Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-626-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
1A-358-626-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Algimantas Valantinas, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
M. J.
Nukentėjusysis
R. Z., V. D.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-358-626/2014 Teisėjas Valdas Bugelevičius Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.1.2.2.; 2.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Algimanto Valantino ir Leonardos Gurevičienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui M. Z.,nuteistojo gynėjui advokatui P. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) jam paskiriant:

pagal BK 178 str. 2 d., už nukentėjusiajam R. Z. (R. Z.) priklausančio turto pagrobimą - laisvės atėmimo bausmę septyniems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d., už nukentėjusiajam V. D. (V. D.) priklausančio turto pagrobimą - laisvės atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir M. J. (M. J.) paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. reikalavimais, šiuo nuosprendžiu M. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. J. (M. J.) paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. J., A. M. ir V. P. nuspręsta solidariai išieškoti nukentėjusiojo R. Z. (R. Z.) naudai 1000 litų turtinės žalos atlyginimo, o iš M. J. nukentėjusiojo V. D. naudai 1080 litų turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. (M. J.) nuteistas už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į sandėliuką – t.y., jis, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. 15 val. iki 2012 m. spalio 6 d. 15.30 val. atvyko į rūsį, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sulaužė Nr. 39 sandėliuko spyną 50 Lt vertės ir pagrobė tris dviračius: vieną moterišką „VW Shimono“ 1500 Lt vertės, vaikišką dviratį „Cander“ 480 Lt vertės ir vyrišką dviratį 550 Lt vertės, priklausančius nukentėjusiajam V. D. (V. D.), tuo padarydamas nukentėjusiajam 2580 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į sandėliuką – t.y., jis, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. 15 val. iki 2012 m. spalio 4 d. 12 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M. ir V. P., atvyko į rūsį, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. M. parinkus raktą ir atrakinus Nr. 22 sandėliuko duris, pagrobė kalnų slides „Volker“ 1000 Lt vertės, priklausančias nukentėjusiajam R. Z..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Teigia, kad visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, padėjo pareigūnams išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą.

BK 178 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei pagrobto turto rūšį ir vertę, į M. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus ir parinkamo tinkamą bausmės rūšį ir pagrįstai už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą, tinkamai pritaikęs BK 63 str. 1 ir 4 d., 64¹ str. nuostatas, skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, už M. J. padarytų nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, tuo tarpu jam skirta bausmė yra žymiai švelnesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo nusikalstamos veikos liudytojus ir pan. (2008 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2008). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė kartu su juo nusikaltimo padarymo metu dalyvavusius asmenis, todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu ši aplinkybė nepagrįstai nebuvo įvertinta kaip lengvinanti jo atsakomybę. Vis dėlto pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, t.y. tiek prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, tiek padėjimas išaiškinti padarytą veiką ir joje dalyvavusius asmenis yra pripažintina viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl šiuo atveju, apylinkės teismui konstatavus, jog M. J. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi, t.y. apylinkės teismui nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., o apeliacinės instancijos teismui papildomai nustačius, kad M. J. padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusius asmenis, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo BK 54 str. 3 d. pagrindu klausimą.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis turi mažametę dukrą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo šeimyninių aplinkybių aukščiau aptartų aplinkybių kontekste negali būti laikomi esminiais, duodančiais pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas ir kad parinktas bausmės dydis aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

Atsižvelgdama į tai, kad M. J. už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtos 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios yra ženkliai mažesnės už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, į tai, kad minėtos bausmės buvo tinkamai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu ir M. J. paskyrus subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, tinkamai pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, bausmė buvo pagrįstai sušvelninta vienu trečdaliu, kolegija konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Taigi, nors nuteistasis nurodo, kad padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir turi mažametę dukrą, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos subendrintos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą bausmę BK 63 str. 9 d. pagrindu, dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. J. paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, su kuria buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, yra nekvestionuojama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio pakeisti ar panaikinti nėra teisėto pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Vitalija NorkūnaitėTeisėjai Algimantas ValantinasLeonarda GurevičienėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė