Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-534-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-11
Bylos Nr.
2A-534-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
R. B.
Civilinė byla Nr. 2A-534-153/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė,

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1,121.15,121.21,121.22, 30.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovui advokatui V. M. atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-01597-528/2009 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui R. B. dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. Ž. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą ((duomenys neskelbtini) ) pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sąlygos, kad buto pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (2 t., b. l. 6-9).

Ieškovė nurodė, kad 1990-08-07 Kauno m. mero sprendimu jai, kaip benamių asociacijos narei, buvo suteiktas butas name Savanorių pr. 239, buto numeracija keitėsi, o 1990-09-25 sudaryta nuomos sutartis, tačiau gyventojų ten neregistravo, nes namas buvo avarinės būklės; 1994 m. namo savininkei buvo atstatytos nuosavybės teisės ir grąžintas laisvas butas, o kitus butus nuspręsta grąžinti, kompensavus ten gyvenusiems nuomininkams; gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , ji ne kartą kreipėsi dėl turėto buto privatizavimo, bet jai neleido, nes namas avarinės būklės, nors jis toks nebuvo, vėliau įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą; kaip grąžintino namo nuomininkė ji buvo įtraukta į eilę lengvatiniam kreditui gauti, o savivaldybė ją perkėlė į jaunų šeimų eilę ir pasiūlė butą (duomenys neskelbtini) pažadėjusi jį suteikti nuosavybėn, kai bus atliktas turėto buto įvertinimas. Kol nebuvo atliktas įvertinimas, ji iš turėto buto nesikraustė, laukė įvertinimo, buto perdavimo akto ir grąžintino namo nuomininkams priklausančios garantijos įvykdymo, nes tik įvykužius garantiją nuomos sutartis galėjo būti nutraukta; butas (duomenys neskelbtini) jai buvo suteiktas 1999 m. ir pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 4 d. jis buvo pirkimo-pardavimo objektas, todėl savivaldybė turėjo ją informuoti apie nuomininkams priklausančias teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad jos nuomos sutartis grąžintiname name nėra laikina, o jos teisė suvaržyta; apie savo teisės privatizuoti butą pažeidimą ji sužinojo 2007 m., kai ją savivaldybė informavo, jog jai nebus suteikta garantija, nes ji išvykusi iš buto, todėl mano, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Grąžintinų namų nuomininkams turi būti taikomas specialus įstatymas, kuris numato, kad nuomininkus galima iškeldinti tik visiškai įvykdžius valstybės numatytas garantijas; ji nėra privatizavusi pagal butų privatizavimo įstatymą jokio buto, o kiekvienas pilietis gali įsigyti butą nuosavybėn. Ji visą laiką gyveno grąžintiname name, todėl nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui jos teisė turi būti ginama pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.; dėl buto (duomenys neskelbtini) , privatizavimo ji kreipėsi 2007-09-20 ir tai buvo pirmasis toks prašymas dėl šio buto privatizavimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė gyvena bute (duomenys neskelbtini), nuomos pagrindais, šis butas jai suteiktas 1999-10-12 sprendimu, jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis, ieškovė su dukra ten deklaravo savo gyvenamąją vietą; ieškovė buvo įtraukta į jaunų asmenų eilę kaip viena auginantį nepilnametį vaiką, o apsigyvenimo bute (duomenys neskelbtini) pagrindo nėra ginčijusi; ieškovė iš buto (duomenys neskelbtini) nebuvo iškeldinta, tačiau ji, gyvendama bute (duomenys neskelbtini) , neatlaisvino ir nepridavė turėto buto. Butų privatizavimo įstatymas numatė buvusių savininkų ir nuomininkų teises aprūpinant juos gyvenamosiomis patalpomis, o kadangi ieškovė buvo aprūpinta gyvenamosiomis patalpomis, tai jai negalėjo būti kompensuota už ankstesnes patalpas. 1994 m. grąžinus namą savininkams, jiems natūra buvo perduotas tik vienas laisvas butas, todėl nebuvo kilusi pareiga išduoti garantijas nuomininkams. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl pažeistos teisės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė tokią teisę įgijo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ar dėl objektyvių aplinkybių negalėjo jos įgyvendinti, arba kad atsakovas tą teisę pažeidė. Dėl buto privatizavimo ieškovė kreipėsi 2007-09-10, o į teismą dar vėliau, todėl ji praleido terminą galimai teisei ginti. Neįgyta teisė negali būti pažeista ir teismo apginta. Ankstesnės bylos tarp šalių nagrinėjimo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevertino faktinių aplinkybių, o ieškovė neinformavo teismo apie bylos nagrinėjimo laikotarpiu jai suteiktą butą. Suteikus ieškovei butą (duomenys neskelbtini) , jai neišliko teisė gyventi (duomenys neskelbtini) , nes 1964 m. CK numatė, jog, apsigyvenus kitoje gyvenamojoje patalpoje, nuomos sutartis nutrūksta ir jos nereikia nutraukti, kadangi nuomotis galima tik vieną savivaldybei priklausančią patalpą. Iš neteisėtų ieškovės veiksmų – neteisėto buto užėmimo – negalėjo atsirasti teisė lengvatine tvarka pirkti butą (duomenys neskelbtini) . Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 str. leidžia užbaigti pradėtas procedūras, o ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo įgijusi tokios teisės, todėl nesanti teisė negalėjo būti pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. Ž. valstybei 36,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės teisę privatizuoti jos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) , Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad su ieškove Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) , sudaryta 1999-10-23, prašymą leisti privatizuoti šį butą ieškovė pateikė 2007-09-20, o Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas pasibaigė 1998-07-01, vadinasi Butų privatizavimo įstatyme nustatyto privatizavimo objekto nuomininke ieškovė tapo šio įstatymo galiojimo laikui jau pasibaigus, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymą buto (duomenys neskelbtini) , negalima pripažinti privatizavimo objektu, o ieškovės tinkamu privatizavimo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti butą, išreiškusiu valią pasinaudoti šia teise ir atlikusiu per įstatyme nustatytą terminą būtinus šiai teisei įsigyti veiksmus. Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. norma nėra savarankiškas butų privatizavimo pagrindas, nes ja siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu užbaigti pradėtą ir nebaigtą turto privatizavimo procedūrą.

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti jai išnuomotą socialinį būstą – butą (duomenys neskelbtini) , Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Ieškovė nuo 1990-09-05 buvo buto valstybinio ir visuomeninio butų fondo name (duomenys neskelbtini) , nuomininkė (1 t. b.l .6, 30, 31, 41, 42). Kadangi minėtas namas buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą, tai šis ieškovės nuomojamas butas pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo privatizavimo objektu. 1999 m. spalio mėn. ieškovei buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini) , tačiau ne kaip savininkams grąžinamo (grąžinto) namo nuomininkei, bet kaip valstybės paramą gyvenamąja patalpa apsirūpinti pageidaujančiam asmeniui pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (dabar Paramos būstui įsigyti įstatymas) (1 t. b. l. 33-35, 94). 1999-10-06 pažymoje dėl gyvenamųjų patalpų(duomenys neskelbtini) išnuomojimo yra nurodyta, kad ieškovė gyvena grąžintiname name, tačiau ši aplinkybė nurodyta kaip sąlyga, kuriai esant ieškovė turėjo teisę gauti valstybės paramą, o ne garantija grąžintino namo nuomininkei (1 t. b. l. 35). Ieškovė nepaneigė, kad, sudariusi sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) , apsigyveno tame bute, tuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą (1 t. b. l.39). Tai, kad ji išvyko iš buto (duomenys neskelbtini) patvirtina rašytiniai įrodymai ir fotonuotraukos, kurios nors ir darytos 2007 m., tačiau akivaizdžiai paneigia ieškovės aiškinimą, kad ji iš to buto nėra išsikėlusi, nes iš baldų bei kitų daiktų būklės ir kiekio akivaizdu, jog tie baldai ir daiktai nebenaudotini, o tose patalpose seniai negyvenama (1 t. b. l.36, 37, 72). Ieškovei išvykus iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) , ji prarado teisę į šią savivaldybės nuomojamą gyvenamąją patalpą, be to, pagal 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties antros dalies „f“ punktą ieškovė buvo įsipareigojusi, keldamasi su šeima iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, atlaisvinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas su jų įrenginiais. Tai, kad ieškovė su nuomotoju nesurašė ir nepasirašė gyvenamosios patalpos perdavimo akto nereiškia, jog ji neprarado teisės į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Ieškovės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2000 pripažino neterminuota jos nuomos sutartį, nurodė apie garantijas nuomininkams gyvenamųjų namų grąžinimo savininkams atveju, todėl nuomos sutartis turi būti vykdoma, nepaneigia ieškovės teisės praradimo į butą (duomenys neskelbtini) , jai išvykus gyventi į butą (duomenys neskelbtini) , nes tokios teisės praradimas numatytas įstatyme. Kaip matyti iš bylos dokumentų, 1994 m. namo (duomenys neskelbtini) , savininkams buvo grąžinta tik buto Nr. 2A laisvos patalpos, o ieškovės nuomotos patalpos tame name buvo grąžintos savininkams natūra tik 2004 m. ir, kol jos nebuvo grąžintos, nebuvo pagrindo grąžintino namo nuomininkams teikti valstybės garantijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį, motyvuodamas tuo, kad ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, o nesant pažeistos teisės, ieškinio senatis nėra prasidėjusi (CK 1.124-1.127 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti – pripažinti teisę privatizuoti butą, (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sąlygos, kad jo pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo priimtomis nuostatomis, netinkamai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymą, Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino, kad teisė įsigyti savo nuomojamą butą nuosavybėn nebuvo pažeista, dėl to nėra pagrindo pripažinti teisę jį privatizuoti, nes apeliantė domėjosi ir siekė apginti savo teises, tačiau jos buvo pažeistos, ir nei valstybės garantijos, nei teisė privatizuoti lengvatine tvarka jai nebuvo suteikta, todėl buvo pažeista ir turėtų būti ginama. Apeliacinį skundą iš esmės grindė aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais ieškovės patikslintame ieškinyje. Skunde nurodė šiuos motyvus:

