Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso (iš dalies nuotoliniu būdu) tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 12 kartų, paskutinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko laikė su savimi (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) popieriaus skiautėje įvyniotą tabaką, kuriame buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,0011 g sintetinio kanabinoido gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 19.45 val., kol (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas surado minėtą psichotropinę medžiagą A. Š. kišenėje ir paėmė ją.

A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

A. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad kažkas pavaišino jį tabaku. Kaltinamasis įsidėjo tabaką, kuris buvo supakuotas į tualetinį popierių, į megztinio kišenę. Po to, pareigūnai užėjo į jo gyvenamąją patalpą ir rado tabaką. Žinojo, kad su priemaišomis rūko tabaką. Prieš sulaikymą vartojo narkotines medžiagas. Pradėdamas atlikti bausmę pradėjo rūkyti tabaką. Darė testus, kurie patvirtino, kad jis vartojo „chimke“ (draudžiamą medžiagą). A. Š. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. turėjo ir vartojo psichotropines medžiagas, vadinamas „chimke“. Jis tą pačią dieną rūkė tabaką su psichotropinės medžiagos, vadinamos „chimke“, priemaišomis (b. l. 157–159).

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas A. M. (A. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namų 1-o saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. 2020 m. rugsėjo 20 d. 19.45 val. jis su jaunesniuoju specialistu D. B. tikrino nuteistųjų gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis įėjo į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė apsvaigusius nuteistuosius A. V., T. K., K. L. ir A. Š. A. Š. stovėjo tarp lovų dešinėje patalpos pusėje. Nuteistieji nepamatė jo ir D. B., garsiai diskutavo ir kalbėjosi tarpusavyje. Pokalbio metu A. V. pasipiktinęs reiškė pretenzijas A. Š. sakydamas „aš gi irgi mečiau pinigus ant dūmo, o tu tiek mažai atnešei“, todėl jis įtarė, kad nuteistieji gali su savimi turėti psichiką veikiančių medžiagų. Kartu su pareigūnu D. B. priėjo prie nuteistųjų ir paklausė, ar jie turi su savimi apipurkšto narkotinėmis medžiagomis tabako. Nuteistieji atsakė, kad nieko neturi, ir A. M. pranešė nuteistiesiems, kad atliks jų dalines kratas. Tuo metu A. Š. pradėjo iš lėto judėti savo miegamosios vietos link ir atsisėdo ant savo lovos. Kilo įtarimas, kad šis nuteistasis su savimi gali turėti narkotinių medžiagų, kurias gali paslėpti, todėl iš karto su D. B. priėjo prie jo ir nurodė atsistoti. A. Š. kelnių kišenėje rado tualetinio popieriaus skiautę su tabaku, kuris skleidė aitrų kvapą (b. l. 22–24).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 20 val. pareigūnai, atlikdami dalinę nuteistųjų kratą, A. Š. kelnių kišenėje rado ir ištraukė kažkokį popieriuką (b. l. 28–29).

Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. vakare pareigūnai, atlikdami dalinę nuteistųjų kratą, A. Š. kelnių kišenėje rado kažkokį paketėlį (b. l. 33–34).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. prieš 20 val. vakare pareigūnai, atlikdami dalinę nuteistųjų kratą, pas A. Š. rado kažkokį popierėlį. Paties fakto nematė, nes sėdėjo nusisukęs, tačiau girdėjo, kaip pareigūnai klausė A. Š. „kas čia?“. Šis atsakė, kad tabakas (b. l. 38–40).

2020 m. rugsėjo 20 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-6270 nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. 20.20 val., atlikus testą dėl apsvaigimo, nustatyta, jog A. Š. rezultatas yra teigiamas. Padaryta išvada, kad kaltinamasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamasis sutiko su tyrimo rezultatu ir padaryta išvada (b. l. 10–11).

2020 m. rugsėjo 29 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) aukšto gyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), kur 2020 m. rugsėjo 20 d. dalinės kratos metu A. Š. sportinių kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas tabakas, įtariama, psichiką veikiančios medžiagos. Į (duomenys neskelbtini) aukštą patenkama pro metalines pilkos spalvos duris su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, rakinamas spyna ir dvejomis durų sklendėmis. Į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) patenkama pro medines šviesiai rudos spalvos duris su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Patalpa yra apie 5 m pločio ir 5 m ilgio, patalpoje matoma 9 miegamosios vietos – 4 dviaukštės lovos ir 1 vienvietė lova, 4 pilkos spalvos keturių dalių spintelės ir 1 pilkos spalvos standartinė spintelė, 2 rudos spalvos bendro naudojimo spintos, 2 langai su geltonai margomis užuolaidomis, 6 šviestuvai, radiatorius, 2 stalai, 7 kėdės, 2 televizoriai, 2 vazoninės gėlės ir nuteistųjų daiktai – rankšluosčiai, rūbai, patalynė, indai (b. l. 12–19).

