- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- A-438-160-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- P.G.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.G. (P.G.) skundą atsakovui Šiaulių miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P.G. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2008-02-13 pateikė skundą ir prašė panaikinti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-01-15 įsakymą Nr. 40-TE-18 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui P.G.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Pareiškėjas nurodė, jog 2007-11-17 dieną budėjo Šiaulių miesto I policijos komisariate, 23 valandą į budėtojų dalį atvyko du piliečiai, kurie paaiškino, kad degalinėje „Junasa“ buvo užpulti bei sumušti keturių nepažįstamų asmenų, jog vienas iš užpuolikų turėjo daiktą, panašų į pistoletą. Vadovaudamasis pirminiais duomenimis, tai yra tuo, ką jam nurodė nukentėję asmenys, bei savo sąmone, turima darbine praktika, siekdamas kuo tiksliau užfiksuoti informaciją, nutarė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo manymu, jokio tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, nes nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal pirminę informaciją, todėl nieko keista, jog veikos kvalifikavimas gali keistis ikiteisminio tyrimo eigoje. Anot pareiškėjo, jis įvykio nekvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 ar 3 dalį, kadangi nukentėję nurodė, jog užpuolikai turėjo daiktą panašų į pistoletą, o jo manymu, tai galėjo būti ir nešaunamasis ginklas, pavyzdžiui, dujinis pistoletas. Pareiškėjas pažymėjo, jog skundžiamas įsakymas yra priimtas remiantis patikrinimo išvada, kuri surašyta nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei panaikinimo tvarkos, todėl jis turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas savo atsiliepime nurodė esą jis netinkamai atliko savo pareigas, tai yra „P.G., nesiimdamas neatidėliotinų veiksmų tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme bei Policijos istaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijoje numatytas funkcijas, o pradėdamas aiškintis: kuriems pareigūnams (Šiaulių m. VPK ar Pirmojo policijos komisariato) reikia rinkti ir registruoti medžiagą apie įvykį, ne tik, kad netinkamai vykdė Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Policijos generalinio komisaro 2001-06-26 įsakymų Nr.278, 18.5.2 punkto, pagal kurį budėtojų padalinių pamainos pareigūnai turi pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, apsaugoti įvykio vietą bei įrodymus, nustatyti įvykio liudininkus, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenis padariusius neteisėtą veiką, reikalavimus, bet įvesdamas nesusipratimą ir sumaištį tarp pareigūnų, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką." Šiuo atveju atsiliepime, anot pareiškėjo, atsirado kaltinimas, kurio tarnybinio patikrinimo išvados apibendrinamojoje dalyje iš viso nebuvo paminėta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje apibendrinant nurodoma tik tai, jog pareiškėjas esą pažeidė savo pareigybės aprašymo 14 punktą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-05-27 įsakymu patvirtintų Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklių 12 punkto nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju atsakovas išeidamas iš ginčo ribų, nepagrįstai (tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarus) apkaltino jį pažeidus instrukcijos 18.5.2 punktą ir sukėlus sumaištį tarp pareigūnų. Šis esą sukėlęs sumaištį teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ar bent jau tų neva sumišusių pareigūnų teiginiais.
Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek atsiliepime į skundą atsakovas nesugeba aiškiai kvalifikuoti pažeidimo ir nurodyti, kada jis buvo padarytas, tik dar kartą patvirtina, jog jis buvo nubaustas nesant pagrindo, tinkamai neišsiaiškinus aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje minimas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-05-27 įsakymas Nr. 242, kuriuo patvirtintos Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklės bei kurių 12 punktą jis tariamai pažeidė, nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos" 11 straipsnio 1 dalimi, kur nustatytas reikalavimas „Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data", yra laikytinas negaliojančiu. Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas, atsakovas atsiliepime nepateikė duomenų, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-05-27 įsakymu Nr. 242 patvirtintos Taisyklės būtų paskelbtos nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“, tik teigė, jog jis yra specialusis subjektas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 12 straipsnio 3 dalimi policijos generalinio komisaro įsakymai yra privalomi visiems policijos pareigūnams. Atsakovas taip pat nurodė, jog taisyklės yra sureguliuotos įstatyminiu lygiu, esą jos yra galiojančios, kol kompetentingos institucijos jų nepanaikino, nepripažino negaliojančiomis arba prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau, pareiškėjas nuomone, jos yra negaliojančios, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta.
