- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- e1-2055-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21029-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško darbininku, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamieji E. L., M. G. ir R. S. 2020 m. gegužės 30 d. apie 20 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, veikdami kartu, žodinio konflikto metu sugriebę už marškinėlių nukentėjusįjį D. B. ir ištempę iš buto į lauką, pargriovė jį ant žemės bei tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, M. G. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mediniu grėblio kotu D. B. į pakaušį, o nukentėjusįjį gynusiai sutuoktinei B. B. sudavė grėblio kotu ne mažiau kaip keturis smūgius į dešinį žandikaulį, dešinę ranką ir nugaros sritį, taip nukentėjusiajam D. B. padarydami nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - muštinę žaizdą viršugalvyje, o B. B. sukeldami fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų E. L., M. G. ir R. S. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
apklaustas įtariamuoju E. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad buvo nuėję į B. sodybos kiemą ir jis susimušė su D. B.. Iki tos dienos D. B. jis visiškai nepažinojo, tą dieną su juo susitiko pirmą kartą. Kiek prisimena, į B. sodybos kiemą ėjo būtent dėl to, kad prieš tai B. sužalojo R. S., todėl jie visi trys, tai yra jis, M. G. ir pats R. S. nuėjo į B. kiemą aiškintis, kodėl buvo sužalotas R.. Kuris iš jų nusprendė ten eiti ir davė tokią mintį, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Gal nusprendė eiti pasiaiškinti visi trys, nes visi buvo girti. Tuo metu jis jau buvo labai stipriai girtas, vėliau atvažiavę policijos pareigūnai jam nustatė beveik keturias promiles girtumo, todėl buvo tokios būklės, dėl kurios tikrai ne viską pamena. Tikrai prisimena tai, kad visi trys buvo nuėję iki B. buto durų, jis stovėjo prie buto durų, jos buvo atidarytos, o prie jų taip pat stovėjo ir pats D. B., kuris pats pirmas užsimojo ir lyg norėjo jam trenkti į krūtinės sritį, bet ar pataikė, nepamena ir negali pasakyti. Kas atidarė buto duris, jis nežino, nepamena, kad būtų jas atidaręs, taip pat nepamena, kad būtų įėjęs į buto vidų. Jis pats D. B. iš buto už marškinėlių tikrai netraukė, mano, kad tą prisimintų. Gal jį iš buto į lauką ištempė M. G. arba R. S., to negali pasakyti, nes nepamena. Gerai prisimena tai, kad abu su D. B. voliojosi ir ritosi nugriuvę ant žemės prie pat buto durų. Kokiomis aplinkybėmis nugriuvo ir kuris kurį pargriovė, negali pasakyti, nes to neprisimena. Kad besivoliojant jis būtų D. sudavęs smūgius, nepamena, bet gali būti, kad taip buvo ir tai yra tiesa. Tiesiog dėl girtumo viso šito nepamena. Gali būti, kad jie voliojosi ne tik dviese, gal voliojosi ir dar kažkas, bet šito nepamena. Tikrai prisimena tai, kad M. G., rankose laikydamas medinį pagalį, mojavo juo stovėdamas priešais B. B., bet kad būtų jai tuo pagaliu sudavęs, tikrai nematė. Yra įsitikinęs, kad būtent M. ir sudavė B. pagaliu, niekas kitas jai suduoti pagaliu negalėjo, nes nematė, kad koks kitas asmuo būtų pagalį turėjęs. M. tikrai turėjo pagalį, ne grėblį, nebent tai buvo grėblio kotas be galvos, to tiksliai negali pasakyti. Iš kur jis pagalį buvo paėmęs, paaiškinti negali, nes nežino. Kiek atsimenu, jis pats B. B. nieko nedarė, smūgių jai nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Taip pat neprisimena, kiek laiko jie su D. B. ant žemės voliojosi ir kas juos išskyrė. Galvoja, kad kažkas turėjo išskirti, nes savaime patys nebūtų vienas nuo kito atsitraukę. Ką kieme veikė R. S., jis nepamena ir negali pasakyti, tik pamena, kad