- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- e2-1150-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00755-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- T. V., R. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4515-803/2015 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovams T. V. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. V. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų T. V. ir R. B. 2011 m. gegužės 24 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo (atpirkimo) sutartį (toliau – ir Akcijų atpirkimo sutartis) negaliojančia ir taikyti restituciją: ieškovės D. V. ir atsakovo T. V. naudai priteisti iš atsakovo R. B. 238 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB ,,Euroeletronika“ akcijų, o prievolę pagal šią sutartį grąžinti atsakovui R. B. pinigines lėšas pripažinti asmenine T. V. prievole. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad minėtas akcijas atsakovas T. V. įgijo santuokos su ieškove metu, todėl jos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ir perleistos galėjo būti tik esant ieškovės sutikimui. Kadangi tokio sutikimo nebuvo, minėta Akcijų atpirkimo sutartis pripažintina negaliojančia. Apie ginčo sandorį ieškovė nurodė sužinojusi jos ir atsakovo T. V. santuokos nutraukimo byloje.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo dalyku esančias akcijas. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas R. B. jau yra pademonstravęs nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, t. y. be ieškovės žinios nupirko iš jos sutuoktinio akcijas, lygiomis teisėmis turėjusias priklausyti ir ieškovei, be to, ieškovei neatskleidė atsiskaitymo fakto, t. y. jei atsakovas R. B. ir atsiskaitė, tai jis atsiskaitė tik su atsakovu T. V.. Pasak ieškovės, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas R. B. gali greitai ir nesunkiai ginčo dalyku esančias akcijas perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu atveju šių akcijų priteisimas ieškovei ir atsakovui T. V. bus itin apsunkintas ar neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, be kita ko, atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas vieninteliu argumentu – atsakovas R. B., sužinojęs apie pareikštą ieškinį, gali greitai ir nesunkiai ginčo dalyku esančias akcijas perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu atveju jų priteisimas bus itin apsunkintas arba neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas, kadangi ji faktiniais duomenimis nepagrindžia ieškinyje išdėstytų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas; nepateikė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad vien reikalavimo teisės turėjimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde ieškovė D. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti ginčo akcijas.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atsakovas R. B. jau yra aiškiai pademonstravęs nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu – nesant ieškovės valios dėl akcijų perleidimo nupirko iš atsakovo T. V. akcijas, lygiomis teisėmis priklausiusias ir ieškovei, neatskleidė jai atsiskaitymo fakto. Tai reiškia, kad ieškovės nuomonė dėl galimo ir tikėtino nesąžiningo atsakovo R. B. elgesio nėra vien tik spėjimas, o yra pagrįsta realiais jau įvykusiais faktais. Nurodo, kad objektyvių faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių būsimą situaciją, pateikti nėra įmanoma. Ieškovė negalėjo pateikti duomenų apie atsakovo R. B. ketinimus ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, nes tol, kol ketinimas nėra realizuotas, jis nėra išreiškiamas jokia objektyvia forma ir juo labiau nėra atskleidžiamas priešingą interesą ginče turintiems asmenims. Pažymi, kad ieškovė prašo teismo apriboti tik atsakovo R. B. disponavimo akcijomis teisę, jis ir toliau galėtų pilnai įgyvendinti visas kitas savo turtines ir visas neturtines teises į akcijas, t. y. atsakovo R. B. teisės būtų suvaržytos tik minimaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. Preliminariai įvertinus ieškinio pagrįstumą mažai tikėtina, kad ieškovės reikalavimas būtų tenkinamas. Ginčijama sutartis nėra savarankiškas sandoris, kuriam reikėtų sutuoktinio sutikimo pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį. Ginčijama sutartis yra atpirkimo sutartis, numatyta pirminiame akcijų pirkimo sandoryje ir iš esmės yra pirminio sandorio netinkamo vykdymo padarinys. Be to, ginčo sandoryje atsakovas T. V. garantavo, kad gauti visi reikalingi sutikimai sudaryti sutartį, todėl sutarties panaikinimas negalimas ir dėl sąžiningo asmens – atsakovo R. B. teisių apsaugos (CK 3.96 str. 2 d.).
2. Nėra objektyvios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo R. B. veiksmai demonstruoja nesąžiningumą, kad ginčo akcijos bus greitai ir nesunkiai perleistos, yra subjektyvi ieškovės nuomonė. Nėra jokių duomenų apie atsakovo R. B. ketinimą nevykdyti teismo sprendimo. Be to, atsakovui R. B. iki pirminio sandorio sudarymo priklausė 80 proc. įmonės akcijų, atsakovas T. V. buvo įgijęs 12 proc. akcijų, šiuo metu atsakovui R. B. vėl priklauso 80 proc. akcijų. Įmonės akcijos nėra apibrėžtos individualiais požymiais, todėl ieškovės reikalavimas gali būti nukreiptas į bet kurias R. B. priklausančias akcijas. Tai reiškia, kad šiuo metu atsakovui R. B. priklausančios akcijos 6 kartus viršija ieškovės reikalavimus, o norėdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, atsakovas turėtų parduoti visus 80 proc. įmonės akcijų, t. y. atsisakyti kontrolinio akcijų paketo ir tuo pačiu de facto atsisakyti savo įmonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, ieškovė teigia, kad byloje įrodyti atsakovo R. B. nesąžiningi veiksmai, todėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Kaip nesąžiningus atsakovo R. B. veiksmus ieškovė įvardija tai, kad jis, nesant ieškovės sutikimo, nupirko iš atsakovo T. V. akcijas, kurios, pasak ieškovės, priklauso ir jai, kaip atsakovo T. V. sutuoktinei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės nurodyti atsakovo R. B. veiksmai nesudaro pakankamo pagrindo preziumuoti jo nesąžiningumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp atsakovų T. V. ir R. B. 2009 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas R. B. perleido pirkėjui T. V. dalį UAB ,,Euroeletronika“ akcijų. Šioje sutartyje įtvirtinta atsakovo R. B. teisė atpirkti T. V. perleistas akcijas (Sutarties 6.1-6.10 p.). Ginčijama 2011 m. gegužės 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo (atpirkimo) sutartimi atsakovas R. B. įgyvendino 2009 m. gegužės 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtintą akcijų atpirkimo teisę. Pareikšto ieškinio argumentai dėl akcijų atpirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti tinkamai įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo ieškovės nurodytų atsakovo R. B. veiksmų traktuoti kaip nesąžiningų, kas leistų preziumuoti ir netinkamą jo elgesį bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, perleidžiant ginčo akcijas.
Ieškovės pozicija, kad ji neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, yra pagrįsta, tačiau ieškovė turi įrodyti CPK 144 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Kaip pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo preziumuoti atsakovo R. B. nesąžiningumo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas R. B., siekdamas išvengti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleis turimas įmonės akcijas. Todėl vien deklaratyvus ieškovės teiginys, kad atsakovas gali greitai ir nesunkiai perleisti akcijas, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Be to, kaip matyti iš ieškinio turinio, inicijuodama šią civilinę bylą, ieškovė iš esmės siekia padidinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto vertę, o ne įgyti nuosavybės teises į akcijas kaip konkretų turtą. Todėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, ieškovės teisės, kurias ji siekia apginti pareikštu ieškiniu, galėtų būti apgintos net ir nesant galimybės taikyti restitucijos natūra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.