- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- 1-658-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- I. N.
- Nukentėjusysis
- I. F.
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista, paskutinius kartus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios UAB „IKI Lietuva“ atlyginti padarytą 297,01 Eur turtinę žalą;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 49 straipsnio 3 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. lapkričio 6 d., 2024 m. lapkričio 15 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. baudžiamaisiais įsakymais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir I. N. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 180 valandos viešųjų darbų pakeistos į 30 parų arešto, o ši pakeista bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirta subendrinta 90 parų arešto bausme, ir I. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė (2025 m. kovo 5 d. bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. N. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: ji, 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.41 val., Sodų g. 22, Vilnius, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu (moterimi), pastarajai užkalbinus nukentėjusiąją I. F., ji (I. N.) iš I. F. prasegtos kuprinės, kabėjusios ant nugaros, pavogė rudos spalvos piniginę, 34 eurų vertės, kurios viduje buvo pinigai – 105 eurai ir AB SEB bankas išduota mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu iš asmens rankinės pagrobė svetimą, I. F. priklausantį, 139 eurų turtą. Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
Taip pat I. N. neteisėtai įgijo mokėjimo priemonę, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.41 val., Sodų g. 22, Vilniuje, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu (moterimi) iš I. F. kuprinės pagrobusi piniginę su elektronine mokėjimo priemone – AB SEB bankas mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su I. F. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bendrais veiksmais šią mokėjimo priemonę neteisėtai įgijo ir laikė iki 15.45 val., kai perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniu ( moteriai). Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat I. N. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: ji, turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu (moterimi), neteisėtai panaudodama svetimą elektorinę mokėjimo priemonę – AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su I. F. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.43 val. bankomate, priklausančiame AB SEB bankui, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje, bendrais veiksmais inicijavo finansinę operaciją, tačiau operacija buvo atmesta, suvedus neteisingą PIN kodą. Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji I. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad, kaip ir nurodė pirminiuose parodymuose, kuomet jai rodė nuotraukas, byloje esančiose nuotraukose viena iš moteriškių yra ji (I. N.), mato, kad ji nuotraukoje yra su baltais marškinėliais. Kita mergina jai žinoma iš matymo, ta mergina jai (I. N.) pasiūlė nueiti iki bankomato, padavė piniginę, tiksliai neatsimena, ką sakė, bet paprašė padėti nusiimti pinigus. Ji (I. N.), kiek atsimena, turėjo rankinuką ir ta mergina jai padavė piniginę ir pasakė „einam iki bankomato“. Dėl jos (I. N.) psichinių ligų jos atmintis prasta, todėl prašo vadovautis jos pirminiais parodymais, daugiau neturi ko pridurti. Ji neprisimena, kokiu momentu jai ta mergina padavė piniginę. Kas dar buvo piniginėje, atsakyti negali, nes neatsimena. Jos sveikata yra prasta, ji daug metų gydosi, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), dar kelios psichinės diagnozės, dėl to jos atmintis sutrikusi ir ji negali tiksliai prisiminti įvykių. Ji vartoja vaistus kiekvieną dieną, bet jie pastoviai keičiami, nes jau nebetinka, šiuo metu ji gauna gydymą, bet nepilną, nes vėl reikia peržiūrėti vaistus. Ji viską papasakojo per pirminę apklausą ir daugiau neturi ką papildyti. Nori, kad būtų vadovaujamasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios I. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad savo poziciją dėl pareikšto įtarimo pareikš ir parodymus duos 2024 m. spalio 1 d., kai įsigilins į pranešimą apie įtarimą, nes dabar yra labai pavargusi (1 t., b. l. 155).
Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios I. N. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, yra įrašyta į (duomenys neskelbtini). Prieš metus gydėsi (duomenys neskelbtini), jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. įvykio praėjo laiko, be to, įvykio metu buvo neblaivi, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Gali pasakyti, kad tą dieną, dienos metu, kažkuriame iš barų geltonuose paviljonuose prie Vilniaus autobusų stoties, su iš matymo žinoma mergina vartojo alkoholinius gėrimus. Tos merginos duomenų nežino, bendravo tiek rusų, tiek lietuvių kalbą, gėrė alų. Mokėjo už alkoholį ji (I. N.), paskui kažkas sumokėjo už jas. Kiek išgėrė, neatsimena. Jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio. Atsimena, kad, sėdint bare, ta mergina jai (I. N.) pasiūlė nueiti iki bankomato nusiimti nuo kortelės. pinigų. Ji sutiko. Nuėjo į prie „IKI“ parduotuvėje, Sodų g. 22, Vilniuje, esančio bankomato. Matė, kad rankose mergina laiko piniginę, kokios spalvos, neatkreipė dėmesio. Ta mergina jai (I. N.) padavė palaikyti piniginę, o pati įkišo banko kortelę į bankomato kortelių skaitytuvą. Nematė, ar mergina suvedinėjo kokį PIN kodą, bet netrukus ištraukė kortelę ir pasakė, kad „nieko čia nebus“ ar kažką panašiai. Ji (I. N.) nežino, kieno ta kortelė buvo, galvojo, kad tos merginos. Ji (I. N.) atidavė tai merginai piniginę, kur mergina padėjo piniginę, nepastebėjo. Grįžo prie tų pačių paviljonų, ji (I. N.) pradėjo dairytis pažįstamų, su kuo galėtų išgerti, ta mergina kažkur dingo. Daugiau jos tą dieną nematė. Ji (I. N.) neatsimena, kad būtų iš moteriai iš kuprinės pavogus piniginę ir bandžiusi pasinaudoti vogta mokėjimo kortele bankomate, neatsimena, kad piniginėje būtų radusi pinigų. Dėl jai skirtų vaistų ir alkoholio vartojimo jai yra sutrikusi atmintis, ji daug ko neatsimena, ir ji nežino, ar galėjo padaryti, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad jai parodytose nuotraukose yra ji. Nuotraukoje, kur ji pasilenkusi prie bankomato, gali pakomentuoti, kad mergina jos paprašė pažiūrėti, kodėl nepriima kortelės. Jai atrodo, kad ji (I. N.) tik pabandė tą kortelę įdėti į skaitytuvą. Daugiau lyg nieko nedarė. Jei yra teigiama, kad ji (I. N.) užfiksuota vaizdo įrašuose vykdant vagystę, nieko pakomentuoti negali, ji neatsimena to fakto (1 t., b. l. 161-162).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamoji I. N. parodė, kad laikosi savo duotų parodymų, ji nenorėjo gerti alkoholio, palaikė tai merginai kompaniją, buvo nedaug išgėrusi. Ji nevogė piniginės iš kuprinės. Ji žino, kad negalėjo pavogti. Ji prisipažįsta savo kaltes ir žino, ką iš tikrųjų nuveikė, ji atlieka arešto bausmes, gautas dėl baudžiamųjų įsakymų, o šiuo atveju negali prisipažinti, nes ji nevogė tos piniginės.
