- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 1-303-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60954-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. E., G. Ž.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Birštonas, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. kovo 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
2) 2013 m. gegužės 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;
3) 2014 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;
4) 2014 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant papildomus įpareigojimus;
5) 2017 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 51 MGL (1 920,66 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, išieškota konfiskuotino turto – automobilio vertė – 2 000,00 Eur;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. B. 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus, matant pašaliniams asmenims, tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė G. Ž. į galvos sritį, suėmęs už kairės rankos nykščio, jį suko, ištraukęs iš automobilio užvedimo spynos raktą, priklausantį R. E., 239,00 Eur vertės, jį sulaužė ir mesdamas, juo pataikė G. Ž. į kairįjį skruostą, taip nukentėjusiajai G. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies apatiniame voke ir kairės plaštakos I piršto naginės falangos srityje bei sugadino R. E. priklausantį automobilio Opel Zafira užvedimo raktą, padarydamas 239,00 Eur žalą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, sutinka, kad metė rakteliu į nukentėjusiąją ir suko ranką. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „IKI“, (duomenys neskelbtini), įvyko minėtas įvykis. Toje vietoje buvo žmonių, pro šalį ėjo praeiviai. Parodė, jog iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Su G. Ž. išsiskyrę, turi bendrą vaiką, pykstasi. Parodė, kad G. Ž. antrą Kalėdų dieną atvežė jam visus tris vaikus. Ji atvažiavo motinos automobiliu Opel Zefira. Pripažįsta, kad tarp jų įvyko kivirčas, kadangi ji neatvažiavo pasiimti vaikų. Jis pats nuvedė juos į autobusų stotį (duomenys neskelbtini), kad autobusu sugrįžtų pas mamą į (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Jiedu susipyko, todėl perlaužė automobilio raktą ir paleido juo į Ž.. Automobilio raktas buvo automobilio spynelėje. G. Ž. tuo metu sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, vaikai sėdėjo gale, jis buvo pusiau sėdom į automobilio priekį keleivio vietoje, viena koja liko lauke. Traukė užvedimo raktelį iš spynelės ir tuomet išlaužė nukentėjusiajai nykštį. Už plaukų nukentėjusiajai suėmęs nebuvo, pasilenkė prie jos, kai traukė raktelį. Kai, išlipdamas iš automobilio, metė automobilio raktą, pataikė juo nukentėjusiajai į kairį veidą. Nepastebėjo G. Ž. veide sužalojimo, kraujosruvų. Į galvos sritį nukentėjusiajai smūgių nesudavė. Kelias minutes truko konfliktas, tuo metu vaikai verkė. Patvirtino, jog buvo kiti asmenys priėję prie automobilio, nežino, ką jie matė. Parodė, kad atlygino už raktelio sugadinimą R. E. 239,00 Eur žalą. Labai didelė ieškinio suma. Nežino, kokia žala padaryta R. E., mano, kad nepagrįsta žala. G. Ž. prašoma suma yra per didelė. Teismui palieka spręsti priteistinos žalos dydį. Uždirba 1 400,00 Eur per mėnesį, turi su G. Ž. vieną mažametį vaiką, o kiti du vaikai yra iš pirmos G. Ž. santuokos. Jų bendras vaikas tai pas jį, tai pas motiną būna. Teikia vaikui išlaikymą mokėdamas už darželį, rūbus nuperka, grynais pinigais neteikia paramos.
