Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl 2004-09-27 sudarytos Kredito limito sutarties Nr.K2004-09-1216 grąžinimo termino pratęsimo ir sutartis yra galiojanti; pripažinti 2004-06-27 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Kredito limito sutarties Nr. K200409-12-16 nutraukimą neteisėtu; nustatyti ieškovo negrąžintos kredito sumos atsakovui mokėjimo tvarką ir terminus, nustatant, jog negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos mokamos lygiomis dalimis kasmėnesiniais 15 000 EUR mokėjimais nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki galutinio prievolės įvykdymo bei priteiti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 242-244). Ieškovas ieškinyje nurodė, nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Kredito limito sutartis Nr. K200409-1216, pagal kurią ieškovui suteiktas 1 440 000 EUR kredito limitas, kurio grąžinimo terminas numatytas – kreditui iki 2011 m. rugsėjo 23 d., overdraftui iki 2005 m. rugsėjo 23 d. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti 2004 m. rugsėjo 28 d. įkeitimo lakštas, kuriuo įkeistos visos esamos ir būsimos ieškovo lėšos ieškovo sąskaitoje banke ir 2004 m. lapkričio 5 d. hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeista nekilnojamojo turto už 7 100 000 Lt (šiuo metu įvertinti 12 600 000 Lt). Vėliau tarp šalių sudaryta sutartis buvo periodiškai keičiama, sudarant papildomus susitarimus, tokiu būdu periodiškai padidinant suteikto kredito limitą ir pratęsiant jo grąžinimo terminą. 2009 m. spalio – lapkričio mėnesiais, iki baigiantis kredito grąžinimo terminui, ieškovas su atsakovu pradėjo derybas dėl sutarties pratęsimo, kad suteiktas kreditas atsakovui bus pradėtas grąžinti nuo 2010 m. liepos 1 d., ieškovui kas mėnesį mokant po 10 000 EUR einamųjų mokėjimų ir atitinkamai mokant bankui palūkanas už negrąžintą sumą. Tačiau atsakovas 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir inicijavo išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nesąžiningai vedė derybas, pasinaudodamas ekonominio sunkmečio sąlygomis ir primesdamas ieškovui sąlygas, kurios naudingos išskirtinai tik atsakovui ir su kuriomis ieškovas negalėjo iš karto sutikti, dėl ko vyko derybos, kurias galiausiai atsakovas nesąžiningai nutraukė. Ieškovas papildydamas ieškinį nurodė, kad šalys pasiekė abipusį susitarimą, kad kredito sutartis būtų dar kartą pratęsta, todėl manytina, kad šalys sudarė sutartį tomis sąlygomis, dėl kurių susitarė. O tas sąlygas, dėl kurių nebuvo susitarta, nes jos tenkino vien tik atsakovo interesus, vadovaujantis CK 6.228 str. 3 d. gali pakeisti teismas.