Nukentėjusioji I. F., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad moterį, kuri yra ekrane (kaltinamąją I. N.) truputį atpažįsta, ši moteris stovėjo jai iš priekio ir bandė nukreipti jos dėmesį. Ji (I. F.) tuo metu ėjo taku link autobusų stoties nuo „McDonald‘s“ ir sutiko dvi moteris, viena iš jų bandė nukreipti jos (I. F.) dėmesį ir ją blaškė, o kita pradėjo lįsti į jos kuprinę. Ji (I. F.) sukinėjosi, nes jautė, kad kažkas pas ją landžioja. Tada, kai jau pajuto, kad nebelandžioja, apsisuko ir suprato, kad kažkas pavogta, tuomet pamatė, kad viena moteris leidžiasi laiptais į vieną pusę, o šitos moters (kaltinamosios I. N.) net nepastebėjo, kur ši dingo. Ji (I. F.) pasižiūrėjo, kad nebuvo jos piniginės, kurioje buvo banko kortelė ir 105 eurai grynais. Kiti pinigai buvo kortelėje. Piniginėje buvo 105 eurai, viena kupiūra 100 eurų ir viena 5 eurų. Iš kortelės buvo nuimta apie 60 eurų, gal šiek tiek daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu galbūt geriau prisiminė, nes jos pinigai buvo gryninami tris kartus. Tos sumos, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingos.
Moters, esančios ekrane (kaltinamosios I. N.) tiksliai nepamena, bet ši blaškė jos dėmesį. Ta moteris sukiojosi ir kalbėjo rusiškai, kad jos (I. F.) kuprinė atsegta. To, kad minėtos dvi moterys bendrautų tarpusavyje, nepastebėjo, jai rūpėjo jos kuprinė, todėl negirdėjo ir nestebėjo to. Moterų bruožų ar amžiaus ji negali pasakyti, ūgio maždaug vienodo su ja. Jos (I. F.) regėjimas ir taip nėra labai geras, tačiau tuo metu jai dar buvo įlašinti lašiukai į akis, todėl nelabai gerai matė. Pareigūnams pranešė, kad moteris vidutinio amžiaus, ji nebuvo jauna. Viena moteris buvo su balta palaidine, o kita moteris apsirengusi tamsiais rūbais, ji buvo atokiau. Ji mano, kad ta moteris, kuri buvo apsirengusi tamsiais rūbais, pavogė jos piniginę. Kur dingo moteris su baltu megztuku, ji nematė, o kita moteris stovėjo pasilikusi ant laiptelių, šalia kiosko prie „IKI“ parduotuvės. Tuo metu, kai buvo pavogta jos piniginė, buvo dvi moterys. Jos manymu moterys buvo drauge, viena krapštėsi ir visaip lindo jai į akis, bandė nukreipti dėmesį, o kita landžiojo po kuprinę, todėl ji (I. F.) nusprendė ir pranešė, kad dvi moterys prisidėjo prie vagystės. Landžiojo ta moteris, kuri stovėjo ant laiptelių, jos nematė, tik numanė ir juto. Ji tiksliai nebepamena, ar ta antroji, kuri krapštėsi, tai kitai, kuri blaškė dėmesį, kažką sakė, negali drąsiai teigti, kad moterys kalbėjosi viena su kita. Kai ta moteris, kuri ją blaškė, pabėgo, tada ji (I. F.) nusiėmė kuprinę ir pamatė, kad nebėra piniginės, suprato, kad ji buvo pavogta. Jos piniginė nebuvo atskirai, buvo kiti daiktai, bet piniginė stovėjo stačiai su kitais daiktais. Iš jos kuprinės buvo išsikišusi balta duona, todėl kurpinė nebuvo pilnai užsegta. Jos piniginėje dar buvo kodas, lauro lapas ir dvi pupos. Tai buvo ne kortelės kodas, visai kitas kodas iš keturių skaitmenų. Pati piniginė buvo ne odinė, ji buvo rudos spalvos su ornamentais. Piniginę pirko (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini), nežino, kaip ta parduotuvė vadinasi, neprisimena, kiek kainavo, piniginę įvertino 38 eurais. Piniginę naudojo gal pusmetį, nestebėjo, ar ji turėjo nusidėvėjimo požymių. Jai reikės naują piniginę pirkti, nebegalės naudotis ta, kuri yra pavogta. Savo pareikštą 202,92 Eur civilinį ieškinį palaiko.
