Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Y. K. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios Y. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai buvo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir prokurorės apeliacinių skundų argumentus bei baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad A. K. nepagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, kad A. K. 2022 m. vasario 25 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu savo sutuoktinei Y. K. suspaudė, stipriai pasuko dešinį dilbį, sudavė vieną kartą į krūtinės kairę pusę, vieną kartą į dešinį dilbį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinės kairėje bei dešiniame dilbyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

13. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad 2022 m. vasario 25 d., apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), tarp Y. K. ir A. K. kilo konfliktas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar A. K. naudojo prieš Y. K. fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai.

14. Iš nukentėjusiosios Y. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad, kilus konfliktui su A. K., šis pakliuvo į jos buto vidų. A. K. stūmė nukentėjusiąją, buvo suėmęs už dešinės rankos, kurią lyg pasuko, suspaudė, sudavė smūgius į ranką bei raktikaulį. Nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą ir išsigando. Po smurtinių veiksmų jai ant rankos bei raktikaulio atsirado sužalojimai. Įvykio metu nukentėjusioji bandė iš buto išstumti A. K. ir galiausiai išstūmė (t. 1, b. l. 195). Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad Y. K. 2022 m. vasario 25 d. 17.49 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centą ir pranešė, jog jos sutuoktinis A. K. sudavė jai, sukėlė fizinį skausmą, sužalojo ranką (t. 1, b. l. 7). Iš garso įrašo apžiūros protokolo bei jo priedo matyti, kad Y. K. Bendrojo pagalbos centro operatorių 2022 m. vasario 25 d. 17.49 val. informavo, jog sutuoktinis A. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Y. K. nurodė, kad fizinis smurtas buvo panaudotas prieš 3-5 minutes. Sutuoktinis ją pastūmė, sudavė į krūtinę, tuomet sudavė smūgį į ranką. Jai skauda ranką (t. 1, b. l. 56-60). Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 2022_0225_184508_007 matyti, kad nukentėjusioji Y. K. policijos pareigūnams nurodė, jog jai labai skauda dešinę ranką, kuri ištino ir pamėlo (vaizdo įrašo laikas nuo 0:01:44 iki 0:01:59). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad Y. K. 2022 m. vasario 25 d. nurodė, jog sutuoktinis jai kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį petį, buvo suėmęs už dešinės rankos ir ją pasuko, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, sutuoktinis ją pastūmė, sudavė smūgį į dešinę ranką (t. 1, b. l. 14). Y. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad konflikto metu A. K. buvo suėmęs jai už dešinės rankos dilbio, suspaudė ir stipriai pasuko, tuomet sudavė smūgį į krūtinės kairę pusę. Nukentėjusioji nuo smūgio atsitraukė atgal. Ji, ištiesusi ranką, norėjo išstumti A. K. iš buto, o šis sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį. Nukentėjusiosios dešinė ranka ištino, ją labai skaudėjo, ant krūtinės atsirado kraujosruva (t. 1, b. l. 28-29). Iš specialisto išvados Nr. G 653/2022 (01) matyti, kad Y. K. specialistei paaiškino, jog jai buvo smūgiuojama ranka į dešinę ranką ir kairę krūtinės pusę (t. 1, b. l. 43). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Y. K. skirtingu proceso metu nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nukentėjusiosios paaiškinimai bei parodymai yra nenuoseklūs (nukentėjusioji keitė patirto smurto pobūdį ir sužalojimų vietą), todėl jais negalima vadovautis.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 2022_0225_184508_007 iš tikrųjų matyti, kad Y. K. policijos pareigūnui nurodė, kad jai skauda dešinę ranką, kuri ištino bei pamėlo, apie sužalojimus kitose vietose ji nenurodė. Vis tik čia būtina įvertinti tai, kad Y. K. policijos pareigūnui nurodė kūno vietą, kurią jai skaudėjo tuo metu, kai ji bendravo su policijos pareigūnu, o ne aiškino įvykio aplinkybes. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas visas policijos pareigūno ir nukentėjusiosios bendravimas. Iš liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių teisingumą jis patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis liudytojas nurodė, jog Y. K. aiškino ir tai, kad jos sutuoktinis įsiveržė į butą, pastūmė ją ir sudavė smūgius į kairį petį, sugriebęs už dešinės rankos riešo suspaudė, užsuko bei sudavė smūgį į tą pačią dešinę ranką. Ant nukentėjusiosios dešinės rankos matėsi patinimas (t. 1, b. l. 46-48). Čia būtina pabrėžti, kad Y. K. apie tai, jog jai buvo suduoti smūgiai į krūtinę bei ranką nurodė iš karto po įvykio, skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą.