kieme jis tikrai buvo. Nepamena, nei kaip atsikėlė nuo žemės, nei su kuo ir kaip grįžo pas D., pas kurią prieš tai gėrė, bet tikrai prisimena, kad kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis sėdėjo kambaryje pas D.. Dabar pasakė tiesą ir davė parodymus tiek, kiek prisimena. Po šio įvykio su nukentėjusiaisiais jis buvo susitikęs tik akistatų policijoje metų, pats asmeniškai su jais nebendravo, neturėjo galimybės jų atsiprašyti. Pilnai pripažįstu savo kaltę dėl tokio savo elgesio, nuoširdžiai gailisi nuėjęs į svetimą kiemą ir susimušęs su visiškai nepažįstamu žmogumi, su kuriuo anksčiau nebuvo turėjęs jokių reikalų. Esant galimybei, norėtų su nukentėjusiais susitaikyti (2 t. 157–160, 170–172 b. l.);
apklaustas įtariamuoju R. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad tą dieną B. kieme jis buvo sužalotas paties D. B., o kai parėjo į butą pas D., pas kurią prieš tai girtavo kartu su E. L. ir M. G., jie visi matė, kad jam yra prakirsta kakta dešinėje pusėje, iš žaizdos bėgo kraujas. Tiek vyrams, tiek D. jis papasakojo, kad buvo sužalotas kaimyniniame kieme. Kadangi jo veidas buvo kruvinas, nuėjo į D. dušo kambarį nusivalyti veido. Mano, kad jame užtruko neilgai, bet kai iš dušo išėjo, nei E. L., nei M. G. kambaryje pas D. nebebuvo, o kambaryje buvusios D. paklausė, kur jie dingo, o ji paaiškino, kad jie kažkur išėjo. Visų reikšmingų smulkmenų gerai neprisimena, nes tą dieną vartojo alkoholį, jį gėrė visą dieną ir galvoja, kad buvo jau gerai išgėręs. Kiek po įvykio policijos pareigūnai jam nustatė promilių, nepamena. Kai kurias įvykio aplinkybes prisimena tik nuotrupomis. Kiek dabar pamena, pamatęs, kad vyrų pas D. namuose nebėra, jis pagalvojo, kad jie greičiausiai bus nuėję į B. kiemą, todėl ir pats ten nuėjo. Iki jam nueinant nusišluostyti veido ir vyrams išeinant, jokios kalbos apie tai, kad reikia nueiti pas B. ir su juo kažkaip išsiaiškinti, kodėl jis jį sužalojo, nebuvo, jie nieko nesiorganizavo ir nesitarė. Abu kiemai yra visai šalia vienas kito, galvoja, kad reikėjo paeiti daugiau nei 10 metrų atstumą. Kai nuėjo į B. kiemą, pamatė, kad kieme, netoli durų, ant kalnelio labiau į šalia esančio žalios spalvos gyvenamojo namo pusę, ant žemės jau guli E. L. ir pats B.. Gulėdami ant žemės jie vartėsi ir voliojosi. Tikrai neprisimena ir negali pasakyti, ar jis prie abiejų vyrų ėjo, ar jiems kažką darė, ar sudavė kažkuriam smūgius, ar juos skyrė. Gali būti, kad bandė juos išskirti ir taip pat buvo nugriuvęs ant žemės, bet tikrai nieko neprisimena ir nieko apie tai paaiškinti negali. Kai sekančią dieną išsiblaivėjęs apžiūrėjo savo drabužius, kuriuos vilkėjo konflikto metu, mat, kad jie yra kruvini, bet kad jie išpurvinti, išvolioti po žemę ar suplėšyti, neatrodė. Kokiomis aplinkybėmis konfliktas baigėsi ir kas juos išskyrė, jis negali pasakyti, nes neprisimena. Tikrai nematė, kad M. G. mediniu pagaliu būtų kažką daręs B. žmonai. Visiškai neprisimena, kad jai kažką būtų daręs pats. Taip pat nepamena, kad mediniu pagaliu kažkas būtų mušęs D. B.. Dabar galvoja, kad konfliktas buvo labai trumpas ir viskas vyko labai greitai. Gerai atsimena tik tai, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Tuo metu, jeigu gerai pamena, jis jau buvo namuose pas D.. Kaip pas ją sugrįžo, neprisimena. Pamatę sužalotą galvą, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Po to į tą patį priėmimo skyrių policijos pareigūnai atvežė ir patį B.. Sėdėdami su B., jie tarpusavyje nieko nesiaiškino ir daugiau nebekonfliktavo. Jis prisipažįsta, kad nukentėjusiųjų kieme tikrai galėjo suduoti smūgius D. B., tą galėjo padaryti tuo metu, kai jis su E. L. jau grūmėsi pargriuvę ant žemės, bet tiksliau nieko negali paaiškinti, nes tikrai neprisimena. Iš anksto nueiti į B. kiemą ir sumušti D. B. ir jo žmoną nei su E., nei su M., nesitarė, nieko panašaus neplanavo ir nesiorganizavo, viskas gavosi savaime. Viską atsimena tik tam tikrais tarpais. Jeigu būtų buvęs blaivus, mano, nieko panašaus nebūtų įvykę. Su nukentėjusiaisiais po šio įvykio asmeniškai susitikęs nebuvo ir jų neatsiprašė. Esant galimybei, norėtų su jais susitaikyti. Tikrai neprisimena, kas galėjo suplėšyti D. B. marškinėlius (2 t. 64–68, 77–79 b. l.);
