiviai mąstyti – su savimi turėdamas mobiliojo ryšio telefoną juo nepasinaudojo.

Apeliantas teigia, kad teismas jo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes atmetė nevertindamas juos patvirtinančių įrodymų, nevertino to, kad jis turėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir tikslo išvengti atsakomybės. D. D. žinojo kas naudojosi jo automobiliu, automobilis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, jis automobilį vairavo būdamas blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones.

Apeliantas pažymi, kad eismo įvykio metu kelio sankasa nebuvo apgadinta, nes įvykio vietoje jos iš viso nėra. Ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantas nemano, kad stulpelis buvo nulaužtas verčiantis automobiliui. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam jokių pretenzijų dėl sulaužyto šviesolaidinės kabelinės linijos trasos žymėjimo stulpelio neturi.

Apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė ATPK 248 ir 257 str. reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, t. y. suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją sąmoningai ignoruodamas, taip siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-09 nutartis Nr. 16-2330/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, aprobuota biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 39). Tačiau, teismas, jo kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą grindė prielaidomis bei niekuo nepagrįstomis išvadomis, neatskleidė jo kaltės (tiesioginės tyčios), motyvo bei tikslo turinio.

Apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrįstą pagrindą išvadai, jog jis pasitraukė iš įvykio vietos ir nepranešė apie įvykį policijai tyčia. Teigia, kad teismas neįvertinęs ar jis dėl patirto šoko galėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, išvadas grindė prielaidomis ir nesirėmė duomenimis, kurie nepatvirtino jo kaltės.

Apeliantas teigia, kad teismas administracinio teisės pažeidimo byloje neteisingai taikė įstatymo nuostatas ir iškraipė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N575-2303-08 priimtoje nutartyje išdėstytus argumentus, tuo padarydamas esminį pažeidimą, lėmusį nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą. Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas pagal ATPK 130 str. 1 d., numatančią administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Tačiau teismas pripažino jį padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. Teismas papildomai jam inkriminavo pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. apie tai jam nepranešęs bylos nagrinėjimo metu, dėl ko apsunkino jo teisinę padėtį ir pažeidė teisę į gynybą.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., o nubaudė du kartus pagal ATPK 127 str. 2 d.

Byloje yra gautas Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma 2014-03-28 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimo nekeisti. Nurodoma, kad byloje apklausti policijos pareigūnai, dalyvavę įforminant pažeidimą, nurodė, kad nuvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį, taip pat automobilio salone rado surinktas ir sudėtas detales, kurios buvo nukritę galimai automobilio vertimosi metu, kas, teigiama, rodo, kad automobilio vairuotojas įvykus eismo įvykiui, bandė paslėpti įvykio pėdsakus. Pažymima, kad apeliantas automobilio savininkui paskambino, kadangi grįžęs nerado automobilio, tačiau į policiją vis tiek nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, jog V. O. suprato savo veiksmus bei ėmėsi aktyvių veiksmų, kad eismo įvykis nebūtų užfiksuotas.

Nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad V. O. po eismo įvykio savo veiksmų nesuvokė. Įvykio metu buvo apgadintas ne apeliantui priklausantis automobilis, taip pat apgadinti ir kelio sankasa bei betoninis stulpelis priklausantis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl apeliantas į eismo įvykio vietą kviesti policiją privalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą teismo nutarimą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybės, patvirtinančios, kad buvo padaryti esminiai administracinio proceso pažeidimai, suteikiantys pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Apeliantas teisingai pastebi, kad teismas, pripažinęs jį kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jam paskyrė dvi nuobaudas pagal ATPK 127 str. 2 d.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad V. O. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Tuo tarpu V. O. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 127 str. 2 d. - 120 Lt bauda ir pagal ATPK 127 str. 2 d. - 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Tokiu būdu V. O., kaltintam ir pripažintam padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., teismas nuobaudos nepaskyrė.

Kadangi byloje nėra sprendimo dėl V. O. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., be to, V. O. pripažintam pažeidus ATPK 127 str. 2 d., tačiau pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrus dvi nuobaudas, kurių viena paskirta ne sankcijos, numatytos už 127 str. 2 d. ribose, teismas negali įvertinti, ar V. O. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas teisingai, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu bei pagrįstu ir yra naikintinas.

Nepagrįstai apeliantas skundu teigia, kad teismas, inkriminuodamas jam teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą ir apie tai jam nepranešant bylos nagrinėjimo metu, apsunkino jo teisinę padėtį ir pažeidė teisę į gynybą.

Nors iš V. O. 2014-02-14 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. O. kaltintas pagal ATPK 130 str. 1 d., o teismas V. O. inkriminuotą veiką kvalifikavo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d., tačiau tai jo procesinių teisių byloje nepažeidė.

ATPK 284 str. 2 d. nuostatos numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas BPK 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2303-08).

Kadangi iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad skundžiamu nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. teisiškai įvertintos pasitvirtinusios V. O. administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuotos veikos padarymo aplinkybės - tai, kad jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto eismo įvykio metu apgadindamas automobilį ir betoninį stulpelį, nuo ko apeliantas ir gynėsi, V. O. veika kvalifikuota kvalifikuojant pagal ATPK 127 str. 2 d., numatančią lengvesnę veiką, todėl konstatuotina, kad V. O. teisė į gynybą pažeista nebuvo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, apygardos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apelianto kalte padarius teisės pažeidimus, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas