- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- 1S-60-851/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo Ž. S. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutarties, kuria Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. Ž. S. kaltinamas tuo, kad jis 2019-06-16 apie 05.10 val., Vilniuje (duomenys nesklbtini) išdaužęs automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninį vairuotojo pusės durelių stiklą, 45 eurų vertės, bei priekinį automobilio stiklą, 100 eurų vertės, įsibrovė į saugyklą - minėto automobilio saloną, bei atidaręs automobilio variklio dangtį, pagrobė po variklio dangčiu buvusį akumuliatorių „EGT“ 39,95 eurų vertės. Šiais savo veiksmais Ž. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau tekste – BK ) 178 str. 2 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-17 nutartimi pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartimi Ž. S. nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams.
II. Skundo reikalavimai
4. Skundu Ž. S. prašo panaikinti paminėtą Vilniaus miesto teismo nutartį, ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis švelnesnę kardomąją priemonę pažeidė, nes susirado darbą užsienyje, ir išvyko dirbti. Grįžus į Lietuvą buvo sulaikytas. Nurodo, kad ateityje nepažeidinės kardomųjų priemonių sąlygų, dalyvaus procese. Taip pat nurodo, kad turi sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti, jam būtina atlikti operaciją.
6. Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Kaltinamojo Ž. S. skundas atmetamas.
7. Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 nutartimi nustatęs pareiškėjui kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.
9. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
10. Susipažinus su pateikta baudžiamąja byla daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, kad Ž. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo apklausos protokole, nukentėjusiosios A. Š., liudytojo G. S. apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje ir kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo, veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas Ž. S. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė šios kardomosios priemonės terminą įžvelgęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK ) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
12. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
13. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog Ž. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo gali patvirtinti informacija apie gresiančią bausmę, to asmens asmenybę. Ž. S. yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymu, už kurį jam gresia ir laisvės atėmimo bausmė. Gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nustatyta, kad Ž. S. Lietuvoje yra 6 kartus teistas, iš jų penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – nevedęs, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, Ž. S. šioje byloje jau buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė, tačiau pareiškėjas ją pažeidė, išvykdamas į užsienį, tokiu būdu pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia padaryti išvadą, jog Ž. S., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo Ž. S. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Ž. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, kiti teismo aukščiau aptarti duomenys rodo padidintą pareiškėjo asmenybės pavojingumą, todėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, nei suėmimas. Kiti pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo.
15. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais kaltinamojo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo Ž. S. skundą atmesti, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartį, kuria Ž. S. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.