- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- A-756-2485-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos
- Kategorijos
- 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. T. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo, 440 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), jis buvo apvogtas kito nuteistojo. Pareiškėjo nuomone, tai atsitiko dėl Lukiškių TI-K darbuotojų netinkamai atliekamų pareigų. Vieną 2009 metų rugsėjo mėnesio dieną pareiškėją ir jo kameros draugą R. Z. pareigūnai išvedė į laikino sulaikymo kamerą. Tuo metu buvo paskirtas etapavimas trečiam kameros draugui V. R.. Grįžus į kamerą, V. R. jau nebuvo. Pareiškėjas pasigedo savo asmeninių daiktų – juodų batų (350 Lt vertės), kavos „777“ (15 Lt vertės), 5 pakelių cigarečių „Winston“ (apie 30-35 Lt vertės), dviejų kompaktinių diskų (40 Lt vertės). Pareiškėjas patyrė 440 Lt turtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, išvedant juos į laikino sulaikymo kamerą nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos. Išvedant iš kameros suimtąjį, kai toje pačioje kameroje yra kitų suimtųjų, kameroje turi būti bent vienas iš esamų kameros draugų, tačiau šio reikalavimo nebuvo laikomasi. Pareiškėjas taip pat patyrė moralinę žalą, nes turėjo vykti etapu su šlepetėmis, jausdamasis pažemintas prieš kitus suimtuosius ir konvojaus pareigūnus. Pareiškėjas turėjo kreiptis į tėvus, kad jam nupirktų naujus batus. Tėvai išlaiko daugiavaikę šeimą, todėl jiems buvo sunku tai padaryti. Be to, pareiškėjas nuo mažų dienų yra priklausomas nuo tabako gaminių. Dėl pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo jis turėjo būti nerūkęs, nors buvo labai susinervinęs. Pareigūnų teiginys, kad jie patikrino V. R. daiktus, neatitinka tikrovės, kadangi tuo metu V. R. jau nebuvo Lukiškių TI-K, nes etapavimas vyksta apie 9 val., o pareigūnai apie įvykį sužinojo tik 10 val. Be to, patikrinimas vyksta rentgeno būdu, patikrinimo metu galima matyti tik metalinius daiktus bei didelį kiekį skysčio ir didelį kiekį miltelių pavidalo medžiagų. Pareiškėjo nuomone, jam būnant Lukiškių TI-K, jo ir jo daiktų saugumą turi užtikrinti Lukiškių TI-K darbuotojai.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, gavus 2009 m. rugsėjo 18 d. T. T. skundą dėl dingusių daiktų, buvo apklausti pareigūnai, kurie atliko iš įstaigos išvykstančio V. R. daiktų patikrinimą. Tarp V. R. asmeninių daiktų T. T. minėti daiktai rasti nebuvo. Apie tai T. T. buvo informuotas Lukiškių TI-K 2009 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 22-1062 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjo teiginys, kad Lukiškių TI-K pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas ir todėl yra atsakingi dėl dingusių T. T. daiktų, yra nepagrįsti. Savo skunde pareiškėjas nedetalizuoja, kokias pareigas pareigūnai netinkamai atliko, ir savo teiginių jokiais faktais nepagrindžia.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo T. T. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 440 Lt turtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2009 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių reikalaudamas nubausti pareigūną ir atlyginti patirtą žalą, kadangi prižiūrėtojas išvedė pareiškėją ir Z. iš kameros, o kameroje likęs V. R. paėmė pareiškėjo daiktus (b. l. 8, 9). Lukiškių TI-K, 2009 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 22-1062 atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad dėl iš kameros dingusių daiktų buvo apklausti pareigūnai, kurie atliko išvykstančio V. R. daiktų patikrinimą Priėmimo paskirstymo skyriuje Nr. 1; patikrinimo metu V. R. asmeniniuose daiktuose nebuvo juodų batų „Cazanova Larmony”, kavos „777", sacharino tablečių, penkių „Winston” cigarečių pakelių bei dviejų kompaktinių diskų (b. l. 10). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246-6.250, 6.271 straipsnių nuostatas, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (aktus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (BVK 5 str. 1 d.). Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 5 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį, nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuteistasis taip pat turi teisę į savo nuosavybės teisių apsaugą. Pareiškėjas yra laikomas Lukiškių TI-K. Tai, kad pareiškėjas turėjo juodus batus (350 Lt vertės), kavos „777“ (15 Lt vertės), 5 pakelius cigarečių „Winston“ (apie 30-35 Lt vertės), du kompaktinius diskus (40 Lt vertės), nėra ginčijama šioje byloje. Atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė, kad pareiškėjo daiktai dingo, tik nepripažino, kad V. R. pavogė šiuos daiktus. Pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K nustatytų apribojimų neturi galimybės visą laiką saugoti savo daiktus. Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti, kad nuteistųjų teisės būtų saugomos. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad buvo patikrintas pareiškėjo nurodytas asmuo, kuris galėjo paimti daiktus, tačiau tolesnis tyrimas nebuvo atliekamas. Tokiu būdu, atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių tam, kad būtų užtikrintas pareiškėjo nuosavybės neliečiamumas – neužtikrino pareiškėjo kameroje paliktų daiktų saugumo, vėliau neatliko tyrimo siekiant išsiaiškinti, kur dingo pareiškėjo daiktai. Toks atsakovo neveikimas laikytinas neteisėtu. Todėl dėl tokio atsakovo neveikimo patirta pareiškėjo turtinė žala (440 Lt) turi būti atlyginta. Pareiškėjas dėl atsakovo neteisėto neveikimo taip pat patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus padarytam pažeidimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsižvelgiant į žalos pasekmes, žalą padariusiojo kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, darytina išvada, kad pažeidimo fakto pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad jokie teisės aktai, reglamentuojantys laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nenumato pareigos laisvės atėmimo įstaigos pareigūnams saugoti kalinamųjų asmeninius daiktus. Įstaiga ar jos pareigūnai neatsako materialiai už kalinamųjų asmeninių daiktų dingimą ar sugadinimą, jei nėra įrodyta įstaigos ar pareigūnų kaltė dėl daiktų dingimo ar sugadinimo. Už savo asmeninių daiktų saugumą ir priežiūrą atsakingas yra pats kalinamasis. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Tuo tarpu neteisėtas veikimas ar neveikimas yra būtina deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas T. T. neįrodė, kad turėjo daiktus, kuriuos tariamai prarado, neįrodė, kad jų vertė buvo būtent tokia, kokią jis nurodė. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K darbuotojai tinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas. Tuo tarpu pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė jam padarytos žalos, neįrodė priežastinio ryšio tarp šios žalos ir pareigūnų veiksmų. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra būtinų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas T. T. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 440 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos veiksmų. Nurodo, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį (konkrečios dienos nenurodo) iš kameros Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pavogti jam priklausantys daiktai, kurių bendra vertė yra 440 Lt. Pareiškėjo nuomone, tai atsitiko dėl netinkamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų vykdymo.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiškėjui jo reikalaujamą turtinės žalos atlyginimą ir konstatuodamas, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nenurodė jokių norminių teisės aktų, reglamentuojančių bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką ir sąlygas ar suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, kurių reikalavimus nagrinėjamu atveju pažeidė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija ar atskiri pareigūnai. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime nėra nurodyta konkrečiais teisės aktais nustatytų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos pareigų, kurių šiuo atveju neįvykdė ar netinkamai (aplaidžiai) vykdė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija. Tik nustačius, kad šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti, būtų pagrindas vertinti, ar pareiškėjas iš tikrųjų patyrė tam tikrą turtinę ar neturtinę žalą, ir ar tokios žalos atsiradimą sąlygojo būtent nustatyti neteisėti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos veiksmai (neveikimas). Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui jo prašomą turtinės žalos atlyginimą, nenurodė, kokių įrodymų pagrindu byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas turėjo jo skunde išvardytus daiktus ir kad šių daiktų vertė yra būtent tokia, kokią yra nurodęs pareiškėjas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teingai išspręsti.
Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, ir, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju būtina surinkti daug naujų įrodymų, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d., 141 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.