Pamačiusi, kad ją apvogė, ji nuskubėjo į autobusų stotį, kad būtų užblokuota jos mokėjimo kortelė, kreipėsi pagalbos į vieną šeimą, kad padėtų jai tai padaryti, nes telefone turėjo programėlę. Užblokavusi kortelę, stotyje apsaugos darbuotojo paklausė, kur jai kreiptis, jis ją nukreipė į policijos komisariatą. 112 telefonu ji neskambino, kreipėsi į apsaugos darbuotoją, šis jai pasakė, kad atvažiuos policija. Privažiavo policininkai, paklausė jos, ar iš jos pavogė piniginę, ji pasakė, kad taip, tada policininkai jai pasiūlė važiuoti kartu, gal pastebės tas moteris, bet ji sakė, kad vargu ar pamatys ir atpažins. Nuvažiavusi parodė tą vietą, kur buvo pavogta piniginė, ir papasakojo. Pareigūnai sakė, kad ji gali rašyti pareiškimą, bet jai reikėjo važiuoti namo ir tuo metu pareiškimo neparašė. Ji neatsimena, ar rašė pareiškimą apie piniginės vagystę, ją apklausė (duomenys neskelbtini), ji sakė, kad nori, kad surastų tuos žmones, kurie pavogė jos piniginę. Įvykio metu ji buvo apsirengusi avietinės spalvos megztiniu su didelėmis sagomis, mėlynomis kelnėmis ir šlepetėmis. Byloje esančioje nuotraukoje (1 t., b. l. 98) yra ji. Dėl to, iš kokių ekrane esančios moters (kaltinamosios I. N.) bruožų gali pasakyti, kad tai ši moteris dalyvavo vagystėje, ji negali apibūdinti konkrečių moters bruožų, bet jos balsas grubokas, nelabai stiprus, bet ne tik tai, yra kažkas, plaukai taip sušukuoti. Ši yra ta moteris, kuri blaškė jos dėmesį.
Nukentėjusioji I. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. ji važiavo į Vilnių traukiniu. Vilniuje ji vyko į kliniką, kur jai tikrino akis. Prieš tikrinimą jai į akis lašino vaistų, nuo kurių akių vyzdžiai išsiplėtė ir akys tapo labai jautrios šviesai. Atlikusi tyrimą, ji išėjo į lauką. Netoliese nusipirko kavos. Tuomet pėsčiomis nuėjo į traukinių stotį. Ten nusipirko traukinio bilietą. Tuomet nuėjo į šalia stoties esančią parduotuvę „Iki“, ten nusipirko užkąsti. Norėjo užeiti į greta esančią autobusų stotį ir ten pavalgyti. Tuomet, eidama link centrinio įėjimo į autobusų stotį, sutiko moterį, kuri ją pasivijo iš nugaros pusės ir ją aplenkė. Ši moteris ją užkalbino. Moteris jai sakė, kad jos rankinė atsegta. Tuomet pajautė, kad kažkas, stovėdamas už jos, rausiasi jos rankinėje. Bandė atsisukti, bet ta moteris ją kalbino. Tuomet atsisukusi nusiėmė savo rankinę ir ją apžiūrėjo. Iš karto pastebėjo, kad joje nėra piniginės. Jos piniginė buvo rudos spalvos, jos viduje buvo banko kortelė „SEB“, išduota jos vardu, 105 eurų (1vnt. 100 eurų kupiūra ir 1 vnt. 5 eurų kupiūra). Tuomet pamatė, kaip šiek tiek toliau už jos stovi dar viena moteris. Ji nematė, ar moteris rankose turėjo jos piniginę. Kur išėjo ta moteris, kuri ją užkalbino ji neprisimena. Nei ją užkalbinusios moters, nei moters, kuri pavogė piniginę, veidų ji neįsidėmėjo, kadangi dėl vaistų poveikio akims tuo metu regėjimas buvo gerokai susilpnėjęs. Pamačiusi, jog kuprinėje nėra piniginės, ji gerokai supanikavo. Tuomet ji nuėjo į autobusų stotį ir ten sutiktų žmonių paprašė padėti užblokuoti banko kortelę. Tuomet, paskambinusi telefonu, ji užblokavo banko kortelę. Tuomet apie įvykį pranešė policijai. Ant jos banko kortelės nebuvo užrašyto PIN kodo. Piniginėje nešiojosi lapelį, ant kurio buvo užrašyti keturi skaičiai. Šie skaičiai simbolizavo sėkmę. Kokie tai skaičiai, ji šiuo metu nepamena, tačiau tai tikrai nebuvo banko kortelės PIN kodas. Susipažinusi su savo banko sąskaitos išrašu, gali paaiškinti, kad asmenys, pavogę piniginę ir banko kortelę, banko kortele nespėjo atsiskaityti. Taip pat nori dar kartą pabrėžti, kad dėl akių tyrimo metu panaudotų vaistų ir streso ji negali atpažinti moterų, kurios ją apvogė. Jai pavyko įsidėmėti tik tai, kad viena iš jų buvo apsirengusi mėlynos spalvos džinsais ir baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis (1 t,, b. l. 57-59).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji I. F. parodė, kad savo piniginę prieš maždaug pusę metų pirko (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje. Koks parduotuvės pavadinimas, ji nepamena. Už ją mokėjo 36 eurus. Piniginė buvo rudos spalvos, su skliausto formos ornamentais. Pamačiusi piniginę, galėtų ją atpažinti iš bendros išvaizdos. Sumokėjusi du eurus, ji gavo naują banko kortelę, kurią jai atsiuntė paštu. Dėl jos pretenzijų neturi, nori tik, kad kortelę pavogęs asmuo atlygintų naujos kortelės išdavimo mokestį. Pavogtą piniginę ji vertina 34 eurais, kadangi ši buvo kaip nauja, labai geros būklės. Bendrai jai padarytą žalą vertina 141 eurais, kadangi piniginėje buvo 105 eurai, o naują banko kortelę išduoti kainavo 2 eurus (1 t., b. l. 68-69).