Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, teistas: 1) 2011 m. spalio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2015 m. lapkričio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2015 m. lapkričio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės laiką ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 4) 2016 m. sausio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (su pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) 90 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2016 m. spalio 11 d. apie 14:50 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam - kartu gyvenančiam broliui K. S., taip tyčia sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. S., kuris buvo apklaustas įtariamuoju, parodymais, kad 2016 m. spalio 11 d. namuose girtuokliavo su kartu gyvenančiu broliu K. S. ir sugyventine G. B. Po to nuėjo atsigulti. Tarp 14 ir 15 val. pabudo ir norėjo įsijungti televizorių, tačiau negalėjo, nes buvo atjungtas prailgintuvas. Supratęs, kad jį atjungė brolis, supyko. Nuėjęs prie brolio lovos, nutraukė nuo jo apklotą ir sudavė jam du kartus kumščiu į galvą. Šiais smūgiais galėjo jam sukelti fizinį skausmą. Labai gailisi smurtavęs prieš brolį (47-48 b. l.);

nukentėjusiojo K. S. parodymais, kad tą dieną miegojo savo kambaryje, kai jo brolis V. S. nutraukė nuo jo antklodę ir ėmė mušti. Smūgiavo dešinės rankos kumščiu jam į galvą, sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą, tiksliau į dešinę galvos pusę. Brolis buvo labai įniršęs, puolė jį mušti nieko nepaaiškinęs. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Į gydymo įstaigas nesikreipė, sužalojimų nepatyrė. Įvykį matė kartu su juo ir broliu gyvenanti G. B. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską puikiai atsimena. Dėl sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia (8 b. l.);

liudytojos G. B. parodymais, kad ji gyvena viename name kartu su sugyventiniu V. S. ir jo broliu K. S. 2016 m. spalio 11 d. apie 14:50 val. buvo namuose, miegojo, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Išgirdusi keistus garsus pabudo. Pamatė, kad V. S. muša brolį K. S. Ji matė, kaip V. smūgiavo gulinčiam broliui K. į galvą. Puolė jų skirti, o išskyrusi iškvietė policijos pareigūnus. Prieš ją V. S. nesmurtavo. Namuose daugiau nieko nebuvo (23 b. l.);

2016 m. spalio 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. S. kreipėsi su pareiškimu dėl brolio V. S. smurto jo atžvilgiu (7 b. l.);

tarnybiniu pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti į įvykio vietą atvykusio ir tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno nustatytos aplinkybės (15-18 b. l.);

asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 11 d. 15.12 val. įtariamajam V. S. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, o nukentėjusiajam K. S. buvo nustatytas 1,20 promilių girtumas (19 b. l.).

Kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas (suduodamas smūgius kumščiu į galvą) sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam broliui K. S.

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas areštas, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. S. siūlė nubausti 42 paromis arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 28 parų arešto.

Kaltinamasis V. S. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. S. teistas keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (29-32, 33-34 b. l.), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, tačiau turi galiojančių nuobaudų (37-39 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija jo atžvilgiu skundų nėra gavusi (41 b. l.), nedirba (43 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (42 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti arešto bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 42 parų areštą.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į atliktą arešto bausmės laiką V. S. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 11 d. 15:30 val. iki 2016 m. spalio 12 d. 11:11 val. (25, 52 b. l.), t. y. viena para (BK 66 straipsnis).

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (50-51 b. l.), paliktina galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

v. s. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 42 (keturiasdešimt dviejų) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Į atliktą arešto bausmės laiką V. S. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 11 d. 15:30 val. iki 2016 m. spalio 12 d. 11:11 val., tai yra 1 (vieną) parą.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.