apklaustas įtariamuoju M. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įvykio dieną į B. kiemą buvo nuėjęs jis, E. L. ir R. S., ar nuėjo visi trys vienu metu, neprisimena ir to pasakyti negali. Neprisimena, nes tą dieną visą dieną vartojo alkoholį, buvo išgėręs daug. Dėl išgerto alkoholio kiekio gerai prisimena tris momentus: kai į D., pas kurią gėrė, kiemą kruvina galva atėjo R. S., kai būdamas B. kieme matė ant žemės besivoliojančius E. L. ir patį B., ir kai į D. kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Dėl to momento, kai matė E. su D. B. besivoliojančius kieme prie jo buto durų, gali pasakyti, kad nežino, nei kuriuo metu jie ten nugriuvo, nei kiek laiko voliojosi. Gali būti, kad ant žemės kartu su jais buvo nugriuvęs ir jis, to neneigia, bet tikrai neprisimena. Taip pat neprisimena, kad B. arba jo žmoną būtų mušęs rankomis, kojomis ar kažkokiu mediniu pagaliu, bet taip irgi galėjo elgtis, to neneigia. Akistatoje su B. dėlto, kad grėblio kotu jis sudavė smūgius B., nesutiko, nes tikrai neprisiminė taip daręs. Galvojo, kad B. jį painioja arba su E., arba su R.. Neatsimena, kad būtų B. už marškinėlių ištempęs iš buto į lauką, kad būtų iš jo žmonos atėmęs grėblį. Tikrai apie tai nieko pasakyti negali, nes neprisimena. Smulkiau atsiminti visas įvykio aplinkybes negali. Išgėręs jis yra agresyvus, tą pripažįsta, todėl gali būti, kad B. kieme elgėsi agresyviai, tikrai galėjo sukelti fizinį skausmą tiek D. B., tiek ir jį gynusiai žmonai. Visas smulkesnes aplinkybes apie įvykį jis sužinojo tik sekančią dieną, kai jam apie konfliktą papasakojo E. L.. Nors ir ne viską prisimena, jis pilnai prisipažįsta atlikęs įtarime nurodytus veiksmus - sukėlęs fizinį skausmą tiek D. B., tiek jo žmonai B. B., dėl tokių savo veiksmų tikrai nuoširdžiai gailisi. Šių žmonių iki konflikto dienos visiškai nepažinojo, nebuvo su jais turėjęs jokių reikalų. Supranta, kad būdamas girtas, neturėjo jokios teisės eiti į svetimų žmonių kiemą, ten kažką aiškintis, o tuo labiau muštis. Prieš tai nuo B. nukentėjo ne jis, o R. S., todėl tik jis ir galėjo eiti kažko aiškintis arba kviesti policiją. Dabar prieš nukentėjusiuosius jaučiasi labai nepatogiai. Iki šiol su jais buvo susitikęs tik akistatose, norėtų su jais dar kartą susitikti ir jų atsiprašyti, o esant galimybei susitaikyti (3 t. 80–83, 93–95 b. l.);
pareiškėjo D. B. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2020-05-30, apie 20 val. 30 min., būnant namuose, per virtuvės langą pamatė, kad nepažįstamas asmuo paleido jo pririštą šunį. Jis išbėgo į lauką ir susistumdė su nepažįstamu asmeniu, asmuo išėjo iš kiemo. Apie 20 val. 50 val., būdamas virtuvės kambaryje per langą pamatė, kad trys svirduliuojantys asmenys eina link jo buto durų. Žmonos jis paklausė, ar ji yra užrakinusi duris. Žmona B. B. nuėjo į koridorių ir bandė už durų rankenos laikyti duris, tačiau minėti asmenys jas atidarė ir du nepažįstami asmenys įėjo į koridorių. Pagriebę už juodos spalvos marškinėlių jie jį išsitempė į kiemą, pargriovė ant žemės ir mušė rankomis bei spardė kojomis, smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, tačiau tikslaus