- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-29
- Bylos Nr.
- A-502-151-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- V. B., T. P., A. B., G. O., N. M.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei Registrų
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B., T. P., A. B., G. O., N. M. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 316, išnagrinėjusi pareiškėjų V. B., T. P., A. B., G. O., N. M. skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. rugpjūčio 27 d. priimto sprendimo, kuriuo filialas netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį 3F1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Centrinio registratoriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 316 ir išspręsti ginčą iš esmės, įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti turto – pastato-sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 16,82 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, likusio po UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, teisinę registraciją buvusių bendrovės akcininkų vardu. Skunde paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2001 m. gegužės 10 d. akcininkų sprendimu buvo nutarta likviduoti. Vilniaus miesto įmonių rejestre 2001 m. gegužės 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo perregistruota į likviduojamą, tačiau po likvidavimo liko nepaskirstytas bendrovės turtas – pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 16,82 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjai 2007 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl turto įregistravimo buvusių bendrovės akcininkų vardu, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. lapkričio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolas nėra juridinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises. Pareiškėjai aiškino, kad nekilnojamojo turto registratorių sprendimai yra nepagrįsti. Įmonė buvo likviduota, o dalis turto nebuvo paskirstyta. Turto padalinimą tokiu atveju numato Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalis, nes bendrovės valdymo subjektai ir likvidatorius neteko savo įgalinimų. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkte nurodytas dokumentų, kurių pagrindu gali būti atliekamas daiktinių teisių įregistravimas, sąrašas nėra baigtinis. Pareiškėjai teigė pateikę dokumentus, įrodančius, kad jie yra buvę akcininkai, dokumentus, patvirtinančius jų turėtą akcijų kiekį. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad bendros kompetencijos teisme nagrinėjamas reikalavimas dėl bendrovės likvidavimo procedūros atnaujinimo.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjai, teikdami prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą jų vardu, kartu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės teisės departamento rejestro tarnybos 2001 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 16-05-2827 dėl bendrovės likvidavimo ir išregistravimo patvirtinimo, UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo 2001 m. gegužės 2 d. protokolą Nr. 3 su dalyvių registracijos sąrašu, kuriame buvo spręsta dėl kieto kuro sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, likviduotos UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų 2006 m. lapkričio 6 d. susirinkimo protokolą, kuriame šios likviduotos bendrovės akcininkai (pareiškėjai šioje byloje) nutarė padalinti nepaskirstytą po bendrovės likvidavimo likusį turtą, sandėlį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus filialas atsisakė tenkinti prašymą dėl to, kad 2006 m. lapkričio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolas nėra juridinis pagrindas įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus filialas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, saistomas įstatymų, apibrėžiančių daiktinių teisių įregistravimo juridinius pagrindus, teisinę registraciją gali atlikti tik pateikus įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, vienareikšmiškai patvirtinančius juridinį asmens daiktinių teisių atsiradimo faktą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje pateikiamas dokumentų sąrašas nėra baigtinis, o šio straipsnio 10 punkte nurodoma, jog įregistravimo pagrindu gali būti ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Be šių nuostatų, atsakovas paminėjo ir tai, kad to paties įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamą daiktą, turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju registratorius rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kurios numato, jog akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, nustato turto paskirstymo eiliškumo tvarką, taisyklę, kuria remiantis paskirstomas turtas – pirmiausia turi būti atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais, likęs bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Atsakovo teigimu, šiuo atveju svarbu, kam įstatymas suteikia teisę paskirstyti likviduojamos bendrovės turtą, o šis subjektas turi vadovautis įstatyme įtvirtinta eiliškumo tvarka bei likusio turto paskirstymo akcininkams taisykle. Registro tvarkytojui galėtų būti teikiamas tokio subjekto sprendimas (perdavimo aktas ar kitaip įformintas dokumentas). Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, galiojusios UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu, numatė, kad bendrovės turtu likvidavimo metu disponuoja likvidatorius. Šiuo metu galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktas teisę paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą taip pat suteikia bendrovės likvidatoriui, kuris surašo turto perdavimo aktus. Tokią likvidatoriaus kompetenciją įtvirtina Civilinio kodekso 2.110 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, jog likviduojamos bendrovės turtas jiems buvo paskirstytas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nuosavybės teisių į sandėlį įregistravimas negalimas. Svarbi aplinkybė, neleidusi tenkinti pareiškėjų prašymo, buvo ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtą (sandėlį) pareiškėjams padalino ne likvidatorius, bet dar 2001 m. likviduotos ir išregistruotos bendrovės buvę akcininkai – patys pareiškėjai, surašydami likviduotos UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų 2006 m. lapkričio 6 d. susirinkimo protokolą. UAB (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir išregistruota 2001 m. rugsėjo 10 d., taigi šis juridinis asmuo nustojo egzistuoti 2001 m. rugsėjo 10 d. (1964 m. Civilinio kodekso 37 str., galiojančio CK 2.95 str. 1 d., 3 d.), todėl ir bendrovės valdymo subjektai, tokie kaip visuotinis akcininkų susirinkimas, nustojo egzistuoti išregistravus įmonę, t. y. jie neteko teisės priiminėti sprendimus. Akcininkai neturėjo teisės priimti sprendimo dėl buvusios bendrovės turto paskirstymo. Atsakovo teigimu, išvardyti argumentai patvirtina, jog 2006 m. lapkričio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolas nėra juridinis pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą pasisakė, kad pareiškėjų skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkams nuosavybės teise priklauso akcijos, bet ne bendrovės turtas. Akcininkai kaip savininkai kontroliuoja bendrą turtą – įmonę. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau įstatymas tokiam turto perdavimui numato atitinkamus reikalavimus. Registro tvarkytojui pateiktas 2006 m. lapkričio 6 d. likviduotos UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo protokolas nepatvirtina nuosavybės teisių perėjimo iš likviduotos UAB (duomenys neskelbtini) fiziniams asmenims.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų neneigė fakto, jog UAB (duomenys neskelbtini), kurios buvę akcininkai yra pareiškėjai šioje byloje, yra likviduota 2001 m. rugsėjo 10 d. Taigi nuo nurodytos datos tokia bendrovė neegzistuoja ir neveikia jokie šios bendrovės valdymo organai, tame tarpe ir visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 ir 20 str.). Tuo tarpu pareiškėjai nekilnojamąjį turtą savo vardu nori įregistruoti 2006 m. lapkričio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu. Tokio akcininkų susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, nes tokios bendrovės 2006 metais jau nebuvo. Taip pat pareiškėjai teigė, kad jie gali remtis vien tuo faktu, kad jie yra likviduotos bendrovės akcininkai –vien to pakanka nuosavybės teisių registravimui. Teismas, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsniu, nurodė, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, taigi akcininkams joks bendrovės turtas nepriklauso, jiems priklauso tik akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis nustato turtines akcininkų teises, tame tarpe, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. 2006 metais bendrovė jau 5 metus buvo likviduota, taigi tuo metu akcininkai jau neturėjo ir šios turtinės teisės. Šią teisę jie galėjo realizuoti tik bendrovės likvidavimo metu. Taigi akcininkai kreipėsi į nekilnojamojo turto registratorių prašydami jų, kaip fizinių asmenų, vardu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamojo turto objektą, pateikė įrodymus, kad jie buvo akcininkais, ir 2006 m. akcininkų susirinkimo protokolą.
Nekilnojamojo turto registratoriaus teises ir pareigas nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Šio įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad registratorius atlieka ne vien techninį darbą, o privalo tikrinti registravimo fakto teisėtumą ir pagrįstumą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 10 p., 23 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju daiktines teises bandoma įregistruoti neegzistuojančios uždarosios akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo protokolu, o šis dokumentas negali turėti jokios juridinės galios, todėl jo pagrindu jokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą negali būti registruojamos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai remiasi ABĮ 73 straipsnio 13 punktu, kuris nustato, kad likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Šiame straipsnyje kalbama apie bendrovės likvidavimo procedūros metu atliekamus veiksmus. Šiuo atveju tokia procedūra jau yra užbaigta, įregistruotas bendrovės likvidavimas, nėra jokių bendrovės valdymo organų, tame tarpe ir likvidatoriaus, kuris galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio nuostatas aišku, kad jų įgyvendinti nekilnojamojo turto registratorius neturi jokių įgalinimų.
