Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-505-213/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
2-505-213/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Atsakovas
R. I.
Trečiasis asmuo
UAB „Traksalis“
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-505-213/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00085-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.;30.9.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. liepos 8 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,dalyvaujant J. K., jos atstovui adv. SergejLapuchov,atsakovui R. I., jo atstovei adv. Teresai Rotdeker,trečiojo asmens UAB „Traksalis“ atstovui direktoriui Henrikui Kalendai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. I., trečiajam asmeniui UAB „Traksalis“ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. K. prašo nustatyti asmeninės nuosavybės teise ieškovei bei atsakovui R. I. priklausančio 45,22 kv. m. bendro ploto buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

1. atsakovui paskirti naudotis 21,19 m² (46,86 proc.) ploto gyvenamojo Buto dalimi-13,51m² ploto gyvenamojo Buto dalimi, plane pažymėta indeksu 20-6 bei bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1 (6,52 m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²);

2. ieškovei paskirti naudotis 24,03 m² (53,14 proc.) ploto gyvenamojo Buto dalimi - 16,35m² ploto Buto dalimi, plane pažymėta indeksu 20-2 bei bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1; (6,52 m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²).

Taip pat prašo iš atsakovo priteisti 3998,06 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei naudojimuisi priskirtos mažesnės buto dalies, 1/3 dalį visų išlaidų, sumokėtų UAB „Traksalis“ už buto naudojimosi tvarkos nustatymą, t.y. 46,72 Eur, 1/3 dalį visų išlaidų, sumokėtų už Buto komunalinius mokesčius, t.y. 43,42 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, jog jai ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 45,22 m² bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 buto, Atsakovui- 1/3 buto. Siekiant aiškių, nuoseklių ir tikslių tarpusavio santykių bei tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo, nepriklausomai ir nevaržomai disponuoti bei rūpintis kiekvienam priklausančia buto dalimi, būtina nustatyti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju daiktu tvarką. Dėl to UAB „Traksalis“ 2015-04-01 parengė patikslintą gyvenamojo Buto planą ir patalpų naudojimosi tvarkos projektą. Buto planas ir patalpų naudojimosi tvarkos projektas parengtas atsižvelgiant į atsakovo pareikštus pageidavimus. Teismo sprendimu tenkinus ieškovės reikalavimus ir nustačius naudojimosi asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu tvarką taip kaip yra prašoma ieškinyje, ieškovei priskirta naudojimui buto dalis būtų mažesnė (53,14 proc. arba 24,03 m²) nei jai priklausanti buto dalis (66,67 proc. arba 30,15 m²), o atsakovui priskirta naudojimui buto dalis būtų didesnė (46,86 proc. arba 21,19 m²) nei jam priklausanti buto dalis (33,33 proc. arba 15,07 m²) ir tokiu atveju ieškinį tenkinus bendraturčių interesai nebūtų vienodai užtikrinti. Tam, kad šalys būtų pastatytos į vienodą padėtį ir abiejų bendraturčių interesai būtų užtikrinti vienodai, atsakovas turėtų išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, lygią 6,12 m²gyvenamo ploto vidutinei rinkos kainai, t.y. 3998,06 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinį ir atsisakė reikalavimo priteisti 46,72 Eur išlaidų, susijusių su komunaliniais mokesčiais, nes skolos už komunalinius mokesčius nebėra. Nurodė, kad jos močiutė prieš mirtį paliko ginčo butą lygiomis dalimis jai, jos broliui atsakovui R. I. ir jų motinai. Pastaroji savo 1/3 dalį buto perleido ieškovei. Nurodė, kad ji norėjo jai tenkančią buto dalį parduoti broliui, tačiau pastarasis atsisakė pirkti už jos pasiūlytą kainą. Kadangi ieškovei sunku išlaikyti jai priklausančią buto dalį, ji ketina ją išnuomoti, tačiau atsakovas nesutinka į butą įleisti nuomininkų, todėl ji nori nustatyti buto naudojimosi tvarką, jog ji naudosis didesniuoju kambariu, atsakovas – mažesniuoju kambariu, o kitomis patalpomis šalys naudosis bendrai.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės išsakytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas R. I. ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2014 m. kovo 18d. mirė ieškovės ir atsakovo senelė M. P., kuri jiems testamentu paliko 2-jų kambarių 45,22 m² butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui 1/3 dalį buto, ieškovei 2/3 dalis buto. Įteisinant priimtą pagal testamentą paveldėjimą notarė pasiūlė iš karto nustatyti naudojimosi tvarką butu. Ieškovė atsisakė, ji pareiškė, kad rašytinio susitarimo nereikia, nes ir taip aišku, kad jai atitenka didesnis 16,35 m² kambarys, kadangi jos paveldimo buto dalis didesnė (2/3) negu atsakovo (1/3), o atsakovui - mažesnis 13,51 m² kambarys, kitomis patalpomis (koridoriumi, virtuvės, vonios ir tualeto patalpomis) naudosis bendrai lygiomis sąlygomis. Atsakovas su ieškovės pasiūlytomis buto naudojimosi sąlygomis sutiko. Taigi, faktiškai butu (paveldėtų dalių ribose) naudojimosi tvarka tarp šalių nustatyta žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais. Konfliktų dėl naudojimosi butu tvarkos nebuvo, kadangi ginčo bute nei ieškovė, nei atsakovas negyvena.Patikslintas gyvenamojo Buto planas ir patalpų naudojimosi tvarkos projektas 2015-04-01 UAB „Traksalis“ parengtas ne pagal atsakovo pareikštus pageidavimus (skirtingai, nei teigia ieškovė), kadangi atsakovas jokio pageidavimo nepareiškė ir nepateikė, o Ieškovė šio projekto su Atsakovu nederino. Atsakovas naują projektą gavo iš teismo kartu su patikslintu ieškiniu. Piniginė kompensacija gali būti priteisiama ar taikoma tik tuo atveju, jei turto atidalijimas natūra be proporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas. Nagrinėjamojoje byloje turto atidalijimo klausimas nesprendžiamas. UAB „Traksalis“ informavo atsakovą apie savo parengtą projektą ir atliktas pareigas pagal sutartį sudarytą su ieškove, tačiau sutarties sudarymas yra laisvas ieškovės pasirinkimas, kuris neprivalomas atsakovui, todėl atsakovui pareikštas reikalavimas apmokėti UAB „Traksalis“ ieškovei suteiktų paslaugų dalį atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, jokio būtinumo pasirašyti su UAB „Traksalis“ sutartį dėl teikiamų atliktų paslaugų nebuvo, nes pasiūlytas variantas naudojimosi bendromis patalpomis realiai neįgyvendinamas.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, teigė, jog naudojimosi ginčo butu tvarką buvo galima nustatyti ir be UAB „Traksalis“ paslaugų.