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji I. F. parodė, kad iš jai parodytos banko sąskaitos išklotinės, gali pasakyti, kad jos atsiskaitymai yra tik 8,6 eurai už bilietą į (duomenys neskelbtini), 65 eurų atsiskaitymas už paslaugas (duomenys neskelbtini) ir 3,79 eurai parduotuvėje „IKI“, prie autobusų stoties. Pirko sulčių ir 2 batonus su česnaku. Tai buvo paskutinis jos atsiskaitymas iki vagystės. Išraše ryškiau pažymėti nuskaitymai nuo jos banko sąskaitos, t.y. 13,80 eurų suma, 18,40 eurų suma ir 29,70 eurų suma, atlikti ne jos. Taip pat ir bandymai atsiskaityti 25 eurų sumai ir kavinėje Sodų g. 20A, Vilniuje, ne jos. Mato, kad nuo sąskaitos neteisėtai nuimta 61,90 eurų suma, dėl to patyrė turtinę žalą. Kadangi anksčiau reiškė civilinį ieškinį 141 Eur sumai, viso jai padaryta 202,90 eurų turtinė žala, todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove 202,90 eurų sumai (1 t., b. l. 82-84).
2024 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra šalia laiptų esanti betoninėmis trinkelėmis klota aikštė, esanti adresu Vilnius, Sodų g. 22. Aikštės dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų Vilniaus miesto autobusų stoties pastatas. Pastatas turi tris skirtingus įėjimus į skirtingas pastate esančias paslaugų patalpas. Pastato gale, arčiau Geležinkelio gatvės yra įrengti betoniniai laiptai vedantys prie geltonos spalvos komercinių kioskelių. Įvykio vietoje ant metalinio stulpo yra pakabinta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 23-29).
2024 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų Nr. 195, 194 ir 336 užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūrint vaizdo stebėjimo kameros Nr. 195 kameros užfiksuotą vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.
Po to yra apžiūrimas vaizdo stebėjimo kameros Nr. 194 užfiksuotas vaizdo įrašas. Matoma, kad vaizdo įrašas yra užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 17 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16 val. Vaizdo įrašas yra spalvotas, begarsis. Vaizdo stebėjimo kamera, užfiksavusi šį vaizdo įrašą, yra priešais pastatą, esantį adresu Sodų g. 22, Vilniuje, yra nukreipta bei filmuoja pėsčiųjų zoną, esančią tarp minėto pastato ir Geležinkelio-Stoties gatvių žiedinės sankryžos. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta būtent į ją, vaizdo įrašo dešinėje yra matomi laiptai bei dalis paviljono, esančio adresu Geležinkelio g. 15, Vilniuje. 15:40:59 val. laiku vaizdo įrašo dešinėje, kur yra matomi minėti laiptai, matoma, kad jais į apačią lipa moteris Nr. 1, kuri yra apsirengusi raudonos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes, ant nugaros užsidėjusi šviesios spalvos kuprinę. Moteris lipdama pasisuka šiek tiek dešiniau, dėl ko yra matoma, kad jos kuprinė yra prasegta. Moteriai nulipus yra matoma, kad jai iš paskos eina moteris Nr. 2 ir moteris Nr. 3. Moteris Nr. 2 yra apsirengusi juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes. Ant jos juodos spalvos marškinėlių yra matomas geltonos/auksinės spalvos užrašas. Ant kairiojo peties ji yra užsidėjusi juodos spalvos rankinuką. Moteris Nr. 3 yra apsirengusi šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes. Ji, kaip ir moteris Nr. 2, ant peties yra užsidėjusi rankinuką. Jos plaukai yra juodos spalvos, surišti į kuodą. Šios dvi moterys taip pat nulipa laiptais ir greitu žingsniu nueina iš paskos moteriai Nr. 1. Kadangi moteris Nr. 1 akimirkai išeina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos, moterų nesimato, tačiau matomi jų šešėliai, esantys ant pėsčiųjų tako trinkelių, kuriuose matoma, kad moterys Nr. 2 ir Nr. 3 prieina prie moters Nr. 1. 15:41:24 val. vaizdo įrašo dešinėje pasimato moteris Nr. 1, kuri staigiai apsisuka į jai iš paskos ėjusias moteris (matoma jos neužsegta kuprinė). Vertinant šešėlius, ant žemės matoma, kad nuo moterų nueina vienas asmuo, tačiau kuris – nesimato, kadangi matoma tik moteris Nr. 1. Po to yra matoma, kad moteris Nr. 1 bendrauja su moterimi Nr. 2, o moteris greitu žingsniu eina atgal, iš kur atėjo, ir pasuka į vaizdo įrašo dešinę. Tuo metu matoma, kad moteris Nr. 1 žiūri savo kuprinę, joje kažko ieško. Moterys kažką kalbasi. Po to yra matoma, kad moteris Nr. 2 nueina atgal, tai yra ten kur nuėjo moteris Nr. 3, o moteris Nr. 1 nueina toliau. Visos moterys išeina iš vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos. Toje vietoje, kur bendravo moterys, ant žemės nesimato jokių gulinčių daiktų.