jų skaičiaus nurodyti negali. Vienas iš asmenų - kaip vėliau išsiaiškino su žmona B. B., būtent M. G. - mediniu pagaliu sudavė jam tris smūgius į pakaušį, prisimena, kad tuo metu jam buvo praskelta galva. Po to nepažįstami asmenys pasišalino iš kiemo. Iš kur vyras atsinešė medinį pagalį nežino. Negali nurodyti, kaip asmenys buvo apsivilkę, tačiau jie galėtų būti apie 35-40 metų amžiaus. Minėtus asmenis galėtų atpažinti iš veidų. Kiek kartų kuris sudavė jam į įvairias kūno vietas pasakyti negali, nes ir pats konflikto metu buvo neblaivus, tačiau sumuštų kūno vietų jau nebeskauda, tik skaudą pakaušį, kurio perkirstą odą po įvykusio konflikto (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje susiuvo dviems siūlėmis ir dėl sukelto fizinio skausmo išleido gydytis ambulatoriškai. Konflikto metu be sąmonės nebuvo, viską matė žmona B. B.. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t. 7–16, 81–87 b. l.);
pareiškėjos B. B. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2020-05-30, po pietų, jai kartu su vyru D. B. būnant namuose, į jų kiemą atėjęs vyriškis nuo grandinės paleido jų šunį. Tą pamatęs vyras D. B. išbėgo į lauką, pradėjo su vyru stumdytis, buvo nugriuvę ant žemės. Viskas vyko labai greitai, nematė, kad vyriškiai vienas kitam būtų sudavę smūgius. Po susistumdymo nepažįstamas vyriškis nuėjo galimai pas kaimynę į namus, D. B. grįžo į butą. Galimai praėjus pusvalandžiui abu su vyru pro virtuvės langą pamatė, kad per kiemą ateina trys vyrai. Atpažino, kad vienas iš jų yra tas pats asmuo, kuris konfliktavo su jos vyru prieš tai. D. B. paklausė, ar ji užrakino buto duris. Ji nuėjo į koridorių ir laikė už durų rankenos duris, tačiau minėti asmenys duris atidarė. Jos vyras D. B. stovėjo jai už nugaros. Kai vyriškiai atidarė duris, du vyriškiai jos vyrą išsitempė į lauką, trečias vyriškis buvo kieme. Atsidariusi duris su koridoriuje buvusiu grėbliu ji išbėgo į lauką, asmenims pasakė ,,ką darote, dinkite iš kiemo“'. Tuo metu jos vyras buvo pargriautas ant žemės, du asmenys buvo ant jo užritę. Vyras gulėjo ant nugaros, o asmenys jį mušė. Vyriškis su šviesiais plaukais kieme iš jos atėmė grėblį ir su jo medine dalimi pradėjo smūgiuoti, sudavė jai vieną kartą į dešinės pusės skruostą bei į dešinę ranką. Taip pat ne mažiau kaip vieną kartą sudavė grėblio medine dalimi į nugaros sritį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kelias dienas matėsi mėlynės ir įbrėžimai. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, į medicininę ekspertizę nevažiavo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t. 19–22 b. l.);
įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), matomas vieno aukšto žalios spalvos medinis namas. Namo dešinėje pusėje matomas medinis priestatas su dvejomis rudos spalvos šarvuotomis durimis. Šalia šių durų matoma įvykio vieta, kurioje buvo kilęs konfliktas tarp asmenų. Tęsiant apžiūrą, paėjus apie 15 metrų kairiau už namo, ant žemės matoma sulūžęs medinis pagalys. Ant jo matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Daugiau apžiūrint į įvykio vietą bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota, įvykio vietoje nieko nepaimta (1 t. 23–29 b. l.);
nukentėjusiojo D. B. asmens apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant jo veido sumušimų ar hematomų nepastebėta, galvos srityje - pakaušyje, yra kirstinė odos žaizda. Daugiau sužalojimų nepastebėta (1 t. 30–34 b. l.);