Atsakovo atstovė nurodė, jogį bylą pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi tvarką per UAB „Traksalis“ laikytinas netinkamu pasiūlymu, nes į bylą pateiktoje sutartyje nenumatyta, jog ieškovė savo teisę įgyvendina per įgaliotą atstovą. Be to, ieškovė, reikalaudama nustačius naudojimosi butu tvarką priteisti jai kompensaciją, siekia neteisėtai pasipelnyti, kadangi abi šalys šiame bute negyvena, ir atsakovas nesinaudoja ieškovei priklausančia didesne nuosavybės dalimi. Kompensacijos priteisimas nustatant bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką nėra numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų.

Trečiojo asmens UAB „Traksalis“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą buvo reikalinga parengti, kad būtų aišku, kaip šalys naudosis ginčo butu ir dėl ko yra reikalaujama kompensacija. Tai, ką UAB „Traksalis“ sutartyje sutarė su ieškove yra jų reikalas, o tokio tipo sutartys gali būti sudaromos ir žodžiu, todėl tai, jog sutartyje nėra numatyta, jog UAB „Traksalis“ ieškovės vardu gali kreiptis į atsakovą, neturi reikšmės. Nurodė, kad siuntė atsakovui raštą dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo, tačiau atsakymo nesilaukė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos ir kompensacijos.

Byloje esantis 2014-08-11 NTR centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 45,22 m² bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. K. ir 1/3 dalis – atsakovui R. I..

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. (CK. 4.75 str. 1 d.) Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. (Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32)

Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje išsiaiškinta, jog šalių nuomonė, dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos, t.y. jog ieškovė naudojasi didesniuoju buto kambariu, atsakovas – mažesniuoju, o kitos buto patalpos yra naudojamos bendrai, iš esmės sutapo. Kaip jau buvo nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu, šalys taip ir naudojosi minėtais kambariais, o kitas patalpas naudojo bendrai. Kadangi šalims taikiai sutarti dėl naudojimosi tvarkos butu nepavyko, šis klausimas sprendžiamas teismine tvarka. Kaip nurodė posėdžio metu atsakovas, dar būdami pas notarą jie tarpusavyje žodžiu sutarė, jog jis naudosis mažesniu kambariu, ieškovė naudosis didesniu kambariu, o visomis kitomis patalpomis (virtuve, vonia, koridoriumi ir tualetu) jie naudosis bendrai, tačiau tarp šalių nuolat vykdavo konfliktai ir kaip nurodė ieškovė, yra varžomos jos kaip savininkės teisės. Akivaizdu, jog turi būti nustatyta naudojimosi tvarka butu, kurį šalys valdo nuosavybės teisėmis, tam, kad kiekviena iš šalių galėtų tinkamai įgyvendinti ir realizuoti savo kaip savininko teises, nes to padaryti gera valia jau nebeįmanoma. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, butas turi du izoliuotus kambarius, virtuvę, koridorių, tualetą ir vonią. Ieškovė pasiūlė tokią butu naudojimosi tvarką – ji naudojasi 16,35 kv. m. ploto kambariu, atsakovas naudojasi 13,51 kv. m. ploto kambariu, o virtuve, koridoriumi, vonia ir tualetu šalys naudojasi bendrai. Atsakovas su tuo nesutiko, prašė nenustatyti teismine tvarka naudojimosi tvarkos butu, nes tokia tvarka tarp šalių buvo nustatyta žodžiu, tačiau kaip paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių dėl to nuolat kildavo nesutarimai. Todėl teismas, įvertinęs šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka butu yra tinkamiausia, atsakovas jokio pasiūlymo nepateikė, tokia naudojimosi butu tvarka nepažeidžia nei vieno iš šalių interesų, todėl ji yra ir tvirtinama, ieškinį tenkinant šioje dalyje pilnumoje ir nustatant, kad R. I. paskiriama naudotis 13,51 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-6; bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1 (6,52m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²), o J. K. paskiriama naudotis 16,35 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-2; bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1; (6,52 m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir šalių paaiškinimų, tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad šalių dalys jiems tenkančioje nuosavybėje yra nelygios. Iš byloje esančios Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos Inv. Nr. 38687 (b.l. 42-46) matyti, jog ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) didesniojo kambario (plane pažymėtas indeksu 20-2) plotas yra 16,35 m², mažesniojo (plane pažymėtas indeksu 20-6) - 13,51 m², kitų patalpų (plane pažymėtos indeksais 20-1,20-3,20-4,20-5) plotai yra atitinkamai 6,52 m², 1,91 m², 1,40 m² ir 5,53 m². Taigi nustačius, jog ieškovė naudosis didesniuoju kambariu bei bendro naudojimosi patalpomis, o atsakovas – mažesniuoju kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis, bendras ieškovės naudojamas buto plotas būtų 24,03 m² (53,14 proc. nuo viso 45,22m² buto ploto), o atsakovo 21,19 m² (46,86 proc. nuo viso 45,22m² buto ploto). Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 ginčo buto, arba 30,15 m² (66,67 proc. nuo viso 45,22 m² buto ploto), o ieškovui – 1/3 ginčo buto, arba 15,07 m² (33,33 proc. nuo viso 45,22 m² buto ploto). Taigi ieškovės valdoma buto dalis, nustačius naudojimosi tvarką būtų 6,12 m² mažesnė, nei jai nuosavybės teise priklausanti buto dalis.

Nors kompensacijos priteisimas nustatant bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką nėra numatytas įstatymų ir kitų teisės aktų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Ieškovė, prašydama jai priteisti 3998,06 Eur kompensaciją, iš esmės prašo priteisti 6,12 m²gyvenamojo ploto rinkos kainą (pagal 2014-08-11 VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše nurodytą ginčo buto vidutinę rinkos vertę (102000 Lt)). Teismas pažymi, jog tokį kompensacijos nustatymo būdą būtų galima svarstyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atveju, nes iš esmės sumokėdamas šią kompensaciją atsakovas tarsi nusipirktų ginčijamus 6,12 m². Kaip jau minėta, nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai, kad nustačius naudojimosi butu tvarką, atsakovas galėtų naudotis 6,12 m² didesne buto dalimi, nei jam priklauso nuosavybės teise, nereikštų jog ieškovė praranda nuosavybės teisę į šią buto ploto dalį. Taigi ieškovės prašomas priteisti kompensacijos dydis bei jo skaičiavimo būdas atmestini kaip nepagrįsti. Kitokių kompensacijos nustatymo būdų nei viena šalis nepasiūlė. Kasacinis teismas yra pripažinęs, jog teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjųkolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog naudojimosi ginčo butu tvarka, dėl kurios sutartė abi šalys, atitinka naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles ir taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, o dėl kitokios nei iešovės pasiūlytos kompensacijos nustatymo tvarkos teismas nepasisako. Todėl ieškinys šioje dalyje ir atmestinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus.