Atsakovas Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo teigimu, tarnybinė nuobauda - pastaba - pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi jis neatliko savo pareigybės funkcijų - netinkamai kvalifikavo veiklą, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, nerinko medžiagą, o pradėjo ginčytis su kitais pareigūnais.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008-03-27 sprendimu pareiškėjo P.G. skundą tenkino, Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-01-15 įsakymą Nr. 40-TE-18 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui P.G.“ panaikino.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas 2007-11-18, dirbdamas Šiaulių m. VPK 1 PK VP Operatyvaus valdymo grupės specialistu ir būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotu asmeniu, tai yra įstaigos darbuotoju, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikiama teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka (toliau - Tvarka). Tai yra iš Šiaulių m. VPK VP Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs informaciją apie nusikalstamą veiką, įgaliojo Šiaulių m. VPK PK KP NTS tyrėją A.A. ją patikrinti, tai yra nustatyti, ar pranešta informacija apie nusikalstamą veiką yra reali ir ar dėl gautos informacijos apie nusikalstamą veiką būtina pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrėjas A.A., atlikęs neatidėliotiną informacijos apie nusikalstamą veiką patikrinimą ir informacijai pasitvirtinus, apie tai pranešė budėtojui, šiuo atveju pareiškėjui P.G., surašė nustatytos formos protokolą - pareiškimą ir visa tai nedelsiant perdavė P.G., kaip įgaliotam asmeniui pradėti ikiteisminį tyrimą. P.G. gavęs pareiškimą apie nusikalstamą veiką, tuoj pat pradėjo ikiteisminį tyrimą ant pareiškimo apie nusikalstamą veiką užrašydamas rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą, užregistravo ikiteisminio tyrimo pradėjimą registracijos žurnale, organizavo neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimą.
Teismas, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga ir su 2007-12-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu faktu, jog „A.A. apklausė nukentėjusius, įformino procesinius dokumentus ir juose nurodė, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal LR BK 180 str. 1d. Kodėl po to 1-ojo PK budėtojas kvalifikavo minėtą veiką kaip numatytą LR BK 180 str. 2-oje dalyje, jis nežino“ bei Šiaulių m. VPK 1-PK KP NTS tyrėjo A.A. 2007-11-23 tarnybiniu pranešimu, nustatė, jog atsakovas netinkamai ir klaidingai įvertino faktą, kas - P.G. ar A.A. - pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-933-07. Teismas, atsižvelgdamas į Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarką, konstatavo, jog baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-933-07 ikiteisminį tyrimą pradėjo P.G., nes jis kaip įgaliotas asmuo ant protokolo - pareiškimo užrašė rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas nusikalstamos veikos baudžiamojo kodekso straipsnį, apie kurią informuojama skunde, pareiškime ar pranešime, darbuotojo, kuriam pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą, vardą pavardę, savo pareigos, vardą, pavardę, pasirašė, rezoliucijos užrašymo datą. Teismas akcentavo, jog šioje situacijoje rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą užrašė ne tyrėjas A.A., todėl nors ir turėdamas įstaigos vadovo įsakymu suteiktą teisę priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ne jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, tai yra ne jis turėjo teisę ir tuo pačiu pareigą kvalifikuoti nusikalstamą veiką.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog P.G. padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Teismas pabrėžė, kad Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos 2.5.1. punkte numatoma, jog rezoliucijoje pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma konkrečios nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, apie kurią informuojama skunde, pareiškime ar pranešime. Iš to išeitų, jog rezoliuciją užrašančio asmens pareiga yra tinkamai pagal pirminius nukentėjusiojo asmens parodymus kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju atsakovas ir pareiškėjas sutinka jog ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas pagal BK 180 straipsnį, tačiau nuomonės išsiskiria dėl straipsnio dalių. Pareiškėjas nurodė, jog vadovaudamasis pirminiais duomenimis, tai yra tuo, ką jam nurodė nukentėję asmenys bei savo sąmone, turima darbine praktika, siekdamas kuo tiksliau užfiksuoti informaciją, nutarė dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą pradėti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Atsakovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes protokole - pareiškime minimas plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą.
Esant tokiai situacijai, teismas manymu, pareiškėjas iš esmės savo veiksmus dėl nusikalstamo veikos kvalifikavimo vertino kaip klaidą, kuri įvyko dėl netyčinių veiksmų. Teismas su tokiu vertinimu sutiko, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant apie pareiškėjo kaltės padarius tarnybinį nusižengimą buvimą ar nebuvimą būtina vadovautis klaidos pateisinamumo ar nepateisinamumo kriterijais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nusižengimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, nusprendė, kad pareiškėjas vadovaudamasis savo teisine sąmone bei kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jokių teisės aktų nepažeidė, procesinių pažeidimų nepadarė, neužkirto kelio nusikaltimo tyrimui ar kitaip jam nepakenkė, tai yra jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, iš to seka išvada, jog padaryta klaida yra pateisinama, tai yra dėl šio fakto tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjo veiksmuose nėra.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, tai yra jie buvo padaryti dėl pateisinamos klaidos. Teismas pažymėjo, jog tolimesni pareiškėjo veiksmai, tai yra kad jis registruodamas pareiškimą apie nusikalstamą veiką nurodė BK 180 straipsnio 2 dalį, tai įrašė į paros suvestinę ir tokiu būdu tariamai netinkamai kontroliavo pirminės medžiagos kokybę, neužtikrino išsamios ir tikslios informacijos perdavimo aukštesnės pakopos policijos komisariato budėtojų padaliniui bei tokiu būdu pažeidė pareigybės aprašymo 14 punktą, 2004-05-27 policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 242 patvirtintų Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklių 12 punkto nuostatas, taip pat negali būti traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas.
Pareiškėjo argumentą, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-05-27 įsakymas Nr. 242, kuriuo patvirtintos „Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklės“ yra negaliojantis, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams. Tai yra kadangi P.G. yra policijos pareigūnas, jam policijos generalinio komisaro įsakymai yra privalomi, jų turi būti laikomasi ir jie turi būti vykdomi. Todėl šiuo atveju net jeigu ir minėta instrukcija nebuvo skelbta įstatymo nustatyta tvarka, P.G. kaip specialus subjektas privalo laikytis ir vykdyti policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos instrukcijos reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog skundžiamas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-01-15 įsakymas Nr. 40-TE-18 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui P.G.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, yra priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, dėl to yra naikintinas.
III.
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo P.G. skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (toliau - Tvarka), kuri yra vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo ir, kuriuo buvo vadovaujamasi, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl P.G. veiksmų, 3 punkte įtvirtinta tarnybinio nusižengimo sudėtis: „neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių“. Ši tarnybinio nusižengimo sudėties sąvoka leidžia nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį ir neesant neigiamų pasekmių dėl neteisėtos veikos padarymo. Neigiamos pasekmės, kaip tarnybinio nusižengimo sudėtinė dalis yra svarbi tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas klausimas dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo, kaip tai numatyta tvarkos 5.2. punkte, todėl teismo nuomonė, kad pareiškėjo klaida pateisinama, nes nebuvo neigiamų pasekmių („neužkirto kelio nusikaltimo tyrimui ar kitaip jam nepakenkė“), yra neteisėta. Pareiškėjo kaltė yra visiškai įrodyta - pats pareiškėjas pripažino suklydęs, tai konstatavo ir teismas dėstomojoje sprendimo dalyje, nurodydamas, kad pareiškėjas padarė klaidą, kuri įvyko dėl netyčinių veiksmų, todėl laikytina pateisinama. Pareiškėjo kaltės forma nustatyta ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimo grupės išvadoje: „padarytas pažeidimas nėra tyčinis, pareigūnas savo pareigų tinkamai neatliko dėl aplaidumo“, tačiau vadovaujantis Tvarkos 5.2. ir 5.3 punktais ši kaltės forma buvo įvertinta tinkamai, siūlant Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui P.G. skirti švelniausią iš tarnybinės nuobaudos rūšių - pastabą. Padaryta klaida, kuri turi visus tarnybinio nusižengimo požymius, teismo negalėjo būti vertinama kaip pateisinama ir tuo pagrindu naikinti individualų teisės aktą- Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą, toks teisės aiškinimas prieštarauja bendrosioms teisės teorijos normoms ir yra ydingas.