nukentėjusiosios B. B. asmens apžiūra, kurios metu nustatyta, kad moters veide akivaizdžių sužalojimų nematyti. Ant dešinės rankos fiksuojama mėlynė su nubrozdinimu. Nugaros dešinėje pusėje matomas nubrozdinimas, kuris eina nuo peties žemyn link juosmens. Apžiūrint kairės pusės šoną fiksuojama mėlynė su kraujosruva (1 t. 35–41 b. l.);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 910/2020(04), kurioje nurodoma, kad D. B. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje. Rastas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki asmenį 2020-05-30, 21 val. 28 min., pristatant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė priėmimo skyrių. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu arba buku kietu paviršiumi. D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 47 b. l.);
liudytojos B. B. parodymais, kad 2020-05-30, tiksliai valandos pasakyti negali, buvo vakaras, tačiau dar nebuvo tamsu, ji su vyru D. B. buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Pro virtuvės langą pamatė, kaip į kiemą atėjo nepažįstamas vyriškis. Vyrą matė pirmą kartą, jokių jo duomenų nežino. Vyras buvo aukštas, galimai apie 1,80 metro ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Minėtas vyriškis, priėjęs prie kieme buvusio jų šuns, jį paleido nuo būdos. Tą pamatęs vyras D. B. nedelsiant išbėgo į lauką, girdėjo, kaip vyras asmeniui sušuko ,,kodėl lendi prie šuns“. Matė, kad jie abu pradėjo stumdytis, o besistumdydami pargriuvo ant žemės. Viskas vyko labai greitai. Kad vyrai vienas kitam būtų sudavę smūgius nematė. Matė, kad po susistumdymo nepažįstamas vyras nuėjo galimai pas kaimynę į namus. D. B. taip pat grįžo į namus. Galimai praėjus pusvalandžiui, ji ir vyras pro virtuvės langą pamatė, kad per kiemą ateina trys vyrai. Atpažino, kad vienas iš vyriškių buvo tas pats asmuo, kuris prieš tai konfliktavo su jos vyru. D. B. paklausė, ar ji užrakino buto duris. Nuėjusi į koridorių ji laikė durų rankeną, tačiau atėję vyrai duris atsidarė. Kai ji laikė rankeną, vyras D. B. stovėjo už nugaros. Kai vyrai atidarė duris, du vyrai jos vyrą išsitempė į lauką. Trečias vyras buvo kieme. Kieme buvęs asmuo buvo šviesiais plaukais, galimai 1,75 metro ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, jis atrodė nematytas. Vyras, kuris buvo įėjęs į koridorių, taip pat buvo nematytas, kaip jis atrodė gerai neįsidėmėjo. Kai vyras D. B. buvo ištemptas į lauką, jai buvo užtrenktos duris. Duris ji atsidarė ir pasiėmusi koridoriuje buvusį grėblį išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką asmenims pasakė ,,ką darote, dinkite iš kiemo“. Tuo metu jos vyras jau buvo pargriautas ant žemės, du asmenys buvo ant jo užritę. D. B. gulėjo ant nugaros, o asmenys jį mušė. Vyriškis šviesiais plaukais, buvęs kieme, atėmė iš jos grėblį ir jo medine dalimi pradėjo smūgiuoti - vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės skruostą bei į dešinę ranką, du kartus jai sudavė medine grėblio dalimi į nugarą. Kur po įvykio dingo grėblys ji nežino. Visus kartus, kai sudavė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai jai sudavė, ji iš karto bėgo į kambarį ir kvietė pagalbą, kas kieme vyko toliau nebematė. Kur pasišalino minėti asmenys nežino. Visi vyrai jai pasirodė ganėtinai jauni, galimai 25-30 metų amžiaus. Įvykio metu ji ir jos vyras buvo neblaivūs. Dėl įvykio jos viešoji rimtis sutrikdyta nebuvo, ji tiesiog išsigando. Civilinio ieškinio nereiškia, į teismo medicinos ekspertizę nevyks ( 1 t. 98–101, 124–126 b. l.);
asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis D. B. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris jį sumušė (1 t. 73–78 b. l.);
asmens parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji B. B. atpažino R. S., E. L. ir M. G. kaip asmenis, sumušusius jos vyrą D. B. ir ją pačią (1 t. 106–123 b. l.);
