Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. J. (A. J.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai nustatytas 1.08 promilės girtumo laipsnis) rankos delnu du kartus sudavė savo dukrai A. L. į kairės pusės veido sritį, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairiame žande, muštinę žaizdelę kairio žando gleivinėje ir kairio viršutinio šešto danties vainiko nuskilimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. po darbo jis nuvažiavo pas savo dukrą A. L., kuri gyvena atskirai adresu (duomenys neskelbtini). Ten žentui padėjo daryti remontą. Tuo metu dukros namuose nebuvo. Po kiek laiko namo atvažiavo dukra su vaikais ir jo žmona. Vakare jie iškepė mėsos ir atsisėdo valgyti. Bevalgant dukra pradėjo kažką sakyti, šiuo metu neprisimena, jie su dukra pradėjo bartis. Dėl ko tiksliai barėsi, neprisimena. Atsimena, kad dukra su juo pradėjo grubiai šnekėti ir jis savo rankos delnu du kartus sudavė dukrai į kairįjį skruostą pasakydamas, kad su tėvais taip grubiai kalbėti negalima. Po ko sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nežinojo, kad dukra kvies policiją. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 32, 37).

Liudytojas L. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su šeima sėdėjo virtuvėje, kai jo uošvis A. J. be jokios priežasties ranka kelis kartus trenkė jo (L. L.) žmonai A. L.. Konfliktą matė jo mažamečiai vaikai (b. l. 20-21).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d. 19.38 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. L. pranešimas, kad jos neblaivus tėvas lenda muštis, ją sumušė, namuose yra du vaikai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Visi laukia vietoje (b. l. 3-4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. V. 2019 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. L. pareiškė, jog A. J. prieš ją smurtavo, ranka sudavė du smūgius jai į kairės pusės veido sritį, ji patyrė fizinį skausmą. Dėl įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasiūlius papasakoti visa, kas nukentėjusiajai gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, A. L. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. jos namuose su šeima sėdėjo virtuvėje, kai jos tėvas A. J. be jokios priežasties ranka sudavė du smūgius jai į kairės pusės veido sritį, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tėvas buvo neblaivus, jos akivaizdoje gėrė alkoholinius gėrimus. Anksčiau panašių smurto atvejų nebuvo. Medicinos pagalbos nereikia, apžiūrai nesikreips. Konfliktas vyko mažamečių vaikų akivaizdoje. Jai padaryta moralinė ir fizinė žala, tačiau civilinio ieškinio atsisakė. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų duomenų nenustatyta (b. l. 7-10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. P. specialisto išvados Nr. G 2769/2019(01) matyti, kad A. L. padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žande, muštinė žaizdelė kairio žando gleivinėje, kairio viršutinio šešto danties vainiko nuskilimas. Sužalojimai padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu galimi užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019 m. rugpjūčio 11 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems nugriuvus ar nukritus, ar sau pačiai susižalojant. Identifikuoti sužalojimus padariusį daiktą ir nustatyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai, negalima (b. l. 17).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d. 20.43 val. A. J. nustatytas 1.08 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimųjų giminaičių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriami, be kita ko, vaikai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. J. kaltė 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būnant neblaiviu (kai nustatytas 1.08 promilės girtumo laipsnis) rankos delnu du kartus sudavus savo dukrai A. L. į kairės pusės veido sritį, taip jai sukėlus fizinį skausmą ir padarius poodinę kraujosruvą kairiame žande, muštinę žaizdelę kairio žando gleivinėje ir kairio viršutinio šešto danties vainiko nuskilimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis rankos delnu du kartus sudavė dukrai A. L. į kairįjį skruostą (b. l. 32, 37). Tokia A. J. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu tėvas A. J. ranka sudavė du smūgius jai į kairės pusės veido sritį. Tai užfiksuota pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 7-10). A. L. parodymų nuoseklumą rodo jų atitikimas nukentėjusiosios pagalbos pranešime nurodytoms aplinkybėms: Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis A. L. pranešė, kad neblaivus tėvas lenda muštis, ją sumušė (b. l. 3-4). Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagrindžiančiais, kad įvykio metu A. J. ranka kelis kartus trenkė A. L. (b. l. 20-21). Pateiktų įrodymų sugretinimas sudaro pagrindą išvadai, kad A. J. išties mušė A. L.. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus pirmiausia patvirtina specialisto išvada Nr. G 2769/2019(01), atskleidžianti, kad įvykio metu jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žande, muštinė žaizdelė kairio žando gleivinėje, kairio viršutinio šešto danties vainiko nuskilimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17). Pažymėtina ir tai, kad apklausiama A. L. parodė, jog dėl A. J. smurtinio elgesio ji jautė fizinį skausmą, kas, įvertinus patirtų sužalojimų pobūdį, nekelia abejonių. Tokie įrodymai leidžia spręsti, kad smurtaudamas A. J. A. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra tėvas ir dukra, kurie gyvena atskirai (priešingai nei nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai), todėl pripažintini artimaisiais giminaičiais. Pagaliau, A. J. apsvaigimu nuo alkoholio objektyviai leidžia įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1.08 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 45).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 46-47, 48).

Dėl A. J. skirtinų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

Teismas, skirdamas bausmę A. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – A. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, mušdamas sukėlė savo artimajai giminaitei (dukrai) fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, žodinio konflikto metu pasirinkus netinkamą dukros auklėjimo būdą, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukelta moralinė ir fizinė žala, civilinis ieškinys nepareikštas. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių teismas atsižvelgia į A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 44), per pastaruosius vienerius metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas, iš karto po to patrauktas administracinėn už atsakomybėn transporto priemonės vairavimą esant neblaiviu (b. l. 43), neteistas (b. l. 42), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai neleidžia įžvelgti A. J. polinkio elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, neatspindi besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti daugiau kaip konfliktinėje situacijoje jo pasirinktą netinkamą elgesio variantą. Kartu, A. J. visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis leidžia manyti, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu A. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 4.00 val. (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, pagal A. J. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

A. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. J. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 20.05 val. (b. l. 24) iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 14.11 val. (b. l. 25) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. J. nusikalstamą veiką padarė artimajam giminaičiui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 4.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. J. (A. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 4.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. (A. J.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. 20.05 val. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. 14.11 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. J. (A. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. J. (A. J.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.