Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. šventė savo gimtadienį. Namuose buvo K. B., draugė N., dar viena K. ir jo žmona A. B.. Vartojo daug alkoholio. Tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, t. y. žmona A. B. pradėjo jam priekaištauti ir kaltinti, kad jis jai neištikimas. Tada ji iš virtuvės pasiėmė peilį ir nubėgo į tualeto patalpą. Įbėgusi į tualetą A. B. užsirakino, pradėjo grasinti, kad nusižudys. Jis išsigando, kad žmona sau ką nors padarys, todėl išlaužė vonios kambario duris. Kai užėjo į vonios kambarį, A. B. jį užpuolė, todėl jis delnu trenkė jai du kartus į veidą, kad ji nusiramintų. Žmona neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Jis jai padėjo atsikelti ir palydėjo į kambarį, paguldė. Po to atvyko policijos pareigūnai, kas kvietė pagalbą, jis nežino. Savo žmonos jis nuoširdžiai atsiprašė ir ji jam atleido. Su A. B. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, yra susituokę, labai retai pykstasi. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio (el. b. 1 t., b. l. 81–84, 196–198).

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru J. B. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, vaikų neturi. 2023 m. rugpjūčio 13 d. namuose su vyru ir draugais šventė vyro gimtadienį. Bute buvo ji, jos vyras J. B., jos draugės K. P., K. B. ir N., jos pavardės nežino. Visi vartojo alkoholį ir ji su vyru susipyko, priežasties neatsimena, kadangi buvo neblaivi. Atsimena, kad jos vyras delnu ne mažiau dviejų kartų jai trenkė į veido sritį. Po suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Atsimena, kad policiją kvietė jos draugė K. P.. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Medikai išvežė ją į ligoninę, apžiūrėjo ir pasakė, kad sumušimai nėra sunkūs ir ji gali eiti namo. Iš ligoninės ji išėjo 5.30 val., kai grįžo namo, ten nieko nebuvo. Smurto žymių neliko, todėl į teismo medicinos tarnybą nesikreipė ir nesikreips. Jos vyras J. B. atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Savo vyrui J. B. jokių pretenzijų neturi ir norėtų, kad jis grįžtų gyventi namo, nes šiuo metu jis gyvena pas savo motiną (el. b. 1 t., b. l. 111–114).

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. draugė K. B. ją pakvietė kartu važiuoti į draugo J. B. gimtadienį. Ji sutiko ir apie 17 val. jos atvažiavo nurodytu adresu. Kai jos atvyko, J. B. jau buvo neblaivus. Bute jie buvo penkiese, šventė, vartojo alkoholį, žaidė žaidimus. Apie 2 val. jos draugei A. B. kažkodėl pasidarė negera, ji nuėjo į tualetą ir ten užsirakino. Ji su draugėmis prašė, kad A. B. atidarytų duris, tačiau ji durų neatidarė ir jų neįleido. Po kurio laiko A. B. vyras priėjęs prie tualeto durų, panaudodamas jėgą, jas išlaužė. Kai tai įvyko, ji buvo kitame kambaryje, bet viską matė ir stebėjo. Kai J. B. išlaužė duris, matė, kad jis krito ant žemės, kodėl jis krito ji nežino, nematė. Matė, kad jis po to atsistojo, savo kaire ranka užsimojo ir sudavė du smūgius į tą pusę, kurioje buvo A. B., tačiau kur tiksliai jai trenkė ji nežino, nematė. Po suduotų smūgių ji nuėjo į tualeto kambarį ir pamatė, kad ten sėdi A. B., jai bėgo kraujas iš nosies srities. Ji iškarto nustūmė J. B. toliau, kad jis nebeitų prie A. B. ir iškvietė pagalbą (el. b. 1 t., b. l. 2–3).