akistatų protokolais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo D. B. parodymai, kad būtent R. S. ir M. G., sugriebę už marškinėlių, ištempė jį į lauką, po to M. G. grėblio kotu sudavė smūgius jo žmonai B. B. (2 t. 45–47, 139–142 b. l., 3 t. 51–55 b. l.);
akistatų protokolais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios B. B. parodymai, kad būtent R. S., sugriebęs už marškinėlių, ištempė D. B. iš buto ir kartu su E. L. sudavė jam smūgius, o M. G. atėmė iš jos grėblį ir jo kotu sudavė smūgius tiek jai, tiek jos vyrui D. B. (2 t. 33–37, 127–131 b. l., 3 t. 39–43 b. l.);
liudytojos R. D. parodymais, kad ji yra D. ir B. B. kaimynė. 2020 metais, gali būti, kad buvo pati gegužės mėnesio pabaiga, dienos tiksliai nepamena, vakaro pusėje, kiek buvo valandų irgi tiksliai nepamena, nuėjo pas B. į namus. Ten ji, B. ir D. gėrė sidrą, gėrė virtuvėje. Besėdint virtuvėje matė, kad kažkoks asmuo ėjo per kiemą ir priėjęs prie pririšto šuns jį paleido nuo pavadžio. Vėliau matė, kad šuns antkaklis buvo nupjautas. Tą pamatęs D. iš karto išlėkė į lauką. Kas tiksliai tarp vyrų lauke vyko nematė, bet tikrai matė, kad D. ir tas nepažįstamas asmuo apsistumdė. Kaip nepažįstamas vyras atrodė ir kaip buvo apsirengęs nurodyti negali, nes nepamena. Po kurio laiko grįžęs D. pasakojo, kad su tuo asmeniu apsistumdė, tačiau daugiau nieko nepasakojo. Po kurio laiko, labai greitai, pas B. į butą norėjo ateiti trys nepažįstami asmenys, bet šių asmenų ji tiksliai nematė, jų nepažįsta, kaip jie atrodė tiksliai negali apibūdinti, tik vienas iš jų buvo aukštas ir lieknas. Viena iš jų tikrai buvo tas, kuris prieš tai paleido šunį. B. ir D. iš karto iš virtuvės nuėjo prie laukinių durų ir jas laikė, kad asmenys neįeitų į butą. Ji visą laiką buvo virtuvėje, nematė, kas vyksta prie durų, bet girdėjo, kaip visas konfliktas persikelia į lauką, nes girdėjo riksmus, keiksmus, kažkokį daužymąsi. Kurie asmenys D. B. iš kambario ištempė ji nematė, taip pat nematė, kurie asmenys jį sumušė. Kaip viskas užsibaigė nežino, tačiau po kurio laiko į vidų įbėgo B., kuri iš karto skambino policijos pareigūnams, o paskui į vidų atėjo D., kuriam buvo kruvinas pakaušis. D. pasakojo, kad tie trys asmenys puolė ant jo ir jį sumušė. B. gynė D., dėl to buvo sumušta ir ji. Kas jiems tiksliai buvo padaryta ir kur buvo suduoti smūgiai nežino, nes jie nesipasakojo. Viskas vyko namo kieme, prie buto laukinių durų, o ji visą laiką buvo buto viduje, todėl kaip viskas vyko nematė. Dar prieš atvykstant policijos pareigūnams B. veidas buvo paraudęs, ji sakėsi, kad gavo per veidą ir buvo raudonas dryžius ant nugaros, kaip kad būtų su basliu gavusi smūgį per nugarą. Ji matė, kad tie trys asmenys atėjo iš tos pusės, kurioje gyvena D.. Galvoja, kad aukštas ir lieknas asmuo yra E., kadangi kažkada anksčiau su juo yra vartojusi alkoholinius gėrimus pas D. namuose (1 t. 137–140, 143–146 b. l.);
liudytojos D. B. parodymais, kad 2020 metų pačioje gegužės mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, buvo savaitgalis, pas ją namuose dirbo R. S. ir E. L.. Jie abu bute tvarkė ventiliaciją. Po darbų, po pietų, kiek buvo valandų nepamena, ji, E. ir R. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. Kai jau buvo pradėję vartoti alkoholį, pas ją į namus atėjo E. sūnėnas M. G.. Jis prisijungė ir visi kartu toliau vartojo alkoholį, jį vartojo namo viduje, bute. Tos pačios dienos vakare, kelintą valandą pasakyti negali, kai visi jau buvo gerokai "įkaušę", R. kažkur išėjo. Jis lyg sakė, kad eina susitikti su draugu, bet tiksliai to nepamena. Kiek pamena, R. išėjo, tačiau labai greitai, gal po kokių 10 minučių, jis parėjo kruvinu veidu. Jis sakė, kad ėjo per vieną kiemą, esantį kaimynystėje, prie jo pripuolė kažkoks