Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotiems atstovams Gražinai Urbonavičienei ir Giedriui Valiukevičiui,

trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Alfredui Bulotui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento skundą Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, jog 2007 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, J. M. įsakymas „Dėl Karmėlavos kapinių" Nr. A-4075, kuriuo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius buvo įpareigotas išduoti Komunalinio ūkio skyriui leidimą pjauti medžius Karmėlavos kapinių 35-jame kvartale, o komunalinio ūkio skyrius įpareigotas organizuoti medžių pjovimo, kelmų rovimo ir teritorijos tvarkymo darbus Karmėlavos kapinių 35-jame kvartale ( b.l. 29).

2007 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja M. S. išdavė leidimą Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinėse 35-jame kvartale ( b.l. 30).

Karmėlavos kapinės yra Kauno rajone, Rykštynės kaime, t.y. pagal administracinį –teritorinį suskirstymą priklauso Kauno rajono savivaldybės teritorijai ( b.l. 27).

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra 2008 m. sausio 7 d patikrinimo aktu nurodė, jog neužlaidotame Karmėlavos kapinių plote, neturint Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimo, iškirsta 37 vnt. medžių ( b.l. 84).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš trečiojo suinteresuoto asmens M. S. 2007 m. lapkričio 26 d. išduoto leidimo Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinėse 35-jame kvartale.

Pareiškėjo teigimu, 2007 m. lapkričio 26 d. leidimas Nr. 36-6-722 buvo išduotas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 274 „Dėl saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarkos patvirtinimo" 9 punktą ( toliau – Tvarkos).

Tvarkos 9p. numato, jog leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti Želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant ir seniūnijas) pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti Želdinius (2001-05-18 įsakymo Nr. 274 redakcija, galiojusi leidimo kirsti medžius išdavimo metu).

Tvarkos III skyriaus, reglamentuojančio saugotinų želdinių priežiūrą, tvarkymą ir atkūrimą, 4p. nustato, jog želdinius saugo, prižiūri ir pertvarko žemės ir želdinių savininkai, valdytojai, naudotojai.

Administracinėje byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. vasario 16 d. potvarkiu Nr. 72P buvo skirtas 82,20 ha žemės miško sklypas Kauno miesto Karmėlavos kapinėms įrengti, 1983-05-16 Kauno miškų ūkio žemės perdavimo Kauno miesto vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio valdybos aktu žemė buvo perduota Kauno miesto civilinėms kapinėms įrengti (prijungta adm.byla Nr. II-593-431/08, b.l. 47-49). Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199, 1995 m. kovo 28 d. priėmimo-perdavimo aktu Karmėlavos kapines perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ( b.l. 23-26). Nuosavybės teisės į nurodytą turtą miesto savivaldybės vardu įregistruotos ir nekilnojamojo turto registre (b. l.27). Ir nors teismui nėra pateikta duomenų apie žemės sklypo, kuriame yra kapinės, daiktinių teisių įregistravimą viešame registre Kauno miesto savivaldybės vardu, tačiau, aukščiau nurodyti administraciniai aktai dėl žemės sklypo ir kapinių perdavimo Kauno miesto savivaldybei yra nepanaikinti, todėl byloje pripažintina įrodyta, jog Kauno miesto savivaldybė yra teisėtas žemės sklypo, kuriame yra kapinės, valdytojas ir naudotojas, todėl turėjo teisę ir pareigą jas tvarkyti, prižiūrėti, pertvarkyti ( Tvarkos 4p.).

Tvarkos 9 punkte nustatyta, kad leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išduoda savivaldybės institucija, kai fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant ir seniūnijas) pateikia argumentuotą, nustatytos formos prašymą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius. M. S. išdavusi leidimą 2007 m. lapkričio 26 d. Nr. 36-6-722 kirsti saugotinus želdinius Karmėlavos kapinėse 35-jame kvartale leidimo išdavimo metu buvo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išdavimas pateko į šio skyriaus ir pareiškėjos atliekamų funkcijų (kompetencijos) ribas ( prijungta adm.byla Nr. II-593-413/08, b. l. 9, 6.8 p.). Išduodama minėtą leidimą ji vykdė 2007 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, įsakymą „Dėl Karmėlavos kapinių" Nr. A-4075, kuriuo Aplinkos apsaugos skyrius buvo įpareigotas išduoti Komunalinio ūkio skyriui leidimą pjauti medžius Karmėlavos kapinių 35 kvartale.

M. S. 2008-04-03 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 86 str. dėl Tvarkos 9p. reikalavimų nevykdymo, tačiau administracinė byla buvo nutraukta, nenustačius aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo sudėties ir jos kaltės ( b.l.31, 43).

Savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams bei struktūriniams teritoriniams padaliniams <...> (Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 5 d. 2 p.).

Administracinėje byloje nustatyta, jog medžiai kapinėse buvo iškirsti ne dėl privataus intereso, o dėl visuomenės išreikšto poreikio- laidojimo teritorijos praplėtimo ir kapinių sutvarkymo. Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ 2007 m. spalio 8d. raštu Nr. S-260 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo laidoti Kauno miesto mirusiuosius 35-ajame kvartale, kurio 1,50 ha plotas buvo likęs nesutvarkytas ir neužlaidotas ( prijungta adm. b. Nr. II-593-413/058, b.l. 12, 40).

Tvarkos 14p. nustato, jog želdinių kirtimas laikomas neteisėtu, kai jie kertami, neturint leidimo.

Konkrečiu atveju leidimas buvo išduotas. Nors pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš leidimo kirsti saugotinus medžius neteisėtumo, tačiau nei 2007 m. lapkričio 26 d. leidimas Nr. 36-6-722, nei 2007 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymas Nr. A-4075, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas, nėra panaikinti, pakeisti, nors teismas šią teisę pareiškėjui išaiškino ir suteikė galimybę minėtus administracinius aktus ginčyti ( b.l.94), tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Kol viešojo administravimo aktai yra nenuginčyti, tol yra galiojantys ir teisėti. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-216-2005).

Pažymėtina, jog konkrečiu atveju nėra galimybės a priori konstatuoti minėtų administracinių aktų neteisėtumo. Tvarkos 9p. suteikia teisę leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius (toliau – leidimas) išduoti savivaldybės institucijai, tačiau konkrečiai neįvardija, jog minėtą leidimą privalo išduoti tos teritorijos, kuri administracinio teritorinio suskirstymo pagrindu yra priskirta konkrečiai savivaldybei, savivaldybės administracija. Tai yra administracinio pobūdžio ginčas, kuris galėtų būti nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, tačiau pareiškėjas jo nekelia. Nenuginčijus teismine tvarka aukščiau nurodytų administracinių aktų, šioje byloje konstatuoti jų neteisėtumo nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su žala, žalos padarymo neteisėtais atsakovo veiksmais fakto, nesant deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo turtinės žalos priteisimui skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra treji metai (CK 1.125 str. 8 d.).

Medžių iškirtimo faktas nustatytas Aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2008 m. sausio 7 d. patikrinimo aktu ( b.l. 84). Dėl žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008-07-22, t.y. nepraleidęs įstatymo numatyto termino, todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 str. numatytą terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprend ž i a:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.