1) teismas neteisingai teigė, kad ieškovė nebuvo grąžintino namo nuomininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1990 m. rugpjūčio7 d. gyvena (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu, keitėsi tik buto numeracija, ieškovė liko gyventi tame pačiame bute;

2) atkūrus nuosavybės teises savininkams natūra į namą (duomenys neskelbtini) , nuomininkai negalėjo būti iškeldinti iki tol, kol jiems bus teisingai atlyginta;

3) ieškovė pasirinko garantiją lengvatinį kreditą buto pirkimui. Nors ieškovei ir buvo išnuomotos kitos gyvenamos patalpos, iš buto grąžintiname name ji neišsikraustė, kadangi nebuvo atliktas buto vertės nustatymas, nebuvo buto perdavimo akto. Iš grąžintino buto ji turėjo būti iškeldinta teismine tvarka. Teismas neteisingai teigia, kad pripažinus nuomos sutartį neterminuota, ieškovės nesutikimas išsikraustyti, kol nebus atliktas turėto buto įvertinimas ir suteikta garantija, yra neteisėti veiksmai ir neteisėtas buto užėmimas. Konstitucija garantuoja tiek nuosavo, tiek nuomojamo būsto neliečiamumą, todėl net priėmus sprendimą dėl gyvenamo namo perdavimo natūra, kol nėra teismo sprendimo, kad nuomininkas iškeldintas, nuomininkas ir toliau naudojasi konstitucine būsto neliečiamumo garantija;

4) ieškovė nesutiko, kad ji neįgijo teisės privatizuoti išnuomotą butą. Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas taip pat yra savininkams grąžinamų (grąžintų) gyvenamųjų namų nuomininkams suteiktos patalpos. Remiantis šia norma, nuomininkai turi teisę privatizuoti ne grąžintinas, bet vietoj šių patalpų, nuomininkams suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas. Ieškovei butas (duomenys neskelbtini) suteiktas 1999 m. spalio 25 d., kaip gyvenusiai grąžintiname name. Išnuomotas butas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas pagal butų privatizavimo .......???? objektas;