16. Nukentėjusioji skirtingu proceso laiku yra nurodžiusi, jog jai smūgis buvo suduotas į krūtinę (kairę krūtinės pusę), kairį petį ar raktikaulį, t. y. skirtingas anatomines vietas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas faktas nevertintinas kaip parodymų keitimas, nes visos paminėtos trys kūno vietos iš esmės yra toje pačioje kūno srityje (viršutinėje kairėje liemens dalyje (raktikaulis yra ties kaklo ir krūtinės riba, o petys yra vieta, kurioje ranka susijungia su krūtine)). Pastebėtina ir tai, kad bendrinėje kalboje peties sąvoka paprastai yra vartojama plačiau nei anatomijoje, t. y. bendrinėje kalboje petys apima sritį nuo kaklo iki rankos.

17. Nukentėjusiosios Y. K. parodymus iš dalies patvirtina ir medicinos dokumentų išraše/siuntime bei specialisto išvadoje Nr. G 653/2022 (01) užfiksuoti duomenys. Iš medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuotų duomenų matyti, kad Y. K. 2022 m. vasario 25 d. buvo atvežta į Takų ligoninę. Trakų ligoninėje buvo nustatyta, kad buvo matomas Y. K. dešinio riešo sumušimas, patinimas (t. 1, b. l. 38). Specialisto išvadoje Nr. G 653/2022 (01) užfiksuota, kad, susipažinus su medicininiais dokumentais ir apžiūrėjus nukentėjusiąją, Y. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, dešiniame dilbyje. Kraujosruvos padarytos prieš 3-6 paras iki apžiūros (apžiūra vyko 2022 m. kovo 3 d.). Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ne mažiau nei du smūgius. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b. l. 43). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje užfiksuota, jog apžiūros metu nukentėjusiajai buvo nustatyta kraujosruva, kuri buvo krūtinės kairėje, vidurio raktikaulinėje linijoje, raktikaulio projekcijoje.

18. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiosios pirštas buvo patinęs, nors baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog iš tikrųjų buvo patinęs Y. K. dešinės rankos riešas. Vis tik tokie liudytojo parodymai niekaip nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių ir nepatvirtina A. K. įvykio versijos, tuo labiau, kad pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino bei paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni (t 2, b. l. 24).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, kad būtent A. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie prieštarauja baudžiamojoje byloje užfiksuotiems duomenims, todėl jais, kiek jų nepatvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, nėra pagrindo vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. neigė smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją faktą, tvirtino, kad Y. K. jam sudavė kelis smūgius į krūtinę, tačiau jis skausmo nejuto. Jis Y. K. už rankos suėmęs nebuvo, rankos nepasuko, jos nestūmė, smūgio nesudavė (t. 1, b. l. 100, 108-109, 118-120). Pirmosios instancijos teisme, taip pat ir dalyvaujant gynėjui, A. K. tvirtino, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, paaiškino, jog Y. K. jam sudavė dešine ranka į krūtinę, jis vienu metu išsisuko nuo smūgio ir nukentėjusioji ranka trenkė į duris (t. 1, b. l. 177, t. 2, b. l. 54). Taigi akivaizdu, kad būtent A. K. pirmosios instancijos teisme iškėlė naują versiją, kaip nukentėjusioji galėjo susižaloti, nors anksčiau nei vienos iš trijų apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybės, kaip nukentėjusioji neva galėjo susižaloti pati, nenurodė. Be to, A. K. iškelta versija niekaip nepaaiškina, kaip nukentėjusiosios krūtinės kairėje pusėje atsirado kraujosruva. Čia pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme A. K. jau teigė, jog dėl Y. K. veiksmų jis jautė fizinį skausmą.

20. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes savo smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo savo sutuoktinę Y. K..

21. Skiriant A. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgtina į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas įvertina smurtinių veiksmų intensyvumą (nukentėjusiajai buvo suspaustas bei pasuktas dešinys dilbis, suduoti smūgiai į krūtinę bei dešinį dilbį), šiais veiksmais sukeltas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas). A. K. anksčiau nėra teistas (t. 1, b. l. 136-138), jis nėra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134-135), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. K. už jo padarytą nusikaltimą yra skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

22. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti įstatyme numatytus įpareigojimus ir (arba) draudimus. BK 48 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma A. K. įpareigoti nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, per šešis bausmės atlikimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš tikrųjų A. K. yra tikslinga įpareigoti per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Vis tik konstatuotina ir tai, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti A. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nes tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei jokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pastebėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta apie 17.45 val.), nei jokie kaltininką charakterizuojantys duomenys. Taigi paminėtas įpareigojimas A. K. nėra skiriamas.

23. Į bausmės laiką įskaitytinas A. K. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. vasario 26 d. 11.40 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 09.48 val. išbūtas laikas (dvi dienos) (t. 1, b. l. 89), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

24. Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš A. K. 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad A. K. prieš nukentėjusiąją smurtavo ir anksčiau, ji buvo priversta slapstytis pas draugus, buvo psichologiškai traumuojama, taip pat žala buvo daroma ir mažamečiam vaikui. Nukentėjusioji nurodo, kad ji pradėjo vartoti vaistus nuo nemigos, padidėjo jos dirglumas, nerimas. Dėl A. K. veiksmų ji patyrė stiprų psichologinį smurtą.

25. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad A. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiosios sveikatai (asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų vertybių), kuri buvo sutrikdyta nežymiai (padarytos dvi kraujosruvos), reikšmingesnio poveikio fizinei nukentėjusiosios, kuri atsisakė nedarbingumo, sveikatai nebuvo padaryta. Tuo pačiu nekyla jokių abejonių, kad dėl neteisėtų A. K. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Y. K. dėl nusikalstamų A. K. veiksmų patyrė stresą, išgąstį. Nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala. Čia pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Y. K. nurodė, jog turtinių bei neturtinių pretenzijų A. K. neturi (t. 1, b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, jog nukentėjusioji dėl prieš ją padaryto nusikaltimo turėjo slapstytis nuo kaltininko, dėl jo veiksmų atsirado nemiga, padidėjo dirglumas, nerimas, baudžiamojoje byloje nėra. Tokie nukentėjusiosios teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Todėl į šiuos teiginius, nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, nėra atsižvelgiama.

27. Įvertinęs šio procesinio sprendimo 26 pastraipoje aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Y. K. iš A. K. priteistini 400 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos manymu, tokia pinigų suma yra proporcinga dėl A. K. nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiajai padarytiems sužalojimams bei jų kiekiui, sunkumui), atitinka kaltininko galimybes atlyginti padarytą žalą bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismų praktikai, kai asmeniui yra padaromi panašaus pobūdžio sužalojimai.

28. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 1017075 (t. 1, b. l. 193), kvito Nr. 1017080 ir kvito Nr. 1017081 (t. 2, b. l. 50) matyti, kad Y. K. už advokatės paslaugas sumokėjo viso 500 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš tokio asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Paminėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, šios bylos apimtį, nagrinėjimo pirmosios instancijos trukmę, baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą ir kt., konstatuotina, kad net ir pinigų priėmimo kvitais pagrįstos nukentėjusiosios išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Nepagrįstais reikalavimais susijusių išlaidų našta negali būti perkeliama A. K., nes tai prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pažymėtina, jog asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, nukentėjusiajai Y. K. priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 200 Eur (proporcingai pareikštų reikalavimų tenkinimui).

30. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiosios tiek prokurorės apeliaciniai skundai yra tenkintini iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. vasario 26 d. 11.40 val. iki 2022 m. vasario 28 d. 09.48 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. išaiškinti, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiosios Y. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajai Y. K. priteisti 400 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo A. K. Y. K. naudai 200 Eur jos patirtų išlaidų atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.