2023 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, prie daugiabučio namo durų pasitiko pranešėja K. P., ji juos palydėjo į butą, kuriame įvyko konfliktas. Bute ant žemės matėsi rausvos spalvos dėmės, daugiausiai jų buvo tualete ir ant unitazo dangčio, kitame kambaryje pamatė lovoje gulinčią moterį A. B., kuri gulėjo ir nieko jiems nesakė, negalėjo nieko paaiškinti tik skundėsi galvos skausmais. Ant moters marškinėlių taip pat matėsi rausvos spalvos dėmės, matėsi, kad moteris yra stipriai neblaivi. Dėl jos fizinės būklės, blaivumo jai patikrinti negalėjo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo minėtą moterį ir nusprendė ją vežti į gydymo įstaigą dėl patirtų veido sumušimų. Pabendravus su A. B. vyru J. B., šis paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. apie 3 val., būnant namuose, jis trenkė savo žmonai į veidą, kadangi ši apkaltino jį išdavyste, jam tai nepatiko, todėl nusprendė savo žmoną „pamokyti“. Ant J. B. marškinėlių taip pat matėsi rausvos spalvos dėmės. Kartu bute gimtadienį šventusi pranešėja K. P., paaiškino, kad jai būnat svečiuose pas A. B. ir J. B., apie 3 val., A. B. būnat tualete, J. B. su savo kaire ranka užsimojo ir sudavė du smūgius į tą pusę, kurioje buvo A. B., tačiau kur tiksliai trenkė nežino ir nematė. Po suduotų smūgių, ji nuėjo į tualetą ir pamatė, kad ten sėdi A. B., kuriai iš nosies srities bėga kraujas. Tai pamačiusi iš karto iškvietė policiją ir neleido J. B. pabėgti iš namų. Kiti bute buvę asmenys konflikto nematė ir negirdėjo. Ji suprato kas įvyko tik tada, kai pamatė, kad A. B. yra kraujuotu veidu (el. b. 1 t., b. l. 54–57).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 5.16 val. pareigūnui patikrinus J. B. blaivumą, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 38–39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2741/2023 (01) nurodyta, kad:

1–8. Pateiktuose A. B. medicinos dokumentuose duomenų apie sužalojimus nėra;

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir žmonos A. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą – delnu trenkė žmonai du kartus į veidą, kad ji nusiramintų. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios A. B. parodymai, ji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė J. B.. Nukentėjusioji parodė, kad neprisimena konflikto priežasties, bet prisimena, kad vyras delnu ne mažiau dviejų kartų jai trenkė į veido sritį, ji dėl to juto fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais iš 10. Liudytojos K. P. parodymai patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos aplinkybės ir alkotesterio kvito rodmenys įrodo, kad J. B., darydamas nusikalstamą veiką, buvo neblaivus, jam nustatytas 1,58 promilės neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2741/2023 (01) patvirtina, kad patyrusi smurtą, A. B. jautė fizinį skausmą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad J. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė A. B. fizinį skausmą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad J. B. sukėlė fizinį skausmą žmonai A. B.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Taigi J. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, jo sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu J. B. ir A. B. buvo susituokę, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 3–4). Nukentėjusioji A. B. sutiko, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., b. l. 8–9).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną, sukėlė jai fizinį skausmą.

J. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ta, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. 5.16 val. pareigūnui patikrinus J. B. blaivumą, nustatytas 1,58 promilės neblaivumas, taip pat nukentėjusioji ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pats kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. anksčiau neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės) (el. b. 1 t., b. l. 182–184). Paskutinių 5 metų laikotarpiu jis 2 kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą ir nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 185–187). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 155–157). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, J. B. skiriama 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

J. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

J. B. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – žmoną A. B.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

J. B. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. (imtinai) (el. b. 1 t., b. l. 94–97). Ši kardomoji priemonė panaikintina.

J. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. 3.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. 15.45 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 34–37; 101–103). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje pateiktas 2023 m. spalio mėn. Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas, kadangi J. B. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (el. b. 1 t., b. l. 181). Todėl bylos dalis dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.

Byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. B. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. B. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B. – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. 3.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. 15.45 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bylos dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (85) 212 3551 arba Trakuose – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vytauto g. 57, Trakai, tel. +370 648 93 007);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.