Dėl išlaidų, sumokėtų UAB „Traksalis" už buto naudojimosi tvarkos nustatymą, priteisimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Traksalis“ parengė du ginčo buto patalpų naudojimosi tvarkos projektus (b.l. 7).Ieškovė už gyvenamojo Buto patalpų naudojimosi tvarkos projekto parengimą UAB „Traksalis“ sumokėjo 484 Lt (b.l. 9), todėl mano, jog iš atsakovopriteistina dalis jos turėtų išlaidų (nuostolių), proporcinga atsakovopriklausančiai Buto daliai, tai yra 46,72 Eur (161,32Lt). Tiek ieškovės atstovas, tiek trečiojo asmens UAB „Traksalis“ atstovas teigė, jog patalpų naudojimosi tvarkos projekto parengimas buvo būtinas tam, kad būtų aiškiai nustatyta, kokiomis buto dalimis naudosis šalys ir kaip susidaro atsakovo mokėtina kompensacija. Teismas pažymi, jog ieškovė nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neprašė nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarkos remiantis UAB „Traksalis“ parengtais projektais. Remiantis atsakovo nuoseklia pozicija, žodinis susitarimas tarp šalių dėl naudojimosi ginčo butu sudarytas jau įgyjant butą paveldėjimo teise. Dėl tokios pačios naudojimosi tvarkos šalys sutarė ir teismo posėdžio metu. Kita vertus, kaip matyti iš minėtų projektų, UAB „Traksalis“ gyvenamojo buto patalpų naudojimosi tvarkos paskaičiavimą atliko remdamasis 1992-01-08 sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Taigi jokių papildomų matavimų UAB „Traksalis“ neatliko, o skaičiavimams, kokia ginčo buto dalimi kiekviena šalis naudosis po naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, nereikia jokių specialių žinių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovei ne tik nebuvo būtinybės kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Traksalis“ dėl ginčo buto patalpų naudojimosi tvarkos projektų parengimo, bet ir šie projektai neturi jokios įrodomosios reikšmės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai dalį jos turėtų išlaidų (nuostolių), proporcingą atsakovopriklausančiai Buto daliai, vertintinas kaip nepagrįstas ir šioje dalyje atmestinas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl komunalinių išlaidų, nes atsakovas pilnai atlygino ieškovei jos turėtas išlaidas už bendro buto komunalines paslaugas. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 43,42 Eur priteisimo iš atsakovo, tokią ieškovo teisę numato įstatymas, todėl teismas priima ieškovės atsisakymą dėl 43,42 Eur už sumokėtas komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovo ir bylą šioje dalyje nutraukia.

Kiti šalių išsakyti argumentai šioje byloje neturi reikšmės ir teismas dėl jų nepasisako.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė patyrė 400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei sumokėjo 162,24 Eur žyminio mokesčio (41 Eur už neurtinį reikalavimą nustatyti naudojimosi turtu tvarką ir 121,24 Eur už turtinį reikalavimą). Atsakovas patyrė 355 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovė dalies turtinių reikalaivmų atsisakė (43,42 Eur išlaidų už komunalinius mokesčius), o kitoje turtinių reikalavimų dalyje ieškinys atmestinas visiškai. Ieškovės neturtinis reikalavimas (naudojimosi turtu tvarkos nustatymas) tenkintinas visiškai. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai išieškotina 41 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovo naudai išieškotina 177,50 Eur advokato pagalbai apmokėti. Padarius užskaitą, iš atsakovo ieškovės naudai išieškotina 63,50 Eur.

Iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (6,55 Eur) valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK5, 88, 93, 96, 176-177, 270, 279 str., teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovės J. K. atsisakymą dalyje dėl 43,42 Eur išlaidų, sumokėtų už buto komunalinius mokesčius priteisimo iš atsakovo R. I. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti asmeninės nuosavybės teise J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei R. I., a.k (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, 45,22 m² bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką tokiu būdu:

1.R. I. paskirti naudotis 13,51 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-6; bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1 (6,52 m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²);

2. J. K. paskirti naudotis 16,35 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-2; bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 20-1; (6,52 m²); 20-3 (1,91 m²); 20-4 (1,40 m²); 20-5(5,53 m²).

Ieškinį dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K. 3,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. I. 3,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. I. 63,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. K. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Vita Lučkauskaitė