- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- AN2-226-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00530-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 21.3.4.21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas 2018-05-11 A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2018-05-11, 3.35 val., Klaipėdos m., Žalgirio g. – Kalnupės g., vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuoklio pagalba nustatytas 1,79 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, ligoninėje pagal nustatytą tvarką atsisakė duoti kraujo mėginį iš biologinės terpės, taip pat nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė pirmumo teisės pagrindiniu keliu važiavusiam krovininiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Automobilis nedraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė KET 8, 9, 14, 16, 127, 226 p. reikalavimus. Tokie jo administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 424 str. 4 d., 417 str. 8 d., 417 str. 1 d., 415 str. 1 d., 426 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 str. 2 d., 417 str. 1 d., 417 str. 8 d., 415 str. 1 d., 424 str. 4 d., ANK 592 str. nustatyta tvarka grąžino Institucijai, jog būtų priimtas sprendimas dėl tolesnės bylos eigos. Teismas pažymėjo, jog pagal ANK 592 str. 1 d., jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie BPK nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Apylinkės teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, jog pristačius A. P. į ligoninę kraujo mėginio paėmimui, šis atsisakė duoti kraują. Paaiškinime nurodė, kad kraujo ligoninėje nedavė, nes turi baimę adatoms. Pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Dėl to apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad A. P. veiksmuose yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad A. P. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvyki ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. ANK 605 str. 1 d. nustatyta, kad jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog vairuojantys transporto priemones asmenys yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinta jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad asmenys, įtariami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigia, jog objektyviai apsvaigimo nuo alkoholio faktas nustatomas medicininės apžiūros metu, vadovaujantis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“ (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (su vėlesniais pakeitimais) ir „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika“ (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (su vėlesniais pakeitimais). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad jei įtariamojo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 1,5 promilės, policijos pareigūnai asmenį pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Metodikos 2 p. nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas bei išvados formulavimas. Metodikos 8.1. p. nustatyta, kad „alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamojo asmens kraujo“.
Nurodo, jog BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BPK 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. BK 281 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl asmens neblaivumas (girtumas) turi būti įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kaip šią tvarką reglamentuoja aukščiau minėtos Taisyklės ir Metodika. Teigia, jog šiuo metu Taisyklės ir Metodika nėra pakeistos, jose nėra reglamentuota, kad asmeniui atsisakius biologinės terpės bandinių tyrimo, alkoholio kiekio koncentracija kraujyje gali būti vertinama pagal alkotesterio parodymus, todėl teigia, kad A. P., medicinos įstaigoje atsisakydamas duoti kraujo mėginį, vengė neblaivumo patikrinimo, dėl to A. P. tikslinga patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 4 d. Pažymi, jog ANK 22 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog A. P. alkoholio kiekio matuoklio pagalba nustačius 1,79 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnį, net ir atsisakius pažeidėjui ligoninėje pagal nustatytą tvarką duoti kraujo mėginį iš biologinės terpės, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad A. P. veiksmuose yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, ir teigia, jog A. P., medicinos įstaigoje atsisakydamas duoti kraujo mėginį, vengė neblaivumo patikrinimo, todėl A. P. gali būti patrauktas tik administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 4 d., ir dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą gražino institucijai. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
BK 281 straipsnis numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kai tokiais pažeidimais sukeliami įstatyme numatyti padariniai, taip pat kai įstatyme numatyti padariniai sukeliami esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., numato atsakomybę pagal BK 281 str. 7 d. ir už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
Byloje susiklostė tokia situacija, jog A. P. alkoholio kiekio matuoklio pagalba buvo nustatytas 1,79 prom. neblaivumas, tačiau pristačius asmenį į ligoninę kraujo mėginio paėmimui, šis asmuo duoti kraują atsisakė, todėl Institucija sprendė, kad asmens neblaivumas nebuvo nustatytas, nes asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, ir nepaisant to, jog alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas A. P. 1,79 prom. neblaivumas, ikiteisminio tyrimo nepradėjo ir surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl atsisakymo tikrintis blaivumą (ANK 424 str. 4 d.). Apygardos teismo vertinimu, Institucija apeliaciniame skunde neteisingai aiškina baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu, todėl nepagrįstai teigia, jog nepaėmus kraujo mėginio ir neištyrus jo laboratoriniu kraujo tyrimu, nėra pagrindo patraukti A. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 7 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018 priimtoje nutartyje yra pažymėjęs, jog baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja BPK ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 p. neblaivumo tikrinimą inter alia apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmą, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą. Minėtoje byloje buvo taip pat pažymėta, jog alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, todėl darytina išvada, kad Institucijos apeliacinio skundo argumentas, jog asmeniui atsisakius biologinės terpės bandinių tyrimo, alkoholio kiekio koncentracija kraujyje negali būti vertinama pagal alkotesterio parodymus, ir asmuo gali būti traukiamas tik administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 4 d., neatitinka įstatymo reikalavimų ir susiklosčiusios aptartos teismų praktikos.
ANK 592 str. 1 d. įtvirtinta, jog jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į tai, jog A. P. alkoholio kiekio matuokliu nustačius 1,79 prom. neblaivumą, jo veiksmuose yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 str. 2 d., 417 str. 1 d., 417 str. 8 d., 415 str. 1 d., 424 str. 4 d., grąžino Klaipėdos AVPK spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 str. nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. P. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas teisingas sprendimas grąžinti bylą institucijai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.