Po yra apžiūrimas vaizdo stebėjimo kameros Nr. 335 užfiksuotas vaizdo įrašas, kuris yra užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 17 d., laikotarpiu nuo 15.35 val. iki 15.50 val. Vaizdo įrašas yra spalvotas, begarsis. Matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera yra ties pastatu, esančiu adresu Geležinkelio g. 6, Vilniuje ir yra nukreipta bei filmuoja pastato, esančio adresu Sodų g. 22, Vilniuje fasado vaizdą. Matoma, kad šiame pastate yra „IKI“ parduotuvė, matomi filmuojami jos pagrindinio įėjimo laiptai, prie pagrindinio įėjimo esantis „SEB“ bankomatas. 15:39:50 val. pro minėtos parduotuvės pagrindines duris išeina prieš tai minėta moteris Nr. 1. Matoma, kad ji lipa laiptais žemyn ir eina link vaizdo stebėjimo kameros filmuojamos teritorijos kairiojo krašto. Matoma, kad moters kuprinė yra neužsegta, tačiau jai einant prie jos niekas neprieina, jos nekalbina, kuprinės neliečia. 15:40:56 val. yra matoma, kad moteris Nr. 1 lipa žemyn laiptais, kurie yra minimi prieš tai aprašytame vaizdo įraše. Jai nulipus laiptais, jos nebesimato, tačiau yra matoma, kad jai iš paskos greitu žingsniu nueina moterys Nr. 2 ir Nr. 3 (moteris Nr. 3 eina pirma). 15:41:36 val. matoma, kad moteris Nr. 3 lipa laiptais aukštyn, rankose laikydama kažkokį daiktą. Iš pradžių moteris eina dairydamasi, o po to yra matoma, kad ji eidama rankose laiko rudos spalvos daiktą, labai panašų į piniginę. Matoma, kad iš šios piniginės skyriaus paima, panašu, grynuosius pinigus, kurie yra žalsvos spalvos (15:41:59 val.). Atėjusi prie minėtos parduotuvės „IKI“ laiptų, ji sustoja ir toliau apžiūrinėja laikomos piniginės turinį. 15:42:33 val. yra matoma, kad prie jos pribėga moteris Nr. 2. Moteris Nr. 3 jai parodo turimą piniginę, jos apie kažką kalba. Po to moteris Nr. 3 paima moterį Nr. 2 už rankos ir jos kartu nueina prie „SEB“ bankomato, kuris yra prie pagrindinio parduotuvės „IKI“, esančios adresu Sodų g. 22, Vilniuje, įėjimo (įėjimo kairėje). Moterys prieina prie bankomato ir 15:43:04 val. yra matoma, kad moteris Nr. 3 dešine ranka siekia link minėto bankomato. Po to, kiek pastovėjusios prie bankomato (buvo matoma, kad jos jame kažką spaudinėja), abi moterys pradeda eiti ten, iš kur atėjo, tai yra į vaizdo įrašo dešinįjį kraštą, tačiau prieš tai jos stabteli prie šiukšliadėžės, esančios prie minėtos parduotuvės laiptų krašto, tačiau tuo metu atvažiuoja GMP automobilis, kuris užstoja tą vaizdą ir dėl to nesimato, ką moterys daro prie šiukšliadėžės. Po to, kai yra matomos nueinančios moterys, jų rankose minėtos rudos spalvos piniginės nebesimato (1 t., b. l. 92-101).
Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint kameros Nr. 194 vaizdo įrašą, nukentėjusioji I. F. atpažino save. Atkreipus nukentėjusiosios dėmesį, kad vaizdo įraše matosi, kad juodais marškinėliais apsirengusi moteris stovi prieš nukentėjusiąją, o baltais marškinėliais apsirengusi moteris nubėga laiptukais, nukentėjusioji nurodo, kad taip galėjo būti, ji matė tą moterį, kuri buvo apsirengusi su baltais marškinėliais, o kaip jos ten apsisuko, neaišku.
2024 m. rugpjūčio 27 d. raštu dėl informacijos pateikimo AB SEB bankas pateikė nukentėjusiosios I. F. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašus ir mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), susietos su sąskaita, panaudojimo ataskaita. Banko sąskaitos išraše matosi, be kita ko, kad kortele 2024 m. rugpjūčio 17 d., 15.52 val. atsiskaityta 13,80 eurų ir 18,40 eurų sumai, 15.53 val. – 29,70 eurų sumai, atsiskaitymai atlikti Narvesen spaudos kioske. Kortelės panaudojimo ataskaitoje matosi, be kita ko, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., 15.43 val. bankomate, esančiame Sodų g. 22, Vilnius, buvo inicijuota finansinė operacija, tačiau ji buvo atmesta suvedus neteisingą PIN kodą (1 t., b. l. 105-117).