vyras ir dėjo jam su lazda per galvą. Kiek kartų ir kokia lazda buvo sumuštas R. ji nežino, nes nematė, R. smulkiau nieko nepasakojo. Iš jo pasakojimo suprato, kad jį sumušti galėjo B., nes jis yra konfliktiškas, pastoviai pykstasi žmona, pas juos į kiemą pastoviai važiuoja policijos pareigūnai. R. pas ją nusiprausė, matė, kad jam yra žaizda dešinėje galvos pusėje, netoli smilkinio. Tą dieną tikrai buvo stipriai išgėrusi, vienu metu netgi buvo užmigusi. Prisimena, kad grįžus kruvina galva R. S., visi trys vyrai dar kurį laiką buvo jos namuose, o po to dėl girtumo ji nuėjo miegoti ir užmigo. Kai nuėjo miegoti, E. L. jos namuose tikrai dar buvo, bet miegoti jis nėjo. Ką jai užmigus veikė visi trys vyrai ir ar jai užmigus jie buvo kažkur išėję ji pasakyti negali, nes to nežino. Galvoja, kad galėjo miegoti valandą arba dvi. Kuriuo metu į jos namus buvo atvažiavę policijos pareigūnai ji irgi gerai neprisimena, nes arba tuo metu dar miegojo, arba buvo atsikėlusi, bet dėl išgerto alkoholio kiekio ir po miego nieko neįsiminė. Pamena tik tai, kad atvykę policijos pareigūnai R. išvežė į ligoninės priimamąjį. Dėl savo girtumo ne viską pamena (1 t. 149–152, 155–158 b. l.).
Kaltinamųjų E. L., M. G. ir R. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie, veikdami kartu, gyvenamojo namo kieme, žodinio konflikto metu sugriebę už marškinėlių nukentėjusįjį D. B. ir ištempę iš buto į lauką, pargriovė jį ant žemės bei tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, M. G. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mediniu grėblio kotu D. B. į pakaušį, o nukentėjusįjį gynusiai sutuoktinei B. B. sudavė grėblio kotu ne mažiau kaip keturis smūgius į dešinį žandikaulį, dešinę ranką ir nugaros sritį, taip nukentėjusiajam D. B. padarydami nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - muštinę žaizdą viršugalvyje, o B. B. sukeldami fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamiesiems pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamiesiems sutikus, apie tai buvo surašyti pranešimi, kuriuose nurodyta, jog įtariamieji suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jiems suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.
Prokurorė kaltinamajam E. L. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
E. L. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė kaltinamajam M. G. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
M. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė kaltinamajam R. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
R. S. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis E. L. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t. 87–99 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 100–103 b. l.), niekur nedirba (2 t. 104–105 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t. 106 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 173–175 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis M. G. teisiamas pirmą kartą (3 t. 4–5 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t. 6–16 b. l.), yra dirbantis (3 t. 18 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t. 17 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t. 96–98 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis R. S. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t. 4–6 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t. 7–10 b. l.), niekur nedirba (2 t. 12 b. l.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. 11 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 80–82 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamieji, nesutikdami su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.