2. Tvarkos 4.2. punkte reglamentuota tarnybinio nusižengimo sąvoka: „Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu“. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų grupės išvadoje pagrįstai, remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti priešingi teisei, kalti ir pažeidžiantys nustatytą tvarką veiksmai. Pareiškėjas pažeidė Policijos generalinio komisaro 2004-05-27 įsakymu Nr. 242 patvirtintų Operatyvaus informacijos apie ypatingus ir kitus įvykius rinkimo, apdorojimo, perdavimo bei jos saugojimo taisyklių nuostatas (žinodamas, kad informacija netiksli ir neišsami, ją perdavė aukštesnės pakopos policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnams), be to, elgdamasis aplaidžiai, padarė klaidą (pažeidė Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001-06-26 įsakymu Nr. 278, 18.5.2 punktą). Tačiau teismas neatsižvelgdamas į nustatytą tarnybinio nusižengimo sudėtį ir įrodytą tarnybinį nusižengimą, padarė išvada, kad pareiškėjas jokių teisės aktų nepažeidė, nors ir sąmoningai netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Tokie teismo argumentai, anot atsakovo, yra neteisėti. Atsakovo teigimu, P.G., turėdamas tinkamą kvalifikaciją ir suteiktus įgaliojimus pagal pirminę gautą informaciją - protokolą pareiškimą, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, savo teisine sąmone nesivadovavo, nes, jei būtų tai daręs, pareigūnas, kaip ir kiekvienas kitas turintis jo kvalifikaciją pareigūnas, būtų tinkamai kvalifikavęs veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos, pagrįstumo ir teisėtumo, kuri pareiškėjui buvo paskirta Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 01 15 įsakymu Nr. 40-TE-18 Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui P.G.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas vidaus tarnybos pareigūnams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.
Šios tvarkos 20 ir 21 punktuose nustatyta, kad „Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau - išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju - ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų:
patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Jeigu išvadą tvirtinantis pareigūnas nėra įgaliotas skirti tarnybinę nuobaudą, išvada ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados patvirtinimo turi būti išsiųsta pareigūnui, kuris turi tokią teisę;
grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos 19 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.“
Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytos aplinkybės apie tai, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, kurias savo sprendimu patvirtina institucijos vadovas, apibrėžia pareigūnui inkriminuotos tarnybinės nuobaudos ribas, kuriose teisme turi būti tikrinamas paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas.
Iš 2007 12 18 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 40-2-IS-118 matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas, „netinkamai organizuodamas pamainos pareigūnų darbą, užregistravo pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nurodydamas, ne tą baudžiamojo kodekso straipsnio dalį ir tai įrašė į paros įvykių suvestinę, tokiu būdu P.G. netinkamai kontroliuodamas pirminės medžiagos kokybę, neužtikrino išsamios ir tikslios informacijos perdavimo aukštesnės pakopos policijos komisariato budėtojų padaliniui ir pažeidė pareigybės aprašymo 14 p. ...“( b. l. 15).
Iš šių tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas iš esmės yra kaltinamas tuo, jog „užregistravo pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nurodydamas, ne tą baudžiamojo kodekso straipsnio dalį“, t. y. netinkamai kvalifikavo pirminę informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką ar kitą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 166 str.). Ši informacija paprastai yra tik pradinė informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir gali neatspindėti visų tikrųjų nusikalstamos veikos aplinkybių. Tai sąlygoja, kad paprastai, pagal pirminę informaciją yra atliekamas tik preliminarus nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kuris gali kisti priklausomai nuo nustatytų aplinkybių ikiteisminio ar teisminio tyrimo metu.
Dėl ko atsakovo argumentai, kad atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta kita nusikalstamos veikos kvalifikacija, nei ją kvalifikavo pareiškėjas, nėra besąlygiškai įrodantys pareiškėjo kaltę. Šiuo atveju, kolegijos nuomone, būtų galima daryti išvadą apie tarnybinio nusižengimo sudėtį tuo atveju, jei pirminė medžiaga apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, akivaizdžiai liudytų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktas nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra neatitinkantis faktinių aplinkybių ir neteisingas, tokiu būdu neteisėtai pasunkinant arba palengvinant įtariamų asmenų baudžiamąją atsakomybę ir pan..
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad tokios išvados dėl pareiškėjo kaltės daryti nėra pagrindo. Pirminiai nukentėjusiųjų parodymai davė pagrįstą pagrindą pareiškėjui manyti, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 180 straipsnyje. Iš nukentėjusiųjų parodymų buvo galima daryti tik preliminarią išvadą, kad jų atžvilgiu galėjo būti bandyta panaudoti šaunamąjį ginklą ar kitą daiktą pritaikytą žmogui sužaloti. Tai lemia, kad pareiškėjo atliktas galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, nebuvo akivaizdžiai neatitinkantis surinktos pirminės informacijos duomenų.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad minėti pareiškėjo veiksmai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o ši aplinkybė, sąlygoja, jog pareiškėjo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties vieno iš elementų – neteisėtos veikos.
Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, o tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.