Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-3877-885/2014

2014 m. lapkričio 28 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2014 m. rugpjūčio 29 d. 14.03 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme vairuodamas transporto priemonę ‚Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir susidūrė su gale stovėjusia transporto priemone bei ją apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

K. B. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nes vežė moteriškę. Įvažiavo priekiu, o šalia buvo konteineriai. Stabtelėjo, kad ji išliptų. Tuomet važiavo atbuline eiga, pajudėjo gal 20 cm, apsisuko ir išgirdo signalą. Jam pyptelėjo kito automobilio vairuotojas. Iš savo automobilio jis nebuvo išlipęs, nes tikrai nieko nepadarė ir tai pasakė kito automobilio vairuotojui. Jo automobilis „Audi 100“ nėra apgadintas. Neigia, kad atsitrenkė ir nuvažiavo, kadangi nuvažiavo įsitikinęs, kad nieko neįvyko. Tai gali paliudyti moteris, kurią jis vežė. Jo kaltė, kad neišlipo ir savo automobilio ir neapžiūrėjo.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad grįžo per pietus į namus, (duomenys neskelbtini) g. 5, Šiauliai. K. B. važiavo priešais jį, sustojo, paleido keleivį ir pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė. Jis pradėjo signalizuoti, bet K. B. vis tiek važiavo ir atsitrenkė į priekinio bamperio dešinį kampą bei kabliu į numerį. Tuomet K. B. atsidaręs dureles pasakė, kad nieko nenutiko ir nuvažiavo. Kadangi jis matė apgadinimus ant savo automobilio, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai apžiūrėjo, nufotografavo. Anksčiau jo automobilis buvo apgadintas. Buvo nežymus nubrėžimai, veidrodėlis apgadintas. Automobilis 1997 m., jam 17 metų. Perdažęs jo nebuvo. Šiuo metu automobilio nebeturi, nes pardavė bendradarbiui. Jis negalėjo pravažiuoti, nes stovėjo pastatyti automobiliai, todėl sustojo ir laukė, kol pravažiuos K. B.. Koks įvažiavimo plotas buvo negali pasakyti. Jis važiavo gal 10-15 km/h greičiu. Kaip įvažiavo K. B., nematė. Atvažiavo ir sustojo tuo momentu, kai K. B. važiavo atbulas. Kad važiuoja atbulas suprato, nes buvo įjungti žibintai. Po jo „signalijimo“ K. B. nuvažiavo apie 2 metrus. Jis sėdėjo už vairo ir tiesiai į jį atbulas atvažiavo K. B.. Po signalo pradėjo važiuoti į priekį, apvažiavo ir atsidaręs dureles pažiūrėjo, pasakė, kad nieko nebuvo. Pro jį pravažiavo viena automobilio dalimi, kita dalis važiavo borteliu. Matė K. B. ir automobilio dešinę pusę. Jo automobilį pareigūnai apžiūrėjo kieme, kur nufotografavo, išmatavo. Tada nuvažiavo į įvykio vietą. Iš įvykio vietos jam pareigūnai leido nuvažiuoti. Jis K. B. sakė, kad buvo kontaktas, tačiau šis pasakė, kad nieko nebuvo ir nuvažiavo. Pareigūnams apgadinimus parodė. Žymė buvo ant numerio ir apgadintas dešinės pusės bamperis. Bamperis apgadintas tuoj už numerio dešinėje pusėje. Automobilį pardavė po įvykio, bet tą patį mėnesį. Taip buvo sutarę dar prieš įvykį, nes pirko bendradarbis. Iki pardavimo automobilio neremontavo. Jis kontaktą pajuto ir automobilis po kontakto sujudėjo. Po kontakto K. B. atsidarė dureles ir žiūrėjo kaip tęsti manevrą. Jis spėjo jo paklausti, ar taip ir nuvažiuos, bet K. B. nebuvo išlipęs ir nuvažiavo.