5) ieškovės nuomone ji, taip pat buvo tinkamas subjektas privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str., kadangi šio įstatymo įsigaliojimo dieną, ji nebuvo privatizavusi kito buto. Jai turi būti atnaujintas Butų privatizavimo įstatymo 1 str. nustatytas terminas paraiškai privatizuoti ginčo butą pateikti, kadangi tai nėra naikinamasis terminas. Ieškovės įgyta teisė privatizuoti ginčo butą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių, nes vyko ginčas teisme dėl nuomos sutarties nustatymo, ar nuomos sutartis yra laikina, ar ne;

6) ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą ir pagal šiuo metu galiojančio Paramos įstatymo 12 str. l d. 7 p., kuriame numatyta, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos privatizuojamos, kad jų kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją tais atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir kiti teisės aktai susiję su šio įstatymo įgyvendinimu;

7) ieškovė nesutiko, jog ji praleido ieškinio senaties terminą. Savivaldybė neįteikė jokio pranešimo, kad teismo pripažinta ne laikina nuomos sutartis nutrūko, ar kitaip pasibaigė. Apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo gavusi Kauno miesto savivaldybės 2007 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 10-2-2661, kuriame nurodyta, jog valstybės garantija ieškovei nebus suteikta. Apie tai, kad nuomos sutartis nutraukta ieškovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, savivaldybei pateikus atsiliepimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:

1) remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika aiškinant ir taikant iki 1998-07-01 galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, Paramos įstatymą ir šių įstatymų nuostatas konkretizuojančius teisės aktus, atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas ginčą pagal J. Ž. patikslinto ieškinio reikalavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad paminėtų įstatymų nuostatos nesuteikia ieškovei teisės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) lengvatine tvarka, nes galiojant Butų privatizavimo įstatymui (iki 1998-07-01) tarp ieškovės ir atsakovo neatsirado teisinis santykis dėl ginčo buto privatizavimo. Ginčo buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su J. Ž. buvo sudaryta tik 1999-10-21, t. y. pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui, todėl šis butas negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu. J. Ž. negali būti pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, kadangi galiojant Butų privatizavimo įstatymui nepradėjo jos nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo procedūros, neįgijo subjektinės teisės jį privatizuoti lengvatine tvarka, todėl šio buto privatizavimo procedūrą pradėti ir ją užbaigti Paramos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teisinio pagrindo nėra;

2) ieškovė nepagrįstai kildina jos neva pažeistą teisę privatizuoti lengvatine tvarka šiuo metu nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) iš nuomos teisinių santykių, egzistavusių pagal tarp jos ir atsakovo pagal 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą su J. B. (Ž.) dėl 13,17 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (ištaisyta iš „2C ). Minėto buto 1990-09-25 nuomos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis Kauno miesto mero 1990-08-7 potvarkiu Nr. 225, kuriuo Lietuvos benamių asociacijos Kauno skyriui laikinai gyventi avariniame name buvo išnuomoti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 6, esantys (duomenys neskelbtini) . Pagal šios nuomos sutarties 2 dalies „f“ punktą nuomininkas įsipareigoja <...> keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Nuomos teisiniai santykiai pagal paminėtą nuomos sutartį pasibaigė tuomet, kai Kauno miesto valdybos 1999-10-12 sprendimo Nr. 1071 „Dėl gyvenamųjų patalpų Prancūzų g. 59 išnuomojimo“ 1 p. buvo nuspręsta išnuomoti J. B. (šeimoje 2 asmenys) 1 kambario 35,42 kv. bendrojo ploto savivaldybei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir šio potvarkio pagrindu su J. B. (Ž.) 1999-10-21 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią J. B. (Ž.) ir jos dukrai buvo neterminuotai suteiktas 35,42 kv. m bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini) . Šiame bute ieškovė ir jos dukra 1999-10-28 deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) ieškovei ir jos dukrai buvo suteiktas pagal Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkį Nr. 283, kaip įtrauktai į 3-čiąją eilę (eilės Nr. 138) asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramą, teikiamą piliečiams apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19). Taigi ieškovė nebuvo iškeldinta iš savininkams gražinto buto (duomenys neskelbtini) , o savo laisva valia ir noru pageidavo gauti valstybės paramą apsirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkio Nr. 283 pagrindu sudarė buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuriame gyvena iki šiol ir siekia teismo tvarka pripažinti jai teisę šį butą privatizuoti lengvatine tvarka. Nei 1964 m. LR Civilinio kodeksas, nei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19) nenumatė galimybės vienu metu nuomoti kelias valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovei su dukra 1999-10-28 įregistravus atvykimą gyventi (duomenys neskelbtini) , nutrūko buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis ir nuo to laiko ieškovė ir jos dukra į anksčiau nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini) nebeturi jokių teisių, nes prarado jas pagal įstatymą. Ieškovė nepateikė teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl atsakovės nuomone, išvardintos aplinkybės pakankamos išvadai, jog dėl ieškovės valios nutrūkus buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos santykiams, ieškovė prarado ir teisę į garantijas, teikiamas nuomininkams, gyvenantiems grąžintuose ar grąžintinuose savininkams namuose.

