Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. , J. L. , M. K. (K.) prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Tettnango 1-osios instancijos teismo 2001 m. sausio 15 d. nuosprendį dėl įvaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vokietijos Federacinės Respublikos Tettnango 1-osios instancijos teismas 2001 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nusprendė, kad M. K. yra įvaikinamas J. L. K., kartu M. K. įgyja sutuoktinių Liudos ir J. L. K. teisinį santuokinio vaiko statusą ir jo pavardė ateityje bus „K.“

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalimi, pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni, - tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kuriuo prašoma pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeimyninių turtinių ar paveldėjimo teisnių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Tettnango 1-osios instancijos teismo 2001 m. sausio 15 d. nuosprendį, nenustatė. Iš teismo nuosprendžio (b.l. 9-11) matyti, kad įvaikinamasis ir įvaikintojas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo. Iš to paties nuosprendžio (b.l. 9-11) matyti, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. sausio 17 d. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad anksčiau buvo pradėtas teismo procesas.

Pagal CK 1.33 straipsnio 4 dalį bylos susijusios su įvaikinimu priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu vaiko ar įtėvio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Iš Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimo (b.l.4-5) matyti, kad atimtos tėvystės teisės iš atsakovo Z. K. jo sūnaus M. K. . Iš prašomo pripažinti teismo nuosprendžio (b.l. 9-11) matyti, jog M. K. nuo 1995 metų gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje kartu su motina L. K. ir jos sutuoktiniu Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu J. L. K., t.y. šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Todėl byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Tettnango 1-osios instancijos teismo 2001 m. sausio 15 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 ir 813 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Vokietijos Federacinės Respublikos Tettnango 1-osios instancijos teismo 2001 m. sausio 15 d. nuosprendį.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.