Liudytoja A. D. teisme parodė, kad K. B. pažįsta seniai, anksčiau gyveno kaimynystėje. Įvykio metu jis parvežė ją į namus, paleido įsisukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo įvažiavęs į kiemą, kad apsisuktų. Ji išlipo, ėjo į namus ir, būdama netoli nuėjusi nuo įvykio vietos, išgirdo kaip „Volvo“ vairuotojas „signalina“, ji atsisuko ir pamatė, kad jis mojuoja rankomis, šaukia. „Volvo“ vairuotojas buvo išlipęs. „Audi“ vairuotojas atsidarė duris ir pasakė, kad nieko nepadarė. Viskas vyko kelias sekundes. „Volvo“ vairuotojas prie „Audi“ automobilio nebuvo priėjęs. „Volvo“ automobilio vairuotojas kažkam skambino. Ką jis kalbėjo negirdėjo. Girdėjo kaip sakė, kad liudytojų neturi. Ji grįžusi paėmė iš namų šiukšles ir išėjo į lauką. Tuo metu „Volvo“ vairuotojas grįžo į kiemą. Jų namai gretimi ir ji jį žino. Atvyko policija, fotografavo, matavo. Įvažiavimas į namo kiemą tolokai, nes dar stovi namas Nr. 38. „Volvo“ automobilį iki įvykio yra mačiusi. Automobilio buferis buvo nubrėžtas. Prie lempos du taškučiai ir nubrėžta. Nubrėžta atrodo kaip su daiktu. Pareigūnai apžiūrėdami automobilį rodė kaip tik tą vietą. Matė kaip automobilį pareigūnai apžiūrėjo, nes virtuvės langas yra į kiemą. Pareigūnai buvo du, vienas sėdėjo automobilyje, kažką rašė, kitas buvo išlipęs, matavo ir fotografavo fotoaparatu. Su K. B. kalbėjo apie įvykį kitos dienos ryte. Jis jai sakė, kad nieko nepadarė, kad ant jo šaukė. Kad automobilis „Volvo“ apgadintas pamatė, kai atvyko pareigūnai. Anksčiau apgadinimų nebuvo mačiusi.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad surašė protokolą ir apžiūros aktą. Gavo medžiagą ir nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, garaže apžiūrėjo automobilį. Vienareikšmiškai teigia, kad apgadinimai atitinka su automobiliui „Volvo“ padarytais apgadinimais. „Audi“ automobiliui apgadintas galinis bamperis, „Volvo“ automobiliui apgadintas priekis. Apgadinimai galėjo būti padaryti kabliu. Komentuodamas nuotraukas parodė, kad nuotraukose matyti, kad apgadintas valstybinis numeris. Apgadintas ne visas plotas, du taškai tik. Koks plotas apgadintas „Audi“ automobilio, toks turi būti ir „Volvo“ automobilio plotas. „Audi“ automobilio kabliui uždėta guminė apsauga, o sugadinimai padaryti kabliu. Apgadinimai nevienodo aukščio, jie neturi galimybės pastatyti automobilius ant lygaus paviršiaus. Abu asmenys buvo įvykio vietoje ir neneigė, kad buvo kontaktas taip pat. Valstybinis numeris buvo tikrai apgadintas. Važiavo kartu su kolega. Pas K. B. automobilį apžiūrėjo garaže vakare. Valstybinis numeris yra tikrai apgadintas ir tai ne spėjimas. Kad bamperis įbrėžtas yra įrašas ir tai pakankamas įrodymas. Matyti, kad dešinėje pusėje yra apgadinimas, bet jie gali būti padaryti ne to įvykio metu.

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog apgadintas automobilis. Nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) g. 38A, bendravo su „Volvo“ automobilio savininku. Jis paaiškino, kad važiavo į kiemą, priekyje važiavo „Audi“ automobilis. Pavažiavęs sustojo ir pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė bei apgadino valstybinį numerį. Pažeidėjas įsitikinęs, kad apgadinimai nedideli, nuvažiavo. „Volvo“ automobilio savininkas kreipėsi į policiją, kad vėliau nebūtų pats apkaltintas. Jie nufotografavo ir išmatavo. „Volvo“ automobilį išmatavo kieme, ten kur gyvena savininkas. Savininkas nurodė apgadinimus, kurie padaryti anksčiau. Pretenziją turėjo tik dėl numerio apgadinimo, kuris padarytas kabliu. Dėl kitų apgadinimų pretenzijų neturėjo. Kad pažeidėjas girtas nukentėjusysis nieko nesakė, tik minėjo, kad senyvo amžiaus žmogus. Paminėjo, kad trumpai bendravo su pažeidėju. Pagal apgadinimus aišku, kad jie padaryti ne plastmasiniu daiktu. Pažeidėjo automobilio jie neapžiūrėjo, nes neturėjo duomenų. Medžiagą perdavė kitam pareigūnui tolimesniam tyrimui.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad surašė protokolą. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įvykis. Kolegos nuvyko, paėmė paaiškinimą iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis paaiškino, kad važiavo „Audi“ automobilis, sustojo, tada pradėjo važiuoti atbulas ir atsitrenkė į „Volvo“ automobilį. Jis nebendravo, tik surašė tarnybinį pranešimą ir padėjo rinkti medžiagą. Dirbo dviese. Jei daug avarijų, tenka važiuoti vienam. Kolega L. R. važiavo į įvykio vietą vienas, o jis buvo kabinete, kur pildė kitus eismo įvykius. Kai kolega grįžo, jis surašė tarnybinį pranešimą.

Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kad valstybinio numerio apgadinimo nustatyti jau negalima. Dešinio kampo, bamperio apgadinimus galima nustatyti turint abu automobilius. Matosi ne vienas apgadinimas, negali pasakyti, kuris padarytas įvykio metu. Numerio įlenkimas nedidelis, sunku pasakyti, koks automobilis tai galėjo padaryti. Kadangi nėra likę dažų likučių, greičiausiai tai buvo padaryta kabliu. Konkrečiai koks automobilis padarė apgadinimus negali pasakyti. Tikėtina, kad apgadinimus padarė kabliu. Bamperis turi plokštumą, lyg tai spalvos žymė yra. Jei būtų automobiliai, tada būtų galima pasakyti tiksliai. Tiksliai atsakyti negalėtų ir trasologinė ekspertizė. Nors aišku, kad buvo kontaktas ir liko viršutiniai įbrėžimai, tačiau nepakanka duomenų, kad būtų galima konkrečiai atsakyti apie apgadinimus. Kad po kontakto ant plastmasinio bamperio nubraukimų neliktų, taip negali būti.