3) kadangi Paramos įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 7 p. nuostatų pagrindu įstatymo leidėjas siekė sudaryti galimybę tik užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras šiam įstatymui nustojus galioti, o galiojant Buto privatizavimo įstatymui iki 1998-07-01 ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Kai subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo, kuris galėtų būti ginamas teismo tvarka.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iki 1998 m. liepos 1 d. neįgijo teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , nes jo nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta tik 1999 m. spalio 21 d., t. y. jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad ginčo butas negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu, iš dalies pripažino ir ieškovė, 2007 m. lapkričio 14 d. prašyme Kauno miesto savivaldybei nurodydama save kitos, nei ginčo butas, gyvenamosios patalpos (buto, esančio (duomenys neskelbtini) ) nuomininke. Atsižvelgdama į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutarties sudarymo momentu Butų privatizavimo įstatymas jau nebegaliojo, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti šį butą, nes jos valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų taikymo galimybė ginčo atveju nereikšminga, nes šių įstatyminių nuostatų pagrindu įstatymų leidėjas siekė sudaryti galimybę tik užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras šiam įstatymui nustojus galioti. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai teisėjų kolegija išsamiau dėl nurodytų teisės normų taikymo nepasisakė. Pirmiau išvardytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumos pagrindu, kartu konstatuodama, kad savo valią lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ieškovė, pateikdama prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui, išreiškė tik 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. prieš pradėdama teisminį bylinėjimąsi, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų, t.y. grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų interesų. Grąžintinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kito, tačiau išliko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamąjį būstą panašiomis sąlygomis, kurias jis turėjo iki turto grąžinimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis pirkti vienintelį nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o savininkams grąžintinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumą, įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitą, vėliau suteiktą, gyvenamąją patalpą. 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natūra grąžinamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Įstatymo 2 straipsnis). Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia ją įvykdžius. Nuomininkas, kuriam suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos ar neatlygintinai nuosavybėn perduotos gyvenamosios patalpos, privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias patalpas per vieną mėnesį (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Savivaldybė, suteikdama kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą nuomininkams, gyvenantiems piliečiams natūra grąžintiname name ar bute, privalėjo raštiškai informuoti nuomininką, ar jis pageidauja, kad jam būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa arba jos dalis būtų perduota jo nuosavybėn neatlygintinai, ar jam, kaip nuomininkui, pakaks nuomos sutarties pagrindu suteikiamų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nuo 1990 m. rugsėjo 25 d. iki 1999 m. spalio 21 d. gyveno savininkams grąžintino namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jai ir jos dukteriai suteikta kita gyvenamoji patalpa, esanti(duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė 1999 m. spalio 28 d. persikėlė ir apsigyveno nuomos teisės pagrindu. Atsižvelgiant į tą faktą, kad ieškovė buvo nuomininkė, kuri gyveno grąžintiname savininkams name, jos teisių apsauga turi atitikti tokių asmenų teisių apsaugos ir garantijų sistemą, kad ji turėtų galimybę įgyti nuosavybėn kitą būstą, savo verte prilygstantį tam, kurį ji turėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų informuota apie tai, kad jai suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos ar jų dalis pagal valstybės suteiktą garantiją gali būti neatlygintinai perduotos jos nuosavybėn, o likusią dalį ji privalės išsipirkti įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, turėjo apsvarstyti, ar jos reikalavimui patenkinti netaikytinos Kompensacijų įstatymo bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatos. Teismai, spręsdami šį ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netaikė tų teisės normų, kurias turėjo taikyti, pažeidė proceso teisės normas (CPK 265 str. 1 d.), nes nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, kurių nustatymas turi esminę reikšmę ginčui teisingai išspręsti. Turi būti patikrinta, ar ieškovei buvo išaiškintas galiojusios valstybės garantijos grąžintinų namų nuomininkams turinys, ar ji pasirinko tik būsto nuomos teisę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Spręsdamas dėl ieškovės teisės lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ( CPK 330 straipsnis), tai sudaro pagrindą skundžiama teismo sprendimą panaikinti ir apeliacinį skundą patenkinti.

Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnis. Šios normos pirmosios dalies antrasis punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, taikant Butų privatizavimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus užbaigti butų privatizavimą ir sistemiškai aiškinant pastarojo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies antrojo punkto nuostatą darytina išvada, jog ši norma ne­lei­džia pra­dė­ti bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ros, kar­tu ir tęs­ti bu­tų par­da­vi­mą leng­va­ti­ne tvar­ka, nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui. Minimos tei­sės nor­mos pa­skir­tis - sie­ki­mas su­da­ry­ti ga­li­my­bę Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo pa­grin­du pra­dė­tas ir ne­baig­tas bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo pro­ce­dū­ras už­baig­ti, šiam įsta­ty­mui nu­sto­jus ga­lio­ti. Pa­gal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2 punk­tą, nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, teis­mi­ne tvar­ka ga­li­ma ap­gin­ti tik pas­ta­ro­jo įsta­ty­mo pa­grin­du ir jo ga­lio­ji­mo me­tu įgy­tas as­me­nų sub­jek­ti­nes tei­ses, ku­rios bu­vo pa­žeis­tos. Ši tei­sės nor­ma tai­ky­ti­na to­kiais at­ve­jais, kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą pa­žei­di­mo teis­me iš­spręs­tas ir pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tas tu­ri bū­ti pri­va­ti­zuo­tas (par­duo­tas), ar­ba kai nu­sto­jus ga­lio­ti Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mui, gin­čas dėl įgy­tos tei­sės pri­va­ti­zuo­ti bu­tą pa­žei­di­mo teis­me dar ne­iš­spręs­tas ir jį iš­spren­dus pri­im­to teis­mo spren­di­mo pa­grin­du gin­čo bu­tą rei­kė­tų par­duo­ti (žr. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 16 d. nu­tar­tį, pri­im­tą civilinėje byloje pagal A. T. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–98; Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo 2002 m. sau­sio 30 d. nu­tar­tį, pri­im­tą civilinėje byloje pagal L. M. ieškinį Vilniaus m. savivaldybei by­los Nr. 3K–3–188; 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje nr. 3K-3-394/2002 pagal J. L. ieškinį Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijai).

Reikalavimą privatizuoti (duomenys neskelbtini), esantį butą ieškovė susiejo su teise privatizuoti 1990 m. suteiktą butą (duomenys neskelbtini), , kuri nebuvo įgyvendinta dėl pastato įtraukimo į avarinės būklės pastatus, o vėliau dėl to, jog pastas buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Teismas nustatė, kad pastarasis butas buvo name, įtrauktame į grąžinamų namų sąrašą. Ieškovė nurodė, jog žodžiu ir raštu kreipėsi į savivaldybę norėdama privatizuoti butą, tačiau dėl pastarosios priežasties jos pareiškimas nebuvo priimtas, be to ieškovė laukė, kol butas bus įvertintas ir iš ieškovės perimtas, tačiau atsakovė 1999-1012 suteikė ieškovei (duomenys neskelbtini), ir sudarė šiam butui su ieškovė nuomos sutartį, tačiau neinformavo ieškovės apie jos teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, priešingai atsakovė ieškovės teisę neigė ir 2007 m. informavo ieškovę, kad ieškovei nebus suteikta garantija, nes ieškovė išvyko iš buto (duomenys neskelbtini) , dėl to neteko teisių į garantijos įvykdymą.