AB SEB banko pateiktos nuotraukose iš bankomato užfiksuos dvi moterys, esančios prie AB SEB bankomato, esančio adresu Sodų g. 22, Vilniuje, viena moteris su tamsiais plaukais, apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, kita moteris apsirengusi tamsios spalvos marškinėliais su geltonos/auksinės spalvos užrašu. Vienoje nuotraukoje matyti, kaip moteris, apsirengusi šviesiais marškinėliais, yra pasilenkusi prie bankomato, rankoje laiko rudos spalvos piniginę (1 t., b. l. 118-121).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo V. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas SEB banko atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jie pateikė I. F., gim. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašus ir mokėjimo kortelės Nr.(duomenys neskelbtini), susietos su sąskaita, panaudojimo ataskaitą. Kartu su ja pateikė ir minėtos mokėjimo kortelės panaudojimo AB SEB banko bankomate Nr. 20440431 (Sodų g. 22, Vilnius) nuotraukas. Analizuojant pateiktas nuotraukas buvo matoma, kad minėta mokėjimo kortele pasinaudoti bankomate bando moteris, kuri yra labai panaši nusikalstamas veikas, bei įvairius teisės pažeidimus darančią I. N. (1 t., b. l. 127).
2024-12-10 priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą nenustatyto asmens atžvilgiu (t.1, b.l. 6-9).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kvalifikuotą vagystę, t. y. šioje normoje nurodyti kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013).
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamosios I. N. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Kaltinamoji I. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir paaiškino, jog įvykio dieną ji buvo kartu su kita mergina, žinoma iš matymo, kuri jai (I. N.) pasiūlė nueiti iki bankomato, padavė piniginę ir prašė padėti nusiimti pinigus. Dėl turimų ligų jos atmintis yra prasta, todėl prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji I. N. savo kaltės taip pat nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną prie Vilniaus autobusų stoties su iš matymo žinoma mergina vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint bare ta merginai jai pasiūlė nueiti iki bankomato nusiimti nuo kortelės pinigų. Ji sutiko ir jos nuėjo prie „IKI“ parduotuvėje, Sodų g. 22, Vilniuje, esančio bankomato. Ji (I. N.) matė, kad mergina rankose laiko piniginę, šią piniginę mergina davė palaikyti jai (I. N.), o pati įkišo banko kortelę į bankomatą, nematė, ar mergina suvedinėjo kokį PIN kodą, bet netrukus ištraukė kortelę ir pasakė, kad nieko nebus. Ji (I. N.) nežinojo, kieno ta kortelė buvo, galvojo, kad merginos. Ji atidavė merginai piniginę, o kur mergina padėjo rankinę, nepastebėjo. Paskui ta mergina dingo. Ji (I. N.) neatsimena, kad būtų iš moters kuprinės pagrobusi piniginę ir bandžiusi pasinaudoti vogta mokėjimo kortele bankomate, neatsimena, kad piniginėje būtų radusi pinigų. Dėl byloje esančios nuotraukos, kur ji (I. N.) pasilenkusi prie bankomato, gali pakomentuoti, kad mergina jos paprašė pažiūrėti, kodėl nepriima kortelės. Jai atrodo, kad ji (I. N.) tik pabandė tą kortelę įdėti į skaitytuvą. Daugiau lyg nieko nedarė. Dėl to, kad ji (I. N.) užfiksuota vaizdo įrašuose vykdanti vagystę, nieko pakomentuoti negali, ji neatsimena to fakto.
Tokie kaltinamosios I. N. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis sumenkinti savo vaidmenį ir kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, nes tokius parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusioji I. F., apklausiama tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ją apvogė dvi moterys, viena iš kurių ją kalbino ir bandė nukreipti jos dėmesį, o kita įlindo į jos kuprinę ir pavogė piniginę, kurioje buvo jos banko kortelė ir 105 eurai grynais. Nukentėjusioji nupasakojo šių moterų aprangą, nurodydama, kad viena moteris buvo su balta palaidine, o kita buvo apsirengusi tamsiais drabužiais ir ji mano, kad būtent pastaroji pavogė jos piniginę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. F. nurodė, kad atsimena kaltinamąją I. N. kaip tą moterį, kuri blaškė jos dėmesį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji iš esmės analogiškai nupasakojo įvykio aplinkybes, taip pat nurodydama, kad nei ją užkalbinusios moters, nei moters, kuri pavogė piniginę, veidų ji neįsidėmėjo, kadangi iki įvykio jai į akis buvo įlašinti vaistai, dėl kurių poveikio jos regėjimas buvo gerokai susilpnėjęs. Tačiau jai pavyko įsidėmėti tai, kad viena iš jų buvo apsirengusi mėlynos spalvos džinsais ir baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymus jog būtent šios dvi moterys ją apvogė, patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad prie nukentėjusiosios buvo priėjusios dvi moterys, moteris Nr. 2 buvo apsirengusi juodos spalvos marškinėlius su geltonos/auksinės spalvos užrašu ir mėlynos spalvos džinsines kelnes, o moteris Nr. 3 yra apsirengusi šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsines kelnes, taigi, moterų aprangos detalės sutampa su tomis, kurias nurodė nukentėjusioji. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad būtent moteris, vaizdo įraše įvardinta kaip moteris Nr. 3, pirmoji nueina nuo nukentėjusiosios, rankose laikydama rudos spalvos daiktą, labai panašų į piniginę. Vaizdo įraše matoma, kad minėta moteris iš šios piniginės skyriaus paima žalsvos spalvos grynuosius pinigus, po to prie jos pribėga moteris Nr. 2. Abi moterys kartu nueina prie „SEB“ bankomato, esančio prie parduotuvės „IKI“, adresu Sodų g. 22, Vilniuje, įėjimo, matosi, kaip moterys naudojasi bankomatu. Byloje esančiose fotonuotraukose iš minėto bankomato užfiksuotos tos pačios moterys su nukentėjusiosios nupasakota apranga, viena iš kurių apsirengusi šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, o kita – tamsios spalvos marškinėliais su geltonos/auksinės spalvos užrašu. Vienoje nuotraukoje matyti, kaip moteris, apsirengusi šviesiais marškinėliais, yra pasilenkusi prie bankomato, rankoje laiko rudos spalvos piniginę. Pažymėtina, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo V. Č. tarnybinio pranešimo matyti, jog būtent pastaroji moteris ikiteisminio tyrimo metu buvo identifikuota kaip kaltinamoji I. N.. Taip pat teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji I. N. nurodė, jog bankomato fotonuotraukose užfiksuota baltais marškinėliais apsirengusi moteris yra ji. Taigi, sugretinus anksčiau paminėtus įrodymus, juos tarpusavyje palyginus ir susiejus į vieningą visumą, darytina išvada, kad būtent kaltinamoji I. N., veikdama kartu su kita moterimi, kurios tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, pastarajai užkalbinus nukentėjusiąją I. F. ir nukreipus šios dėmesį, iš nukentėjusiosios kuprinės pagrobė šiai priklausančią piniginę, kurioje buvo 105 eurai grynųjų pinigų ir nukentėjusiajai priklausanti AB SEB banko kortelė. Tokiu būdu I. N. ne tik įvykdė kišenvagystę, bet ir neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiajai I. F. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė su savimi iki kol perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Be to, ji šią elektroninę mokėjimo priemonę panaudojo, bankomate, priklausančiame AB SEB bankui, esančiame Sodų g. 22, Vilniuje, inicijavusi finansinę operaciją, tačiau operacija buvo atmesta, suvedus neteisingą PIN kodą. Nukentėjusioji nurodė, kad jos piniginėje ant lapelio buvo užrašytas keturių skaitmenų kodas, tačiau tai nebuvo banko kortelės PIN kodas, kas patvirtina, jog kaltinamoji, siekdama pasisavinti svetimus pinigus, bankomate įvedė šį kodą, tačiau operacija buvo atmesta, suvedus klaidingą PIN kodą. Iš byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad visus pastaruosius veiksmus I. N. atliko veikdama kartu su kita moterimi, kurios tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, todėl teismas konstatuoja, kad I. N. visuose trijuose epizoduose veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.
Kaltinime I. N. nusikalstama veika – kišenvagystė – buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šioje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcijoje buvo panaikinta švelnesnė bausmės rūšis – viešieji darbai, darytina išvada, kad ši redakcija ne švelnina, o sunkina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl aptarta I. N. nusikalstama veika neperkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą.
Kaltinime I. N. nusikalstama veika – neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas ir laikymas – buvo kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). Šioje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 214 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 214 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 214 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatyta papildoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl aptarta I. N. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 214 straipsnio 1 dalį.
Kaltinime šios I. N. nusikalstama veika – neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas – buvo kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.). Šioje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 215 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal aktualią, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 215 straipsnio 1 dalies redakciją, už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje BK 215 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatyta papildoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, darytina išvada, kad ši redakcija švelnina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl, remiantis anksčiau aptartomis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aptarta I. N. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą į BK 215 straipsnio 1 dalį.
BK 178 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės iki ketverių metų bausmės.
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skirdamas bausmes kaltinamajai I. N., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (iš nukentėjusiosios pagrobto turto vertė neviršijo 3 MGL dydžio, o iš jos pagrobta elektroninio mokėjimo priemone buvo inicijuota viena finansinė operacija, kuri buvo atmesta, todėl papildoma turtinė žala nebuvo padaryta), kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamoji I. N. padarė iš viso tris nusikalstamas veikas, iš jų dvi finansų sistemai ir vieną nuosavybei, visos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. Visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, jos padarytos siekiant finansinės naudos. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją I. N. – ji yra darbingo amžiaus, tačiau aktualiais duomenimis nedirbanti, nors iš SODRA pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamoji įvairiais laikotarpiais dirbo praeityje (2 t., b. l. 14), paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), ji labai daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, turinti galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 18-60), taip pat ji yra ne vieną kartą teista, daugiausia už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat teista užsienyje (2 t., b. l. 62-81), pačios teigimu serganti (duomenys neskelbtini), daugybę metų vartojanti vaistus.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji yra jau ne kartą anksčiau teista ir bausta administracine tvarka už nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus nuosavybei, teismas sprendžia, kad šioje byloje aptartos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o priešingai, yra sistemingas ir sąmoningas elgesys ir kad kaltinamoji I. N. akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal visuomenėje pripažintas elgesio normas, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti I. N. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus vienas iš griežtesnių sankcijose numatytų bausmių – arešto bausmes, jų dydį nustatant artimą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamoji I. N. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos arešto bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su arešto bausme, I. N. paskirta už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nustatant lygią pusei paskirtos bausmės, ir paskirti kaltinamajai I. N. galutinę subendrintą arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai I. N. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamoji yra jau ne vieną kartą teista, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jai jau buvo paskirtos realios arešto bausmės. Akivaizdu, kad būdama laisvėje kaltinamoji savo elgesio nekontroliavo, darė nusikalstamas veikas, siekdamas finansinės naudos. Pagal aktualius SODROS duomenis kaltinamoji šiuo metu nedirba, teismas neturi duomenų, kad ji turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jos atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jai paskirtos arešto bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties arešto bausmės vykdymo atidėjimas jos atžvilgiu netaikytinas.
