- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-14251-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13565-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., išnagrinėjusi D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, bei pavažiavusi atbula, kliudė parkavimo vietos atitvarą ir jį apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 101 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. parodė pilnai pripažįstanti, jog apgadino parkavimo vietos atitvarą, tačiau kategoriškai tvirtina to nepajutusi ir tyčia iš eismo įvykio vietos neišvažiavusi. Protokole nurodytu laiku ir vietoje ji po darbo sėdo į automobilį „VW Passat“ ir atbuline eiga apsisukinėjo, norėdama priekiu išvažiuoti iš aikštelės. Matė, kad buvo stovėjimo atitvarai, tų stovelių atsiranda vis naujų, yra užtveriamos vis naujos vietos, tačiau ji tikrai nepajuto, kad judėdama atbuline eiga į vieną iš atitvarų atsitrenkė. Nejuto nei smūgio, nei garsų. Galimai dėl to, kad automobilio langas buvo uždarytas, veikė radijas ir kondicionierius. Jos niekas nebandė sustabdyti ar kitaip parodyti, kad ji kliudė stovelį. Nustačius, kad ji apgadino atitvarą, to neginčija, tačiau įvykio metu ji to nematė. Neturėjo jokio tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos (alkoholio nebuvo vartojusi, teisę vairuoti turi, visi dokumentai tvarkingi). Sužinojusi apie įvykį, keletą kartų bandė iš tyrėjos gauti nukentėjusiojo duomenis, kol galiausiai jie buvo jai suteikti, po ko ji susitiko su nukentėjusiuoju ir atlygino padarytą žalą už sugadintą atitvarą. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 21-22).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. G. parodė, jog 2015-08-12, apie 16 val., po darbo, rūkė balkone ir pamatė, kaip sidabrinės spalvos universalo tipo automobilis „VW Passat“, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, galiniu bamperiu atsitrenkė į stovėjimo atitvarą. Po atsitrenkimo vairuotoja stabtelėjo ir išvažiavo. Išlipusi iš automobilio nebuvo. Iš karto paskambino policijos pareigūnams. Jis viską matė gerai, automobiliui atsitrenkus išgirdo garsą. Nežino, ar vairuotoja suprato kliudžiusi atitvarą, ar ne, tačiau jis, būdamas balkone, šį kontaktą matė ir girdėjo. Nepastebėjo, jog tuo metu kieme buvo daugiau asmenų, mačiusį atsitrenkimą, ir rodžiusių vairuotojai sustoti. Analogiški atvejai šiame kieme vyksta nuolat, šalimais yra ofisai, kuriuose dirbantys darbuotojai daugiabučio namo kiemuose stato savo automobilius (b. l. 26-27).
Šalies argumentai
D. R. rašytinio paaiškinimo duomenimis, ji dirba J. B. gatvėje ir galimai rugpjūčio 12 d, apie 16.00 val., važiuodama po darbo nuvertė stovelį, tačiau šio įvykio nepamena (nejuto), todėl neišlipo pažiūrėti bei nuvažiavo namo. Jeigu būtų pajutusi, tikrai būtų išlipusi pasižiūrėti ir pranešusi policijai bei savininkui dėl nuostolių atlyginimo. Teigia, kad ant jos automobilio yra nemažai senų įbrėžimų, kurie jau buvo, kai ji įsigijo automobilį. Įlipusi į automobilį visada įsijungia muziką, kadangi įvykis įvyko vasaros metu, mašinoje būna įjungtas kondicionierius, todėl galėjo neišgirsti susidūrimo (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
D. R. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-37649484-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Pastarosios kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. A. 2015-08-12 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2015-08-12, apie 16.15 val., gautas pranešimas, kad J. B. g. 3 esančioje stovėjimo aikštelėje automobilis atsitrenkė į stovėjimo užtvarą ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 3). T. G. paaiškinimo duomenimis, 2015-08-12 apie 16.00 val., būdamas namie per balkoną pastebėjo autoįvykį. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas tamsiaplaukės merginos, važiuodamas atbulas, atsitrenkė ir išlaužė stovėjimo vietos užtvarą. (b. l. 8, 9). Šias aplinkybes liudytojas T. G. patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 26-27). Eismo įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6). Transporto priemonės apgadinimai atsiradę dėl minėto įvykio užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros akte bei fotolentelėje (b. l. 16-18). L. D. duomenimis, jo patirta žala dėl parkavimo vietos atitvaro išlaužimo siekia apie 400 eurų (b. l. 10, 11).
Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. R. vairuodama automobilį buvo neatidi bei apgadino svetimą turtą, o būtent - sulaužė stovėjimo vietos atitvarą, todėl D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu D. R. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinusi parkavimo vietos atitvarą, iš įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog D. R. nebuvo pakankamai atidi ir važiuodama atbuline eiga kliudė parkavimo vietos atitvarą bei jį apgadino. Pastarosios kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu kategoriškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad D. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Apklausiama D. R. nuosekliai tikino jokio kontakto nepajutusi ir tyčia iš eismo įvykio vietos neišvažiavusi, nes neturėjo tikslo tai daryti – nebuvo vartojusi alkoholio, teisę vairuoti turi, automobilio dokumentai tvarkingi, ji nejuto nei smūgio, nei garso. Nurodė, kad jos automobilio langas buvo uždarytas, grojo muzika, veikė kondicionierius, jos niekas nebandė sustabdyti ar kitaip informuoti apie įvykį. Sužinojusi apie įvykį, susisiekė su nukentėjusiuoju ir atlygino padarytą žalą už sugadintą atitvarą, dėl susiklosčiusios situacijos gailisi (b. l. 14, 21-22). Nagrinėjamu atveju teismas yra linkęs manyti, jog D. R. dėl žmogiško suklydimo netinkamai įvertino susidariusią situaciją, neturėdama jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti kilsiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog parkavimo vietos atitvaras yra gana nedidelis, dėl ko D. R. galėjo jo nematyti ir nesuprasti jį apgadinusi. Tiek iš jos pačios, tiek ir iš liudytojo T. G. parodymų matyti, kad vairuotoja po įvykio nesustojo, iš automobilio neišlipo, dėl ko nepaneigtina, kad ji kontakto nejuto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. R. sužinojusi apie eismo įvykį dėjo visas pastangas susisiekti su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą žalą (byloje yra pateiktas tai patvirtinantis L. D. pranešimas dėl žalos atlyginimo) (b. l. 20). Be to, konstatuojant, jog asmuo suvokė padaryto pažeidimo faktą ir sąmoningai išvažiavo iš įvykio vietos, akivaizdu, kad pastarasis yra suinteresuotas atlikti tikslingus veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės. Šiuo atveju gi D. R. nei iki policijos pareigūnams informavus apie sukeltą eismo įvykį, nei, juo labiau, po to, nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pašalinti automobilio galinio bamperio apgadinimus. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos - automobilis apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina D. R. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pastaroji praeityje nė karto nėra bausta dėl Kelių eismo taisyklių ar kitų administracinių pažeidimų, turi 5 metų vairavimo stažą, todėl akivaizdu pastarąją esant drausmingą vairuotoją, nelinkusią pažeidinėti taisykles. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji dėl pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, taip pat įvertinama D. R. asmenybė (jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, administracine tvarka nebausta). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus D. R. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
D. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.
D. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).