Teismas remiasi ir byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių judėjimo kryptis, stovėjimo pozicijos (5-6 b. l.), A. N. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodytos aplinkybės, kurias patvirtino ir apklaustas teisme (8 b. l.), policijos pareigūnų E. A., Ž. S. tarnybiniai pranešimai (10-11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais, kuriuose užfiksuota, kad automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai deformuotas priekinio bamperio dažų paviršius, priekinis valstybinis numeris; automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje (12-13 b. l.), fotonuotraukomis (14-15 b. l.), kompaktiniuose diskuose esančiomis 2014-08-29 eismo įvykio nuotraukomis (25, 39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme nepripažino apgadinęs A. N. automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškindamas, kad įsukęs į kiemą stabtelėjo, kad išliptų keleivė, tada važiavo atbuline eiga ir išgirdo, kad jam pyptelėjo kito automobilio vairuotojas. A. N. teisme patvirtino, kad į jo automobilį atbuline eiga atsirėmė K. B. vairuojamas automobilis. Pažymėtina, kad rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog A. N. vairuojamam automobiliui konstatuoti apgadinimai: transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kuriuose užfiksuota, kad automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai deformuotas priekinio bamperio dažų paviršius, priekinis valstybinis numeris, o automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas galinis bamperis dešinėje pusėje. Tiek fotonuotraukose, tiek kompaktiniuose diskuose esančiose automobilių nuotraukose matyti nežymus apgadinimas valstybinio numerio lentelėje, esantis maždaug 42-43 cm aukštyje, bei apgadinimas priekinio bamperio dešinėje pusėje, esantis maždaug 50-51 cm aukštyje; o automobilio „Audi 100” fotonuotraukose matyti nežymus apgadinimas galinio bamperio dešinės pusėje, esantis maždaug 56 cm aukštyje. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad automobilio „Audi 100” gale esantis kablys su guma atitinka apgadinimo, esančio automobilio „Volvo“ valstybinio numerio lentelėje esančio apgadinimo aukštį. Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kad numerio įlenkimas nedidelis, kadangi nėra likę dažų likučių, greičiausiai tai buvo padaryta kabliu. Teisme apklaustas policijos pareigūnas Ž. S. parodė, kad sugadinimai padaryti kabliu; apgadinimai gali būti nevisai vienodo aukščio dėl to, kad nėra galimybės pastatyti automobilius ant lygaus paviršiaus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodyta, jog automobilio „Volvo“ valstybinio numerio apgadinimas padarytas K. B. įvykio metu vairuoto automobilio „Audi 100” kabliu su gumine apsauga. Ištirti įrodymai nepatvirtino A. N. teiginio, kad jo automobilio apgadinimą priekinio bamperio dešinėje pusėje padarė K. B. įvykio metu vairuotas automobilis, kadangi to nepatvirtina fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimų išmatavimai, t. y. neatitinka jų aukščiai, be to, ir liudytojai bei ekspertas nurodė, kad toks apgadinimas mažai tikėtinas šioje įvykio situacijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Liudytoja A. D. teisme parodė, kad išgirdo kaip „Volvo“ vairuotojas „signalina“, ir atsisukusi pamatė, kad jis mojuoja rankomis, šaukia, o „Audi“ vairuotojas, atsidaręs duris ir pasakęs, kad nieko nepadarė, nuvažiavo. Šie parodymai patvirtina A. N. nurodytas aplinkybes. K. B. teisme paaiškino, kad girdėjo kito vairuotojo pyptelėjimą, įsitikino, kad nieko nebuvo ir nuvažiavo. Šis paaiškinimas liudija, kad K. B. turėjo ir galėjo suprasti, jog kažkas atsitiko, nes, pasak liudytojo A. D., „Volvo“ vairuotojas šaukė ir mojavo, tačiau K. B. neišlipo, neišsiaiškino įvykio aplinkybių, o tik apvažiavo „Volvo“ pasakydamas, kad nieko neatsitiko. Teismas konstatuoja, kad tokiuose K. B. veiksmuose yra administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie kvalifikuoti teisingai kaip sąmoningas pasišalinimas iš įvykio vietos.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis yra garbaus amžiaus (73 m.) (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. K. B. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, į tai, kad jie nėra tokie pavojingi ir nepadarė didelės žalos, padarytas automobilio „Volvo“ apgadinimas nėra didelis, dėl ko pats K. B. subjektyviai įvertino, kad apgadinimas nepadarytas, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus ir švelnesnes, nei sankcijoje numatyta, nuobaudas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, K. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriama nuobauda – minimali bauda, o už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriama nuobauda – bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Galutinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ str., administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudą skirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.