Kaltinamajai I. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nukentėjusioji I. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 141 Eur turtinės žalos, patirtos dėl įvykio, kurio metu buvo pavogta jos piniginė su pinigais ir banko kortele viduje (1 t., b. l. 71). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pateikė patįslintą civilinį ieškinį dėl 202,90 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 86). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. F. nurodė, kad savo pareikštą 202,92 Eur civilinį ieškinį palaiko. Pagrobtą piniginę ji pirko (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini), nežino, kaip ta parduotuvė vadinasi, neprisimena, kiek kainavo, piniginę įvertino 38 eurais. Piniginę naudojo gal pusmetį, nestebėjo, ar ji turėjo nusidėvėjimo požymių. Jos piniginėje buvo 105 eurai, viena kupiūra 100 eurų ir viena 5 eurų. Iš pagrobtos banko kortelės buvo nuimta apie 60 eurų, gal šiek tiek daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu galbūt geriau prisiminė, nes jos pinigai buvo gryninami tris kartus. Tos sumos, kurias nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. F. savo pirminį civilinį ieškinį detalizavo nurodydama, kad pagrobtą piniginę pirko už 36 eurus, ją vertina 34 eurais, taip pat ji sumokėjo 2 eurus už naujos banko kortelės pagaminimą, o jos piniginėje buvo 105 eurai grynais. Dėl atsiskaitymų kortele nukentėjusioji iš pradžių nurodė, kad asmenys, pavogę piniginę ir banko kortelę, banko kortele nespėjo atsiskaityti, tačiau apklausiama papildomai nurodė, kad, susipažinusi su banko sąskaitos išrašu, mato, kad išraše ryškiau pažymėti nuskaitymai nuo jos banko sąskaitos, t.y. 13,80 eurų suma, 18,40 eurų suma ir 29,70 eurų suma, atlikti ne jos. Taip pat ir bandymai atsiskaityti 25 eurų sumai ir kavinėje Sodų g. 20A, Vilniuje, ne jos. Mato, kad jos kortele neteisėtai atsiskaityta už 61,90 eurą, dėl to patyrė turtinę žalą. Kadangi anksčiau reiškė civilinį ieškinį 141 Eur sumai, viso jai padaryta 202,90 eurų turtinė žala, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl 202,90 Eur turtinės žalos.
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios I. F. kortele įvykio dieną iš tiesų buvo atsiskaityta Narvesen spaudos kioske 2024 m. rugpjūčio 17 d., 15.52 val. – 13,80 eurų ir 18,40 eurų sumoms, o 15.53 val. – 29,70 eurų sumai, ir šie atsiskaitymai atlikti po kortelės pagrobimo ir neteisėto panaudojimo AB SEB banko bankomate 15.43 val., tačiau pabrėžtina, kad I. N. pareikštame kaltinime minėti atsiskaitymai nėra inkriminuojami ir byloje nėra duomenų, įrodančių, kad būtent I. N. atliko minėtus atsiskaitymus, dėl kurių nukentėjusioji I. F. neteko 61,90 Eur. Tokiu būdu negalima konstatuoti, kad tarp kaltinamosios veiksmų, dėl kurių ji pripažinta kalta šioje byloje, ir šios nukentėjusiosios I. F. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti 61,90 Eur tutinę žalą, susidariusią dėl minėtų atsiskaitymų, negali būti patenkintas. Tačiau byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji I. N. iš nukentėjusiosios I. F. pagrobė piniginę, 34 eurų vertės, kurioje buvo 105 eurų grynųjų pinigų. Nors nukentėjusioji teismui nepateikė piniginės vertę įrodančių duomenų, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusiosios nurodyta piniginės vertė nėra neproporcingai didelė ar akivaizdžiai neprotinga, todėl nėra pagrindo ja abejoti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji I. F. minėto turto neteko būtent dėl kaltinamosios I. N. nusikalstamos veikos, darytina išvada, kad tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir šios nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos, kurią sudaro pagrobtos piniginės vertė – 34 eurai, 105 eurai piniginėje buvusių grynųjų pinigų ir 2 eurai už naujos banko kortelės pagaminimą, iš viso 141 eurų turtinė žalos – yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios I. F. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios I. N. priteisiant 141 Eur nukentėjusiosios I. F. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios I. F. civilinis ieškinys atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl I. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 179,17 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios I. N. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamoji bylos nagrinėjimo metu atliko bausmę kalėjime. Kaltinamosios I. N. gynėja teisme buvo paskirta advokatė L. Kuprusevičienė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamosios I. N. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamoji yra teista ne vieną kartą, šiuo metu nedirbanti, be to, šiuo nuosprendžiu jai paskirta reali arešto bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamosios buvo priteista atlyginti jos padaryta turtinė žala. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios I. N. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytos 179,17 Eur išlaidos iš I. N. nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, I. N. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas arešto bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmei apimant švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Šią subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su arešto bausmę, I. N. paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią pusei paskirtos bausmės, ir paskirti I. N. galutinę subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.
Kaltinamajai I. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiosios I. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios I. N. 141 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) nukentėjusiosios I. F. naudai turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje nukentėjusiosios I. F. civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 179,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajai, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą, adresu P. Puzino g. 12, 35169 Panevėžys, Tel. 045584970). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.