Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2014-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 236 str. 1 d. 4MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2.23 promilės girtumo laipsnis, 2016 m. rugpjūčio 15 d. apie 11.00 val., parke prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koja sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam V. K. į veido sritį, padarydamas muštines žaizdas pakaušio viršutinėje dalyje, tarpuakio srityje su poodine kraujosruva, nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose bei vidiniuose kampuose, ko pasėkoje V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (pagal specialisto išvadą Nr. G2512/2016(01)).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad jis V. K. pažįsta metus laiko. Kartu su V. K. dirbo viešbutyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Retkarčiais su V. K. išgerdavo alkoholinių gėrimų. Tarp jo ir V. K. nekildavo nesusipratimų ar konfliktinių situacijų, niekada nebuvo tiesiogiai susipykę. Iš viešbučio šeimininkės ir kitų žmonių sužinojo, jog V. K. jį apkalba, skleidžia paskalas. Nesigilino į turinį, ką tiksliai V. K. apie jį šnekėjo. Tačiau, dėl V. K. skleistų apkalbų, viešbučio šeimininkai į jį nepalankiai žiūrėdavo. Darbe jautė diskomfortą, bet negalėjo perprasti kas vyksta. O kai suprato, kad tam tikrus dalykus, apie kuriuos kalbėjo su V. K., žino viešbučio šeimininkė, suvokė, kad tai V. K. galėjo papasakoti. 2016 m. rugpjūčio 15 d., dienos metu, galėjo būti 11.00 val., buvo lauke, (duomenys neskelbtini), kai pamatė ten sėdintį ant šaligatvio V. K.. V. K. bendravo su kažkokiais vyrais ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis, būdamas neblaivus, priėjo prie V. K. ir sudavė pastarajam du smūgius į galvos sritį. Jis neatsimena, ką tuo metu galvojo ir ką prieš suduodant smūgius V. K. pasakė. Neatsimena, koja, ar ranka sudavė V. K. į veido sritį. Ką veikė po to, kai V. K. sumušė, nepamena. Dėl padaryto labai gailisi. Jis sutinka atlyginti V. K. padarytą žalą. Jis sutinka atlyginti padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą - 95,67 eurus. Artimiausiomis dienomis sumokės į įstaigos sąskaitą nurodytą pinigų sumą (b. l. 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 11. 00 val., sėdėjo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šnekėjosi su iš matymo pažįstamu vyru, kurio vardo nežino. Prie jų priėjo kaimynas R. (pavardės ir buto numerio nežino), kuris atrodė girtas, ir, nieko nesakydamas, koja trenkė jam į veidą, pataikė į kaktos sritį virš kairės akies. Nuo gauto smūgio jis nukrito ant nugaros. Nukritęs pajuto dar vieną smūgį į kaktą virš nosies. Kai atsikėlė ant kojų, pamatė netoliese stovinčią valytoją ir kitus žmones, kurių neįsidėmėjo. Tada prie jo priėjo gydytoja, paėmė už parankių ir nuvedė iki greitosios pagalbos automobilio. Iki to įvykio, tos pačios dienos ryte, tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas dėl rakto nuo sandėliuko, kurio jis nenorėjo atiduoti R (b. l. 11).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad palaiko anksčiau duotus parodymus, neturi pretenzijų R. K. dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d., (duomenys neskelbtini), jį sumušė. R. K. atleido. Dėl nusikalstamos veikos nepatyrė turtinės žalos. Dėl jam padarytos neturtinės žalos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jokio piniginio atlygio iš R. K. nenori ir nereikalaus. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 14).

Specialisto išvadoje Nr. G 2513/2016(01) nurodyta, kad V. K. padarytos muštinės žaizdos pakaušio viršutinėje dalyje, tarpuakio srityje su poodine kraujosruva, nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose bei vidiniuose kampuose, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016-08-15. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 19-20).

Specialisto išvadoje Nr. pG2632/2016(01) nurodyta, kad V. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. (b. l. 22)

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 95,67 eurų sumai. R. K. prie bylos pateikė pinigų pervedimo kvitą, kad 2016-11-17 sumokėjo į Vilniaus teritorinių ligonių kasų sąskaitą 95,67 eurų (b. l. 25-26, 33-34, 35).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Pagal BK 138 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2016 m. rugpjūčio 15 d. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. K.. Kaltinamojo R. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo nukentėjusiojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvados. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir teismas neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti. Esant tokiems duomenimis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., parke prie Aušros Vartų g. 16 namo, nesunkiai sužalojo V. K.. Tokia kaltinamojo R. K. veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad R. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b. l. 71).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje negydytas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam R. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 64-65), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.