Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-233-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
e2A-233-267/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-233-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00650-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13886-948/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 577,83 Eur negrąžintą kreditą, 62,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 22,95 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 94,67 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 577,83 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 8 d.), 26,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (577,83 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui M. P. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. P. ieškovei UAB „Legal Balance“ 577,83 Eur negrąžintą kreditą, 62,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 22,95 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 94,67 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 577,83 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 8 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (757,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį, 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškinį dalį dėl 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (577,83 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmetė.

4. Atsakovas ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė, todėl teismas sprendė, jog atsakovui šiuo atveju kyla pareiga grąžinti kredito sumą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 577,83 Eur negrąžintą kreditą.

5. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 94,67 Eur negautas pajamas (nuostoliai), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.) iki kreipimosi į teismą dienos t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., taikant 26,00 procentų metinių palūkanų normą bei 26,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (577,83 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 8 d.).

6. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir yra mokamas už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 22,95 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo t. y. 2020 m. balandžio 11 d.

7. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 26,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (577,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti 26,00 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos viršija maksimalų (0,05 procentai x 365 dienos = 18,25 procentai) kompensuojamųjų palūkanų dydį. Be to, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgdamas tai, teismas sprendė, kad 26,00 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo (pelno) funkciją ir nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos.

8. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei teismas iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių dalį dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 577,83 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. P. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 577,83 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantė pažymi, jog teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Kaip buvo minėta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

9.2. Apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius), tol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl du reikalavimus formuluoja procentine išraiška.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (577,83 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi BnP Finance, AB sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 600 Eur kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą kredito sumą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ nuo 2020 m. balandžio 11 d. nutraukė sutartį su atsakovu (2020 m. kovo 26 d. pranešimas). 2020 m. kovo 3 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą buvo perleista ieškovei. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

18. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. balandžio 11 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

19. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

21. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.

23. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26,00 procentų) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

25. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovui nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai įvertinęs 6.1. Sutarties sąlygą netenkino ieškinio reikalavimo dėl 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023-08-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Burbulienė