Nukentėjusioji G. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo jos gimtadienis. Vyresnis sūnus pasakė, kad nori vykti į (duomenys neskelbtini) pas tėtį. R. B. sutiko paimti. Dukros A. ir mažoji bendra jų dukra V. irgi norėjo važiuoti, todėl ji visus tris vaikus nuvežė į (duomenys neskelbtini). Parodė, jog turi 7 metų sūnų, 5 ir 3 metų dukras. R. B. yra mažiausios dukros V. tėtis, kiti du vaikai nėra B. vaikai, tačiau visi su juo bendraudavo. Ji neįregistravusi santuokos, vaiko tėvystė B. pripažinta. Visi vaikai gyvena su ja (duomenys neskelbtini), o R. gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikus nuveždavo į (duomenys neskelbtini) pas B. tėvus. Vaikus B. perdavė tą kartą apie 13 val., sutarė, kad iki vakaro juos pasiims. Įvykis nutiko jos automobilyje 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20 val. automobilių aikštelėje prie autobusų stoties (duomenys neskelbtini) centre. Ji apie 19.30 val. važiavo į (duomenys neskelbtini), sustojo degalinėje užsipilti degalų, tuo metu B. paskambinęs keiksmais pasakė, kad eina į autobusų stotį ir parveš vaikus į (duomenys neskelbtini). Atvykusi į (duomenys neskelbtini) automobilio variklio neužgesino. Įlipo vaikai į automobilį, B. su vaikais atsibučiavo, užtrenkė galines dureles. Tada jis atsidarė priekines dureles ir pradėjo priekaištauti, ištraukė iš mašinos raktelius, užgesino mašiną, pradėjo smūgiuoti į dešinę ranką prie peties, į galvą, bandė atimti telefoną, jie tarpusavyje galynėjosi automobilio priekyje dėl mašinos raktų, taip išsuko dešinės rankos nykštį. Vaikai rėkė, verkė, ji šaukė, kviesdamasi pagalbos. Iš gatvės pribėgo vaikinas ir išlupo B. iš mašinos. B., per atidarytas dureles, metė dalį raktelio į ją, pataikydamas į kairį skruostą, o kitą automobilio raktelio dalį numetė į sniegą. Automobilis Opel Zefira yra jos mamos. Kaltinamasis sėdėjo keleivio pusėje priekinėje dalyje, o vaikai sėdėjo gale. Pamestas buvo pultelio „čipsas“, automobilio raktelis sulūžo, kitą dalį numetė į sniegą. Parodė, jog tuo metu parduotuvė „IKI“ dirbo, daug automobilių buvo stovėjo aikštelėje. Vaikinukas ėjo šaligatviu su panele. Jie atėjo gelbėti. Prašė iškviesti policiją. Liko mėlynė kairėje pusėje po akimi, buvo kraujosruva po akimi, dešinės rankos pirštas išsuktas. Pirštą peršvietė, patempė, gydytojas liepė laikyti ramybės būsenoje. Jai nežinoma tokio poelgio priežastis. Po išsiskyrimo (kartu gyveno 3,5 metų), kadangi nesugyveno, buvo dar vienas įvykis. Patikino, jog kaltinamojo buvo trys smūgiai delnu į dešinę galvos pusę suduoti. Skaudėjo galvą. Į darbą neišėjo dėl stipraus galvos skausmo ir kraujosruvos. Delnu smogė mašinoje, kumščiu. Pirštas buvo išsuktas prieš smūgius, po to sudavė smūgius. Turėjo mėnesį laiko laikinąjį nedarbingumą. Kaltinamasis neatsiprašė. Patyrė stresinę būseną. Gydėsi Kauno klinikose, važiavo į ekspertizę į Alytų. Į klinikas gavo siuntimą iš gydytojų. Geriamieji vaistai buvo skirti nuo depresijos ir raminamieji nuo miego. Nekompensavo vaistų. Po įvykio vengia kontakto su B., jo bijo. Vaikai verkė, bijojo. Sūnui buvo pasireiškę traukuliai, buvo patirtas stresas. Jauniausioji dukra bendrauja su tėvu, B. ją pasiima iš darželio. Parodė, kad iki suduodant smūgius, prasidėjo konfliktas. Pakeltas buvo B. balso tonas. Kai vyko konfliktas, galėjo girdėti pašaliniai asmenys. Apie minutę truko konfliktas. Stumdėsi rankomis per grumtynes. Sudavė jai apie 3 smūgius. Nenurimo B. iki atėjo tas vaikinas. B. perlaužė rankose raktelį ir metaline dalimi trenkė į ją. Mergina, kuri buvo su vaikinu, stebėjo įvykį. Daugiau buvo asmenų, bet nepriėjo. Vaikinukas dar bandė sutverti raktelį, bandė užkurti automobilį, tačiau nepavyko. Vaikai buvo išsigandę. Atvirų sužalojimų nebuvo padaryta. Jau buvo beveik pradėjusi važiuoti kai jis stvėrė raktelį. Buvo nusiteikęs agresyviai, piktas. Sūnus sakė, kad iki įvykio tėtis gėrė alaus. Nesijautė stipraus alkoholio kvapo. Agresyvus B. gali būti ir susinervinęs, ir išgėręs. Po savaitės pradėjo pirštą skaudėti. Trukdė piršto sužalojimas buityje, turėjo ramiai laikyti. Reikėjo pagalbos buityje, padėjo močiutė. Kraujosruva nuo veido išnyko po savaitės. Turėjo maskuoti kraujosruvą, dėl to kompleksavo. Prieš įvykį jau sirgo depresija, kuri po įvykio paūmėjo, dėl ko padidino vaistų dozę. Automobilis priklausė mamai, jos vardu registruotas, o ji juo tik naudojosi, mama nesinaudojo šiuo automobiliu. Automobilis stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini) dvi paras. Raktelio taisymą užsakinėjo mama. Mašina buvo partempta. Mamai atlygino kaltinamasis už sugadintą raktelį. Kitų apgadinimų mašinai tuo metu nebuvo padaryta.
Nukentėjusioji R. E., G. Ž. motina, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 26 d. buvo dukros gimtadienis, pas ją apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), valgė tortą. Po to dukra važiavo jai priklausančiu automobiliu Opel Zefira į Birštoną pas B. pasiimti vaikus. Tenai buvo trys vaikai: 6, 5 ir 2,5 metų mažiausia B. dukra. Dukra paskambino verkdama, pasakė, kad pašaliniai iškvietė policiją, įvyko incidentas, sakė, kad neužsikuria automobilis, atidavė draugei vaikus ir nuėjo į policiją. Dukra pasakė, kad B. atsidarė keleivio pusės dureles, sudavė jai kumščiu į galvą ir rakteliu metė į veidą po smūgių. Dukra sakė, kad nuo kaltinamojo jautėsi alkoholio kvapas. Po to jis pasišalino iš automobilio. Automobilio nebuvo galima pajudinti iš vietos, nes buvo sugadintas raktelis. Kitą dieną partraukė automobilį, asmeniškai vyko į „Opel“ centrą užsakyti rakto, kurį gamino Vokietijoje. Užtruko raktelio gamyba apie pusantro mėnesio. Parodė, kad ir jai, kai sugenda jos pačios automobilis, tenka šiuo automobiliu naudotis, tada ji važinėja su dukros automobiliu. Ji turi ir kitą turi automobilį, kurį galėjo duoti važinėti dukrai iki suremontavo raktelį. Per tris – keturis mėnesius kartą jai pačiai tenka važiuoti minėtu automobiliu. Jai nebuvo reikalingas minėtas automobilis, tik dukrai reikėjo juo naudotis, neturėjo kuo vaikus į darželį vežti. Po įvykio ant rytojaus pamatė dukrą. Ji buvo šoko būsenoje, liūdna, patinęs paakys ir nykštys. Skausmu nesiskundė. Parodė, jog dukra su B. bendrauja, kadangi turi bendrą vaiką. Tėvystė pripažinta. Mergaitė būna ir su seneliais – B. tėvais, bendravimo tvarka nenustatyta. Kaltinamasis atlygino jai už sugadintą raktelį padarytą žalą. Dėl neturtinės žalos 2 000,00 Eur ieškinį palaiko. Labai skaudi moralinė žala, turi aiškintis darbe kodėl vėluoja, važinėja į teismą. Įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, neturi, apsiriboja tuo, ką nurodė. Patyrė nepatogumus, pažeminimą. Ne pirmą kartą buvo apgadintas automobilis, anksčiau B. buvo nulaužęs valytuvų rankenėlę, automobilį apspardęs. Galimai užeina jam pykčio priepuolis, būna nevaldomų jo elgesio proveržių, dėl alkoholio vartojimo negali nieko pasakyti. Buvo anksčiau kaltinamasis smurtavęs dukros atžvilgiu. Dukra gyvena atskirai, jie dažnai bendrauja, juos sieja dukros perdavimas. G. Ž. nedirba, tuo metu ji turėjo nedarbingumą. Ankstesnis nedarbingumas buvo taip pat dėl B. veiksmų, bet jie neužfiksuoti. Dukra, po nedarbingumo, gruodžio 27 d. turėjo išeiti į darbą, o po šio įvykio, įvykusio paskutinę nedarbingumo dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 27 d. vėl turėjo nedarbingumą. Šiuo metu dukra nedirba. Po to ji susilaužė raktikaulį ir vėl tęsė nedarbingumą, dėl tęsiamo nedarbingumo turėjo išeiti iš darbo.
Liudytoja M. D. paaiškino, kad su D. B. 2018 m. gruodžio 26 d. vakare buvo (duomenys neskelbtini), ėjo nuo stoties link parduotuvės. Apie vidurį aikštelės prie parduotuvės, esančios prie autobusų stoties, išgirdo garsus, moteris rėkė kviesti policiją. Atsisukę pamatė mašinoje, numerių nepamena, prie parduotuvės vyrą, moterį ir gale sėdinčius du mažamečius vaikus. Iš karto pagalvojo, kad šeimyninis konfliktas. D. B. priėjo arčiau tamsiai mėlynos spalvos mašinos, kadangi moteris garsiai rėkė, prašė kviesti policiją. Jis stovėjo prie durelių, kur sėdėjo vyras. Ji asmeniškai kvietė policiją ir suteikė informaciją operatoriui. Iš toliau pamatė, kad buvo agresyvūs veiksmai, atsakyti ar smurtiniai negali, nes neprisimena. Parodė, kad moters galva buvo pritraukta prie vyro kojų kelių, ji buvo pasilenkusi, ne laisva valia pasvirusi. Vyras buvo pusiau sėdom mašinoje, vieną koją iškėlęs. Vaikai, esantys mašinoje, klykė, verkė, buvo girdėti iš toli. Priėjusi arčiau pamatė, kad moteris buvo šoko būsenoje, automobilio raktelis buvo sulaužytas, vyras pasišalino. Operatoriui nurodė kas įvyko. D. turėjo aiškiau matyti įvykio aplinkybes, nes jai užstojo sėdynė, mašina, be to, ji tuo metu kalbėjo su operatoriumi, buvo stebėtas rankų mosavimas. Sureagavo aplinkiniai žmonės. Vienas buvo senyvo amžiaus žmogus, išeinantys iš parduotuvės žmonės. Policija atvažiavo dar būnant įvykio vietoje. Atvažiavus policijai B. jau buvo pasišalinęs. Jis nieko nesakė, neatsiprašė, atsistojo ir išėjo. Patvirtino, jog buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tada geriau prisiminė situaciją negu šiandien. Teisėjai pagarsinus liudytojos M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 53-54), ji patvirtino, kad apklausos protokole užrašyta tiesa, tvirtina duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus.
Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog galėjo būti Kalėdos. Eidamas su pažįstama vakare mašinų stovėjimo aikštelėje prie autobusų stoties (duomenys neskelbtini) išgirdo pagalbos šauksmą ir ėjo pažiūrėti. Aikštelėje stovėjo kelios transporto priemonės, žmogus buvo šalia, šaukė moteris, klykė vaikai. Jis savo pažįstamai sakė kviesti policiją. Veiksmas vyko automobilio viduje, priekinėje dalyje. Mašina buvo tamsi, markės neatsimena. Automobilio galinėje sėdynėje buvo du vaikai, o priekyje vairuotojo pusėje sėdėjo moteris, iš jos buvo atimti mašinos rakteliai ir telefonas, juos atėmė kaltinamasis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Moteris šaukė, prašė padėti. Kaltinamasis atėmė raktelius, laikė telefoną ir ranka ėmė nukentėjusiajai už striukės, judesys ranka buvo į nukentėjusios šoną, ties juosmeniu. Kai išgirdo pagalbos šauksmą, nuo automobilio buvo 5-8 metrų atstumu. Atrodė iš kalbos ir judesių, kad asmuo, kuris kėsinosi, buvo neblaivus, su juo nebendravo. Paprašius, kad jis išliptų iš mašinos, jie apsižodžiavo, jis išlipo, sulaužytą raktelį metė į moterį, metė telefoną. Laukė iki atvyks policija. Moters rankos drebėjo, ji buvo šoke. Pas moterį sužalojimų nematė, vaikai iš karto klykė, po to apsiramino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, aplinkybes geriau prisiminė. Teisėjai pagarsinus liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 59-60), D. B. sutinka, kad teisingi pagarsinti parodymai. Ties juosmens sritimi buvo tampymas. Prisiminė, kad sėdint automobilyje buvo suduota moteriai į galvos sritį. Mostas suduotas ranka į veidą tarp ausies ir akies. Automobilio užvedimo raktelis buvo sulaužytas ir juo metė į moterį. Sužalojimų ant moters kūno nematė, kraujas nukentėjusiajai nebėgo.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje pripažino iš dalies. R. B. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, neigė tik sudavęs smūgius nukentėjusiajai G. Ž., tampęs ją už plaukų, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia, o tuo pačiu šio nusikaltimo sudėtį ir kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios, liudytojų apklaustų teisme, parodymai, specialisto pateikta išvada, bet ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti ir jais netikėti, nes jie logiški, sutampa detalėse, yrą sąsajoje vienas su kitu, prieštaravimų juose nenustatyta, būtent:
protokolas-pareiškimas (b. l. 6-7), kuriuo pranešėja G. Ž. pranešė, jog 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.10 val. pranešėjos buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas R. B., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), automobilyje Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip du kartus sudavė pranešėjai į galvą, sulaužė automobilio užvedimo raktelį ir jį mesdamas pataikė į kairįjį skruostą po akimi;
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 9-10, 11-13), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovi automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
pareiškimas dėl turto sugadinimo (b. l. 14), kuriuo R. E. pranešė, jog 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val. Birštone, autobusų stotyje, jos dukros G. Ž. buvęs sugyventinis R. B. sugadino jai priklausančio automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį jį sulaužydamas;
įvykio pranešimas (b. l. 17-20), kuris patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 26 d. 20.22 val. pranešėja M. D. pranešė, jog parduotuvės IKI aikštelėje ji ką tik matė, kaip stovinčiame automobilyje Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, rankomis mušama;
liudytojo apklausos protokolas (b. l. 53-54), kurio užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos M. D. parodymai, kad 2018 m. gruodžio 26 d. su savo pažįstamu D. B. vaikštant po (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „IKI“, esančio šalia autobusų stoties, jie išgirdo keistą trenksmą ir atsisukę į garso pusę pamatė prie automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį jauną vyrą ir girdėjosi, kad jis konfliktuoja su automobilyje sėdinčia moterimi. Kadangi konfliktas buvo didelis, D. B. priėjo prie minėto vyro ir bandė su juo kalbėtis, tačiau šis neklausė. Vyras buvo pusiau įsėdęs į automobilį, į priekinę keleivio vietą, už vairo sėdėjo moteris, o ant galinės sėdynės sėdėjo trys mažamečiai vaikai. Kol D. B. bendravo su minėtu vyru, ji stovėjo ant šaligatvio iš dešinės pusės, maždaug apie 2,5 m. nuo automobilio ir skambino pagalbos telefonu 112. Tuo metu ji pamatė, kaip vyras įsėdo į automobilį ir kaire ranka paėmęs už plaukų prisitraukė moters galvą prie savo kelių, o dešine ranka jai sudavė ne mažiau, kaip du smūgius į įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. Automobilyje buvę vaikai buvo akivaizdžiai išsigandę, labai garsiai rėkė ir verkė. Belaukiant policijos, ji toliau bendravo su moterimi, ant jos veido jokių akivaizdžių smurto žymių nebuvo, nors ji labai įdėmiai į ją žiūrėjo. Rankose moteris laikė automobilio raktą, kuris buvo sulaužytas ir telefonu bendravo, kaip suprato, su savo mama, kuriai sakė „pasiėmiau vaikus ir jis vėl mane sumušė“. Moteris pasakė, kad tai buvo jos buvęs sugyventinis, kuris yra vieno iš jos trijų vaikų tėvas, taip pat minėjo, kad jis yra ją sumušęs ne kartą;
liudytojo apklausos protokolas (b. l. 59-60), kurio užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausto D. B. parodymai, kad 2018 m. gruodžio 26 d. vakare, jis būdamas (duomenys neskelbtini), išėjo pasivaikščioti su drauge M. D.. Prekybos centro „IKI“, kuri yra šalia autobusų stoties, aikštelėje užgirdo moters pagalbos šauksmą. Moteris šaukė: „gelbėkit, muša vyras“. Pamatė automobilį Opel, kurio valstybinio numerio ženklo neįsidėmėjo, tačiau pagalbos šauksmai sklido iš to automobilio. Pamatė už vairo sėdinčią apie 30 metų amžiaus moterį bei keleivio vietoje apie 30 metų amžiaus vyrą. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo du vaikai, apie 5-7 metų amžiaus, nepastebėjo ar tai buvo berniukai, ar mergaitės. Vaikai atrodė išsigandę, klykė. Matė, kad vyras paėmęs už striukės tampė moterį bei matė kaip sudavė smūgį moteriai į galvos sritį. Jis priėjo prie automobilio norėdamas padėti moteriai, jo draugė M. D. tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu, kad iškviestų pagalbą. Jam priėjus prie automobilio pamatė, kad vyras yra neblaivus. Moteris reikalavo, kad jis gražintų jai automobilio raktelius bei telefoną. Kai vyras atsisuko į jį, matė, kad rankose jis laikė telefoną bei automobilio užvedimo raktelį. Vyras numetė moteriai telefoną, jį pataikė į moters kūną, bet ne galvos sritį, o raktelį sulaužė ir taip pat sviedė į moterį. Kiek matė, raktelį moteriai pataikė į petį, nematė, kad vyras mesdamas raktelius būtų pataikęs moteriai į veidą. Belaukiant atvykstančios policijos moteris pasakojo, kad atvažiavo pasiimti vaiko, kad su tuo vyru yra išsituokę, tačiau turi bendrą vaiką;
specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 67) G. Ž. diagnozuota veido ir galvos sumušimas, kairės rankos I piršto sumušimas, lūžimų nematyti, skausminga pakaušio sritis, po akimi nežymi mėlynė, skausminga čiuopianti, skausmingas pamėlęs kairės rankos I pirštas. Specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuota padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos I piršto naginės falangos srityje, veido ir galvos sumušimas, kairės rankos I piršto sumušimas, tai galėjo būti padaryta kieto buvo daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 68), kuriuo R. E. pateikė prašymo kopiją, UAB „Auto Vici“ dokumentus. Minėtais dokumentais nukentėjusioji kreipėsi prašydama išduoti automobilio imobilaizerio apsaugos bei rakto profilio kodą jos automobiliui (b. l. 69). UAB „Auto Vici“ raštas patvirtina, jog prašomo rakto su kodu pagaminimo kaina sudaro 239,00 Eur (b. l. 70);
daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 72, 74-75) užfiksuotas apžiūrėtas automobilio Opel Zafira užvedimo raktas, kurio korpusas atsidaro, raktas pasidalina į dvi dalis. Rakto viduje nėra centrinio valdymo mechanizmo;
savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 77), kuriuo R. B. pateikė kvito kopiją, iš kurios matyti, jog jis R. E. atlygino 239,00 Eur žalą (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).
Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“, pastato Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė R. E.. Šiuo atveju kaltinamojo įžūlus elgesys – šventinės dienos vakarą viešoje vietoje, matant ir stebint aplinkiniams, inicijuotas konfliktas, garsūs šūksniai, riksmai, dėl nesusitvardymo stebint ne tik aplinkiniams, bet ir automobilyje buvus trims mažamečiam vaikams, panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją G. Ž., kadangi kaltinamasis, kaip nustatyta bylos duomenimis, ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiajai G. Ž. į galvos sritį, suėmęs už kairės rankos nykščio, jį suko, ištraukęs iš automobilio užvedimo spynos raktą, jį sulaužė, padarydamas R. E. turtinį nuostolį, o jį mesdamas pataikė G. Ž. į kairįjį skruostą, tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą. Pažymėtina, kad sveikata greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą (ar fizinio skausmo sukėlimą) apima BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos sudėtis (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, tiek aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. B. yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta. Kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino, be to jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, nukentėjusiosios G. Ž., liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį ir kvietusių policijos pareigūnus, M. D. ir D. B. parodymai, o taip pat netiesioginiai įrodymai, t. y. nukentėjusiosios R. E., kuriai dukra nedelsiant po įvykio atskleidė nusikalstamos veikos padarymo pobūdį bei aplinkybes dėl viešoje vietoje patirto fizinio smurto, parodymai, o taip pat R. E. paaiškinimai dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kuria įvykio metu naudojosi jos dukra G. Ž., sugadinimo, o būtent automobilio užvedimo raktelio sulaužymo, jo keitimo nauju. Nusikalstama veika padaryta 2018 m. gruodžio 26 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tarp parduotuvės PC „IKI“ pastato bei autobusų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo gale stebint mažamečiams vaikams, greta buvus trečiųjų asmenų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus, matant pašaliniams asmenims, tarpusavio konflikto su G. Ž. metu ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė G. Ž. į galvos sritį, suėmęs už kairės rankos nykščio, jį suko, ištraukęs iš automobilio užvedimo spynos raktą, kurio vertė 239,00 Eur, priklausantį R. E., jį sulaužė ir mesdamas jį pataikė G. Ž. į kairįjį skruostą. Taip nukentėjusiajai G. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės akies apatiniame voke ir kairės plaštakos pirmo piršto naginės falangos srityje bei sugadino R. E. priklausantį automobilio Opel Zafira užvedimo raktą, padarydamas 239 eurų žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos. Pripažino, kad sulaužė raktelį, suko ranką, metė rakteliu. Kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta bylos medžiaga, kuri, be kaltinamojo pripažintų aplinkybių, patvirtina ir jo neigtą sudavimo į galvos sritį faktą. Liudytojai, neturintys suinteresuotumo byloje, patvirtino, kad buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajai, liudytojų parodymai nekelia abejonių dėl jų nuoseklumo bei logiškumo. Netikėti nukentėjusiosios G. Ž. parodymais teismas pagrindo neturi, nes jie iš esmės sutapo su parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, metu bei kitais faktiniais bylos duomenimis. Nukentėjusioji R. E. nors įvykio tiesiogiai nematė, tačiau apibūdino G. Ž. būseną po patirto smurto, paaiškino jai nedelsiant po įvykio dukros atskleistas aplinkybes. Vertinti šios liudytojos parodymus kaip duotus tikslus apkalbėti kaltinamąjį teismas pagrindo neturi, kadangi ši nukentėjusioji dėl aplinkybių, kurių nežino, kas liečia kaltinamojo neblaivumo faktą ir pan., teigė nežinanti, dėl ko paaiškinti negalinti, kas rodo jos objektyvumą nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Specialisto išvada taip pat paneigia kaltinamojo teiginį, kad nebuvo suduota G. Ž. smūgių į galvos sritį. Nukentėjusiajai dėl minėto įvykio specialisto išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuotas sužalojimo pobūdis, aptarti veiksniai, sukėlę nurodomas pasekmes, padarymo mechanizmas, išvadoje konstatuoti ne mažiau du trauminiai poveikiai, įtakoję sužalojimų mastą, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusiajai R. E. žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iš dukros G. Ž. pasakojimų, motinai dukrai verkdamas paskambino nedelsiant po įvykio, rytojaus dieną R. E. aplankiusi G. Ž. tiesiogiai mačiusi apibūdino dukros išvaizdą, pojūčius, šios išgyventas emocijas, sukrėtimą, patvirtino, kad buvo sugadintas jai priklausančio automobilio raktelis. Transporto priemonės apgadinimais užfiksuoti apžiūros protokole. R. B. padaryta nusikalstama veika, ištyrus surinktus duomenis teisme, pasitvirtino. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo ne tik pažeista viešoji rimtis ir tvarka, nes konfliktas tarp R. B. ir G. Ž., inicijuotas kaltinamojo, kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, jis įvyko viešoje vietoje, šaukiant, rėkiant, mosikuojant rankomis bei grumiantis, visa tai matant ir girdint triukšmą, riksmą bei nukentėjusiosios pagalvos šauksmą pašaliniams asmenims. Konfliktą automobilyje stebėjo ir trys mažamečiai vaikai, kurie buvo išsigandę, verkė, bijojo tokio R. B. elgesio. Tokie kaltinamojo neteisėti veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį, baimę, skausmą ne tik tiesiogiai nukentėjusiajai G. Ž., bet tuo pačiu nemalonius pojūčius aplinkiniams asmenims, kurie sureagavo į pagalbos šauksmą, kvietė policijos pareigūnus, nutraukė kaltinamojo veiksmus, po ko šis pasišalino nueidamas neatsiprašęs.
Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, išgyveno įtampą, patyrė pergyvenimų. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tyčia, būdamas vartojęs alkoholio, nesant tam svarios dingsties, inicijavo konfliktinę situaciją, ignoruodamas visuotinai pripažįstamas elgesio taisykles ir moralės normas, ko pasekoje buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, papildomi padariniai – nukentėjusiosioms G. Ž. sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, o R. E. padaryta turtinė žala sugadinus automobilio raktelį. Nusikalstama veika įrodyta tiek paties kaltinamojo daliniu kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais kitais faktiniais bylos duomenimis, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.
Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis R. B. iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jos neginčijo, turtinę žalą nukentėjusiajai R. E. geruoju atlygino. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes byloje pateiktais duomenimis girtumo faktas įstatymo nustatyta tvarka neužfiksuotas, todėl šiuo atveju daryti kategoriškos išvados, kad neblaivumo faktas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrindo nėra. R. B. nekontroliavo savo veiksmų ir, kaip nustatyta bylos duomenimis, pasirinko netinkamą elgesio variantą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, tuo pačiu padarydamas žalos žmogaus sveikatai ir turtui (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas keletą kartų (b. l. 99-105), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 95-98), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), turi nesumokėtų baudų (b. l. 79), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 94), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. duomenimis kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 93). Tokios rūšies nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, su nukentėjusiąja G. Ž. turi bendrai sugyventą mažametę dukrą, iki nusikalstamos veikos palaikė tarpusavio ryšius su visais trimis nukentėjusiosios vaikais, pasiimdamas juos svečiuotis į savo namus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, kad praeityje nebuvo teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, todėl, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį prevenciškai pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei pasiekti bausmės tikslus, įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, o taip pat, subendrinus bausmes, užtikrinti ankstesniu teismo priimtu procesiniu sprendimu paskirtosios bausmės greitesnį įvykdymą, R. B. skirtina bausmės rūšis, numatyta straipsnio sankcijoje, nesusijusi su laisvės atėmimu, kurios dydis parinktinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.
Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis R. B. 2017 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 51 MGL (1 920,66 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei išieškota konfiskuotino turto – automobilio vertė – 2 000,00 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šioje baudžiamojoje byloje R. B. savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą 2018 m. vasario 2 d. byloje išduotas vykdomasis dokumentas. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su 2017 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio 2 dalies ir 65 straipsnio 21 dalies nuostatas.
Sutinkamai su BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117). Šiuo atveju vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų
2019 m. sausio 24 d. nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu nukentėjusioji R. E. pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 50).
Nukentėjusioji R. E. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą (b. l. 44-46).
Civiliniame ieškinyje nurodė, kad R. B. savo nusikalstamais veiksmais tyčia sugadino 239,00 Eur vertės jai priklausančio automobilio užvedimo raktelį, tačiau ši žala atlyginta. Tačiau kaltinamasis jai padarė ir neturtinės žalos. Pažymėjo, kad R. B. padaryta neturtinė žala jos atžvilgiu įvertintina 2 000 Eur, kadangi ji negali naudotis automobiliu Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilio užvedimo raktelis nėra pagamintas. Raktelio pagaminimas užsakytas UAB „AUTOVICI“, kaip ji informuota šios bendrovės darbuotojų, automobilio užvedimo raktelis gaminamas Vokietijoje, todėl tai gali užtrukti keletą mėnesių. Negalėjimas naudotis automobiliu sukelia daug nepatogumų. Be to, naujo automobilio užvedimo raktelio užsakymo derinimas minėtoje bendrovėje, reikiamų dokumentų pristatymas, taip pat pareiškimo policijos komisariate, apklausos pas tyrėją atėmė labai daug laiko bei sukėlė nepatogumų darbe. Paaiškino, kad ji dirba pardavimo vadybininke, darbo grafikas labai įtemtas bei suplanuotas iš anksto, tenka darbo reikalais važinėti po visą Lietuvą. Dėl šio nusikaltimo teko atidėti keletą svarbių susitikimų, dėl ko sulaukė priekaištų iš darbdavio bei klientų, prarado premiją, kuri skiriama už konkrečius darbo rezultatus. R. B. yra labai agresyvus, neprognozuojamo elgesio, todėl baiminasi, kad jis kerštauti, todėl gyvena nuolatiniame strese, blogai miega, išgyvena nuolatinį baimės bei nesaugumo jausmą. Taip pat labai išgyvena dėl savo dukros saugumo. VSDFV duomenimis R. E. nuo 2008 m. gegužės 12 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 84).
Dėl civilinio ieškinio, pateikto R. E., teismas sprendžia, kad ieškinys dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo nėra įrodytas. Nukentėjusioji grindė jį vien nepatogumais dėl sugadinto turo, o būtent kaltinamojo sulaužyto automobilio raktelio. Nurodė, kad automobilis, kurio raktelis buvo sugadintas, yra jos nuosavybė, tačiau juo buvo naudojamasi G. Ž., pati R. E. juo naudojosi tik išskirtiniais atvejais, nes savo poreikių tenkinimui turi ir kitų transporto priemonių, kuriomis naudojasi be apribojimų. Dėl automobilio sugadinimo kaltinamasis R. B. nukentėjusiajai R. E. turtinę žalą atlygino geruoju jau ikiteisminio tyrimo metu, ginčo dėl to nėra, pretenzijų nukentėjusioji jam nereiškia. Jokių kitų objektyvių duomenų be nurodyto, kad turėjo aiškintis prieš bendradarbius, teko vykti į teismą bei nuvykti užsakyti naują automobilio raktelį, prarado darbdavio skiriamą premiją nukentėjusioji nepateikė, juo labiau nepateikė ir savo darbo pobūdį pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nepatogumų, sietinų ne tik su darbine veikla, bet ir su pergyvenimu dėl dukros. Teismo vertinimu, esant tokiems duomenims, prašoma priteisti neturtinė žala yra neįrodyta, yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti formuojamos teismų praktikos ir teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir R. E. dėl turėtų nepatogumų, rūpesčių, pegyvenimų priteistina 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Nukentėjusioji G. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimui nukentėjusiajai (b. l. 150-152). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad nors dėl šio nusikaltimo metu patirtų sužalojimų turėjo išlaidų, susijusių su vaistų įsigijimu bei gydymu, tačiau neturi išsaugojusi tai patvirtinančių įrodymų, todėl byloje reiškia civilinį ieškinį tik dėl šiuo nusikaltimu padarytos neturtinė žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad neturtinę žalą vertina 5 000,00 Eur, kadangi įvykio dieną R. B. tyčia, būdamas neblaivus, viešoje vietoje bei mažamečių vaikų akivaizdoje, nesant tam jokios priežasties, naudojo fizinį smurtą smūgiuodamas į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Nuo smūgių į galvos sritį užtino kairė akis, sumuštame kairiame skruoste buvo akivaizdžios poodinės kraujosruvos. Sumušimo žymės nuo veido visiškai išnyko tik po trijų savaičių, visą šį laiką niekur negalėjo išeiti iš namų, kompleksavo dėl savo išvaizdos, nebendravo su žmonėmis, vengė bet kokių kontaktų su pašaliniais asmenimis. Išvaizda gąsdino mažamečius vaikus, jie baiminosi dėl jos sveikatos. Nusikaltimo metu patyrė didelį fizinį skausmą bei išgąstį dėl savo sveikatos, dėl ko iki šiol dažnai skaudą galvą, jaučia galvos svaigimą, kartais liejasi akyse, sunku susikaupti bei sukoncentruoti dėmesį. Dėl stresinės įtampos bei dvasinių išgyvenimų susirgo depresija, vartoja vaistus, iki šiol labai blogai miega, dažnai pabunda naktimis, dienos metu jaučiasi nepailsėjusi. Daug nepatogumų patyrė ir dėl sužaloto kairės rankos nykščio, ilgą laiką viską reikėjo daryti viena ranka, o tai trukdė tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais.
Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo (b. l. 153) matyti, kad G. Ž. 2019 m. sausio 31 d. fiksuotas įtampos tipo galvos skausmas, kuris vargina pusmetį, tą laiką gydosi nuo depresijos, svyruoja nuotaika, turėjusi stresinių situacijų, metų bėgyje turėjusi dvi galvos traumas, dėl ko rekomenduotas tinkamas režimas, subalansuota mityba, releksuojantis kaklo-galvos masažas, analgetikai, tęsti depresijos korekciją psichiatro priežiūroje. Jokių kitų duomenų, jog nukentėjusioji nedelsiant po įvykio būtų gydoma stacionariai medicinos įstaigoje, kreipusis į šeimos gydytoją ar šio siuntimu pas atitinkamos srities specialistą, dėl ko turėjusi laikinąjį nedarbingumą ir/ar praradusi pajamas iš darbinės veiklos, vartojusi nusikalstamos veikos padarinių pasekoje medikų skirtus vaistus, lankiusis psichiatro – psichologo konsultacijai byloje nėra pateikta. Sutiktina su nukentėjusiosios pozicija, kad toks kaltinamojo elgesys ją šokiravo, ji buvo išgąsdinta, šaukėsi aplinkinių pagalbos, pergyveno dėl įvykio, likusių kraujosruvų veido srityje, skaudėjo pakaušį ir pirštą, dėl ko patyrė ne tik fizinį skausmą, pažeminimą, bet ir dvasinį diskomfortą, nepatogumus buityje, dėl ko turėtų būti kompensuota neturtinė žala. Ši nukentėjusioji tiesiogiai nukentėjo nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų, patyrė dvasinį išgyvenimą, neigiamas emocijas, sukrėtimą ne tik aplinkinių, bet ir savo mažamečių vaikų akivaizdoje, teko išgyventi susirūpinimą ne tik dėl savo, bet ir vaikų padėties. Duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad būtent dėl šios kaltinamojo veikos, padarytos nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo G. Ž. tęsiamas gydymas nuo anksčiau diagnozuotos ligos, kad, G. Ž. aiškinimu, liga dėl to paūmėjo, įrodymų byloje nėra pateikta. Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į priteistinos neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, spręstina, kad 850,00 Eur suma yra adekvati ir pakankama patirtiems išgyvenimams atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, bylos duomenimis didelių liekamųjų reiškinių nėra, duomenų, kad dėl to buvo gydoma ir būtų tęsiamas gydymas iki šiol, nėra pateikta, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams pakankama satisfakcija, nepažeidžianti interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų, yra 850,00 Eur suma nukentėjusiajai padarytai skriaudai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Bylos duomenimis nukentėjusiajai G. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje suteikta 100 garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 141). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato išlaidos sudaro 214,50 Eur (b. l. 173). Prie ieškinio nukentėjusioji R. E. pateikė pinigų mokėjimo kvitą (b. l. 47) bei sąskaitą už teisines paslaugas (b. l. 48), kurie patvirtina, jog R. E. už civilinio ieškinio parengimą sumokėjo 150,00 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktinių įrodymų klausimas nespręstinas, nes bylos duomenimis automobilio užvedimo raktelis po apžiūros grąžintas nukentėjusiajai R. E. (b. l. 72).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesį keičiančią pataisos programą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi R. B. paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 34 MGL dydžio baudą, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);
per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesį keičiančią pataisos programą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam išaiškina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam teismas išaiškina, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67-72² straipsniai).
Nukentėjusiųjų G. Ž. ir R. E. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiajai G. Ž. iš R. B. priteisti 850,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai R. E. iš R. B. priteisti 150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 150,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Kitose dalyse civilinius ieškinius atmesti.
Iš R. B. valstybės naudai už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisti 214,50 Eur. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.