Sprendžiant, ar ieš­ko­vė tu­rė­jo tei­sę pri­va­ti­zuo­ti gin­čo bu­tą pa­gal Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mą, nustatytinos vi­sos šia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­tos to­kio pri­va­ti­za­vi­mo są­ly­gos, o bū­tent: a) ieš­ko­vė yra sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mo su­teik­ta tei­sė pri­va­ti­zuo­ti bu­tą (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nis); b) gin­čo bu­tas yra gy­ve­na­mo­ji pa­tal­pa, ga­lin­ti bū­ti pri­va­ti­za­vi­mo ob­jek­tas (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 2 ir 3 straips­niai); c) ieš­ko­vė, kaip sub­jek­tas, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo, kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 1, 5, 10, 11 ir ki­ti straips­niai).

Bylos duomenimis 1990-09-25 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu J. B. (Ž.) išnuomotas 13,17 kv. m gyvenamojo ploto butas (duomenys neskelbtini), (ištaisyta iš „2C“ ). Minėto buto 1990-09-25 nuomos sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis Kauno miesto mero 1990-08-7 potvarkiu Nr. 225, kuriuo Lietuvos benamių asociacijos Kauno skyriui laikinai gyventi avariniame name buvo išnuomoti butai Nr. 1, 2, 3, 4, 6, esantys (duomenys neskelbtini), Pagal šios nuomos sutarties 2 dalies „f“ punktą nuomininkas įsipareigoja <...> keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Nuomos teisiniai santykiai pagal paminėtą nuomos sutartį pasibaigė tuomet, kai Kauno miesto valdybos 1999-10-12 sprendimo Nr. 1071 „Dėl gyvenamųjų patalpų Prancūzų g. 59 išnuomojimo“ 1 p. buvo nuspręsta išnuomoti J. B. (šeimoje 2 asmenys) 1 kambario 35,42 kv. bendrojo ploto savivaldybei priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir šio potvarkio pagrindu su J. B. (Ž.) 1999-10-21 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, pagal kurią J. B. (Ž.) ir jos dukrai buvo neterminuotai suteiktas 35,42 kv. m bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini), . Šiame bute ieškovė ir jos dukra 1999-10-28 deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), ieškovei ir jos dukrai buvo suteiktas pagal Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkį Nr. 283, kaip įtrauktai į 3-čiąją eilę (eilės Nr. 138) asmenų, pageidaujančių gauti valstybės paramą, teikiamą piliečiams apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (redakcija aktuali nuo 1997-10-21 iki 2000-06-19). Taigi negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ieškovė nebuvo iškeldinta iš savininkams gražinto buto (duomenys neskelbtini), -A. T., kad ieškovė laisva valia ir noru pageidavo gauti valstybės paramą apsirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir Kauno miesto mero 1999-10-06 potvarkio Nr. 283 pagrindu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuriame gyvena iki šiol, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neteko teisės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis būstą, kadangi ieškovė jos niekada nebuvo atsisakiusi ir siekia teismo tvarka pripažinti jai teisę šį butą privatizuoti lengvatine tvarka. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės motyvas, kad nutrūkus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiams, ieškovė prarado ir teisę į garantijas, teikiamas nuomininkams, gyvenantiems grąžintuose ar grąžintinuose savininkams namuose.