III.
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atlikti turto – pastato-sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 16.82 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, likusio po UAB (duomenys neskelbtini) likvidavimo, teisinę registraciją buvusių bendrovės akcininkų vardu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalyje kalbama apie bendrovės likvidavimo metu atliekamus veiksmus. Minėtame straipsnyje kalbama apie situaciją, kai likvidavimo procedūra yra užbaigta. Kiti įstatymai nereglamentuoja, kaip dalinti jau likviduotos bendrovės likusį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad klausimą dėl jau po bendrovės likvidavimo procedūros išaiškėjusių neperimtų teisių ir pareigų (turto) reglamentuoja Civilinio kodekso antrosios knygos 2.95 straipsnis – likvidavimo procedūros atnaujinimas teismo sprendimu. Būtent tokią galimybę šiuo metu realizuoja ir patys pareiškėjai, kreipęsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su pareiškimu dėl likvidavimo procedūros atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nagrinėjant bylą turėjo būti tikrinama ar pagrįstai ir teisėtai teritorinis registratorius netenkino prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, taip pat centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), kurios buvę akcininkai yra pareiškėjai šioje byloje, yra likviduota 2001 m. rugsėjo 10 d. Nuo nurodytos datos tokia bendrovė neegzistuoja ir neveikia jokie šios bendrovės valdymo organai, tame tarpe ir visuotinis akcininkų susirinkimas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 ir 20 str.). Pareiškėjai nekilnojamąjį turtą savo vardu nori įregistruoti 2006 m. lapkričio 6 d. akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu. Tokio akcininkų susirinkimo sprendimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių, nes bendrovės 2006 metais jau nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio pagrindu tinkamai nurodė, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, t.y. akcininkams joks bendrovės turtas nepriklauso, jiems priklauso tik akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis nustato turtines akcininkų teises, tame tarpe, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. 2006 metais bendrovė jau buvo likviduota, taigi tuo metu akcininkai jau neturėjo ir šios turtinės teisės. Šią teisę jie galėjo realizuoti tik bendrovės likvidavimo metu. Taigi, akcininkų kreipimosi į nekilnojamojo turto registratorių metu prašant jų, kaip fizinių asmenų, vardu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamojo turto objektą, pagrįstai nuspręsta, kad prašymui tenkinti pagrindo nėra. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto registro 22 straipsnyje. Pagrindo, atitinkančio įstatymo nuostatas, pareiškėjų prašymui tenkinti nenustatyta.
Nekilnojamojo turto registratoriaus teises ir pareigas nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Šio įstatymo nuostatų pagrindu teismas tinkamai nurodė, kad registratorius atlieka ne vien techninį darbą, o atitinkamai privalo tikrinti registravimo fakto teisėtumą ir pagrįstumą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., 23 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju daiktines teises bandoma įregistruoti neegzistuojančios uždarosios akcinės bendrovės akcininkų susirinkimo protokolu, o šis dokumentas negali turėti jokios juridinės galios, todėl jo pagrindu jokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą negali būti registruojamos. ABĮ 73 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Tinkamai aiškinta, jog šiame straipsnyje kalbama apie bendrovės likvidavimo procedūros metu atliekamus veiksmus ir galimybę nuosavybės teisei į likviduojamos bendrovės turtą atsirasti, o ne apie savarankišką pagrindą turtinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą registruoti. Nagrinėjamu atveju minėta procedūra jau yra užbaigta, įregistruotas bendrovės likvidavimas, nėra jokių bendrovės valdymo organų, tame tarpe ir likvidatoriaus, kuris galėtų įgyvendinti aptartą įstatymo nuostatą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimus įvertino teisėtais ir pagrįstais, dėl ko apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.