2020 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta baltos spalvos guminėje pirštinėje įdėta sulankstyta baltos spalvos tualetinio popieriaus skiautė apie 11 cm ilgio ir 8 cm pločio su rausvos spalvos įspaudais ir ant skiautės matoma į tabaką panaši, biri smulki rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga su psichiką veikiančiomis medžiagomis (b. l. 44–49).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2083(20) (toliau – 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvada) užfiksuota, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabakas, į kurį pridėta psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido, t. y. 4-fluoro-MDMB-BINACA (kiti pav.: 4-fluoro MDMB-BUTINACA, metil-2-(l-(4-fluorobutil)-lH-indazol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas). Tirti pateiktuose 0,1801 g tabako su sintetiniu kanabonoidu yra 0,0011 g gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA (b. l. 53–55).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto draudžiamos medžiagos laikymo faktą. Patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje turėjo tabako, kuriame buvo „chimkė“ (draudžiama medžiaga). Neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą patvirtina tiesioginio liudytojo pareigūno A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. 19.45 val. jis su kolega D. B. tikrino nuteistųjų gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Atlikus A. Š. dalinę apžiūrą, jo kelnių kišenėje rasta tualetinio popieriaus skiautė su tabaku, kuris skleidė aitrų kvapą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, liudytojo A. M. parodymus įrodo ir kitų liudytojų T. K., K. L. ir A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Visų minėtų liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtina 2020 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Tai, kad rasta medžiaga yra psichotropinė, įrodo 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabakas, į kurį pridėta psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido, t. y. 4-fluoro-MDMB-BINACA. Tirti pateiktuose 0,1801 g tabako su sintetiniu kanabonoidu yra 0,0011 g gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėta specialisto išvada.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, nedideliu sintetinių kanabinoidų kiekiu laikoma ne daugiau kaip 0,005 g, o didelis kiekis – 0,5 g. Šiuo atveju nustatyta, kad A. Š. neteisėtai laikė nedidelį kiekį sintetinio kanabinoido, t. y. 4-fluoro-MDMB-BINACA (0,0011 g).

Byloje nenustatyta, kad A. Š. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia). Pažymėtina, kad A. Š. tą pačią dieną buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų (2020 m. rugsėjo 20 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-6270). Taigi jo laikyta tualetinio popieriaus skiautė su tabaku, kuris skleidė aitrų kvapą, nebuvo atsitiktinė. Pažymėtina, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne kartą buvo baustas administracine tvarka už narkotinių (psichotropinių medžiagų) vartojimą be gydytojo paskyrimo (b. l. 82–119). Be to, A. Š., siekdamas tik parūkyti, turėjo galimybę nusipirkti cigarečių ar kitokio tabako gaminių, o ne turėti su savimi tualetinio popieriaus skiautę su tabaku, kurio įgijimo aplinkybių negalėjo tinkamai paaiškinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato dėl draudžiamos medžiagos neteisėto laikymo.

Kaltinamajam taip pat inkriminuota BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika, t. y. neteisėtas draudžiamos medžiagos įgijimas. Pagal kaltinimą, A. Š. inkriminuota, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo popieriaus skiautėje įvyniotą tabaką, kurioje buvo minėtas psichotropinės medžiagos kiekis.

Teismas pažymi, kad kiekviena BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis A. Š. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime, išskyrus draudžiamų medžiagų įgijimo vietą ((duomenys neskelbtini) pataisos namai). Pats A. Š. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių tikslių galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybių. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Todėl A. Š. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su inkriminuotos draudžiamos medžiagos neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Taigi byloje įrodyta, kad A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko laikė su savimi (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) popieriaus skiautėje įvyniotą tabaką, kuriame buvo nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 0,0011 g sintetinio kanabinoido gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, iki 2020 m. rugsėjo 20 d. 19.45 val., kol (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas surado minėtą psichotropinę medžiagą A. Š. kišenėje ir paėmė ją.

A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga. Jo neteisėtai disponuotos draudžiamos medžiagos kiekis buvo 0,0011 g sintetinio kanabinoido – gryno 4-fluoro-MDMB-BINACA.

A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. Š. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pastebėtina, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur apskritai yra apribota galimybė nuteistiesiems įgyti uždraustų daiktų. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, A. Š. nusikalto. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino vartodavęs narkotinių medžiagų. Pastebėtina, kad jis ne kartą nubaustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalis). Tai rodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai, jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę.

A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) ir baustas administracine tvarka daug kartų (b. l. 82–119, 120–137), pataisos namuose buvo charakterizuojamas neigiamai (b. l. 80). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 85). Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmė rūšį – areštą. Teismas nemano, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudą, kaip prašė jis baigiamojoje kalboje, nes šiuo metu A. Š. nedirba, teigti, kad artimiausiu laiku jis savanoriškai sumokės baudą, negalima. Be to, kaltinamajam skirtina baudos bausmė neatitiks jo asmenybės pavojingumo. Tokios išvados nepaneigia, kad A. Š., pasak jo, stengiasi gydytis nuo priklausomybės.

BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 27 parų arešto bausmę. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad byla realiai buvo perduota į teisiamąjį posėdį beveik prieš paleidžiant A. Š. iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę. Jei kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu atliktų bausmę, jam bausmė būtų bendrinama BK 64 straipsnio pagrindu (būtų galimybė taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką, kuriame yra pakuotė su pirštine, popieriaus skiaute ir specialiu paketu, saugomus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus seife Nr. 10 (b. l. 55–56).

Byloje kaltinamajam kardomosios priemonės nepaskirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – 18 (aštuoniolikos) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką, kuriame yra pakuotė su pirštine, popieriaus skiaute ir specialiu paketu, saugomus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus seife Nr. 10.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) A. Š. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371);

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.