Apeliantė pagrįstai teigia, kad ji buvo grąžintino namo nuomininkė, kadangi nuo 1990-08-07 gyveno (duomenys neskelbtini), vien tas faktas, kad vėliau ieškovei buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neteko teisės į garantiją, kadangi to nenumato Bu­tų pri­va­ti­za­vi­mo įsta­ty­mo 4 straips­nyje nurodytas subjektas, ku­riam šis įsta­ty­mas su­teikia tei­sę pri­va­ti­zuo­ti ginčo bu­tą, ieškovė atitinka šio subjekto sąvoką, todėl ji gali šia tei­se pa­si­nau­doti, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, tuo pačiu pripažintina, kad tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės galėjo su­si­klos­tyti san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo. Taigi ieškovė turi teisę į buto privatizaciją lengvatinėmis sąlygomis, o butas (duomenys neskelbtini), yra tinkamas pagal būtų privatizavimo objektas. Grąžintinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kito, tačiau išliko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamąjį būstą panašiomis sąlygomis, kurias jis turėjo iki turto grąžinimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis pirkti vienintelį nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o savininkams grąžintinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumą, įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitą, vėliau suteiktą, gyvenamąją patalpą. 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natūra grąžinamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Įstatymo 2 straipsnis). Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia ją įvykdžius. Nuomininkas, kuriam suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos ar neatlygintinai nuosavybėn perduotos gyvenamosios patalpos, privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias patalpas per vieną mėnesį (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Savivaldybė, suteikdama kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą nuomininkams, gyvenantiems piliečiams natūra grąžintiname name ar bute, privalėjo raštiškai informuoti nuomininką, ar jis pageidauja, kad jam būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa arba jos dalis būtų perduota jo nuosavybėn neatlygintinai, ar jam, kaip nuomininkui, pakaks nuomos sutarties pagrindu suteikiamų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų.

Grąžintinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kito, tačiau išliko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamąjį būstą panašiomis sąlygomis, kurias jis turėjo iki turto grąžinimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis pirkti vienintelį nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o savininkams grąžintinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumą, įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitą, vėliau suteiktą, gyvenamąją patalpą. 1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natūra grąžinamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Įstatymo 2 straipsnis).Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia ją įvykdžius, byloje nepateikta įrodymų, kad valstybės garantiją įvykdyta. Todėl ginčo santykiams taikomos Kompensacijų įstatymo bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatos Tad ieš­ko­vė pripažintina, subjektu, ku­riam įsta­ty­mas su­tei­kė tei­sę pri­va­ti­zuo­ti bu­tą, kaip nurodyta anksčiau ieškovė šia tei­se pa­si­nau­do­jo, at­lik­da­ma veiks­mus, bū­ti­nus šiai tei­sei įgy­ti, ir tarp ieš­ko­vės ir at­sa­ko­vės, kaip bu­to pri­va­ti­za­vi­mo (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo) sub­jek­tų, su­si­klos­tė san­ty­kiai dėl gin­čo bu­to pri­va­ti­za­vi­mo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė elgėsi neteisėtai atsisakius patenkinti ieškovės prašymą dėl buto privatizacijos lengvatinėmis sąlygomis, tai sudaro pagrindą apginti ieškovės teisę ir pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis (CK 1.138 str. 1d. 1p.), ieškovės ieškinį patenkinti.

Nustačius byloje, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie ieškovės teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, konstatuojama, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų (CPK 263 str.), todėl panaikinamas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas(CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 362 str. 2 d.).

Byloje valstybė ir ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė 2009 m. sausio 12 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo EJ2-2009 su advokatės R. Č. kontora (2 t., b. l. 143—144), ieškovė sumokėjo advokatei už teisinių paslaugų (dokumento surašymą ir patarimą bei teisinių paslaugų suteikimą) suteikimą 1000 Lt (kvitas Nr. 454034, 2 t. b. l. 145). Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantis, kad valstybė turėjo 240 Lt išlaidas už advokato teikiamas ieškovei teisines paslaugas (pažyma 2011-04-26 Nr. TP-7-(2.10)-496. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas V. M. remiantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-04-14 sprendimu Nr. TP-2(2.2)-11-T-1210-1769. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, rašytinių įrodymų apimtį, proceso trukmę (byla nagrinėjama nuo 2008 m., byloje surinkta daug rašytinių įrodymų), į atsakovės vardu surašytus procesinius dokumentus ir atstovavimą atsakovei teismo posėdžiuose, laikytina, kad teisinga ir proporcinga advokatų darbo sąnaudoms bylinėjimosi išlaidų suma yra 740 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331-333 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovei J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą ((duomenys neskelbtini) ) pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto (duomenys neskelbtini), ) pirkimo-pardavimo sutartį, laikantis sąlygos, kad jo pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, a/s (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

500 (penkis šimtus)Lt ieškovei J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) );

240 Lt valstybei (VMI prie LR finansų ministerijos s.Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas ,,Swedbank“) už antrinę teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Virginija GudynienėNijolia Indreikienė