- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- AN2-445-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00898-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - V. P. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu V. P. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 450 Eur bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 21 d.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Golf“ vairuotojas akivaizdžiai viršydamas leistiną 50 km/h greitį, važiavo antra eismo juosta ir nerodydamas įspėjamojo dešinio posūkio signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą. Toliau tęsdamas savo veiksmus, be jokio aiškaus motyvo persirikiavęs į pirmąją eismui skirtą juostą, automobilio „VW Golf“ vairuotojas nesumažino greičio bei nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio bortelį, skiriantį važiuojamąją dalį nuo žalios vejos, bei į priekyje jo važiavusį automobilį „BMW“. Tokiais savo veiksmais automobilio „VW Golf“ vairuotojas vairavo iš chuliganiškų paskaitų, keldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82.2, 86, 127 punktus.
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą V. P. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skundas netenkintas ir Institucijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
3. V. P. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso šalių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nesivadovavo teismų suformuota praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad vaizdo įrašas, pateiktas į bylą, patvirtina, jog „ <... antra eismo juosta važiuojantis „VW Golf „ važiuoja žymiai greičiau nei kiti automobiliai, be aiškaus tikslo, nerodydamas dešinio posūkio signalo, rikiuojasi į pirmą eismo juostą, tačiau automobilis tampa nevaldomas, atsitrenkia į kelio bortelį ir atšokęs nuo jo trenkiasi į nukentėjusiojo automobilio galinę dešinę pusę..>“. Taigi, teismas, vertindamas vaizdo įrašą, konstatavo, kad transporto priemonė, dar persirikiuodama į pirmąją eismo juostą, jau buvo nevaldoma. Tuo pačiu, vertindamas tą patį vaizdo įrašą, teismas konstatavo, jog „<.. jokių požymių, kad V. P. vairuojamo automobilio padanga būtų sprogusi iki atsitrenkimo į bortelį, vaizdo įraše neužfiksuota, iki priartėjimo prie bortelio automobilis buvo valdomas...>“. Tuo teismas konstatavo, kad tik po to, kai transporto priemonė atsitrenkė į bortelį, tapo nevaldoma. Taigi, vertindamas tą pačią faktinę aplinkybę (V. P. vairuojamos transporto priemonės persirikiavimą į pirmą eismo juostą), teismas padarė kardinaliai priešingas išvadas. Apelianto nuomone, faktinė aplinkybė kada automobilis tapo nevaldomas yra svarbi darant išvadą dėl V. P. veiksmų kvalifikavimo. V. P. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Nurodydamas padangos sprogimo momentą, jis aiškiai įvardino, kad dešinė priekinė padanga sprogo lenkiant pirmąja juosta važiuojantį automobilį, t. y. susilyginus su juo. Tolimesni veiksmai - persirikiavimas į pirmą juostą ir atsitrenkimas į bortelį - buvo sąlygoti sprogusios padangos sukeltų pasekmių. Institucija jokių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, sąlygojusias staigų važiavimo krypties keitimą ir dėl to vėliau kilusį eismo įvykį, nepateikė, kilusios abejonės nebuvo pašalintos ir nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme.
3.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojų T. D. ir E. M. parodymais, vertindamas juos kaip siekį apeliantui padėti išvengti atsakomybės. Teismas šią išvadą darė remdamasis tuo, kad liudytojai apklausos metu nurodė, jog automobilio „VW Golf“ greitis įvykio metu buvo apie 60 km/h, kai tuo tarpu V. P. pirminiuose savo paaiškinimuose nurodė, kad greitis buvo apie 90-100 km/h. Visų pirma, šie liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Antra, jie apie eismo įvykį buvo apklausti daugiau kaip po aštuonių mėnesių. Trečia, transporto priemonę vairavo V. P. ir nė vienas iš jų nesekė prietaisų, fiksuojančių greičio rodmenis. Be to, liudytojas E. M. nurodė sėdėjęs ant galinės sėdynės ir negalėjo nurodyti, kokiu greičiu, jo manymu, važiavo V. P.. Vertinant liudytojų parodymus jų patikimumo aspektu, svarbu pažymėti, kad pats V. P. viso proceso metu neneigė viršijęs leidžiamą greitį. Tuo tarpu liudytojų T. D. ir E. M. parodymai, kad padanga sprogo važiuojant antrąja eismo juosta susilyginus su pirmąja eismo juosta važiavusia transporto priemone, atitinka ir V. P. parodymus, duotus ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu bei nagrinėjant bylą teisme.
3.4. Taip pat skunde nurodoma, kad šiuo atveju nei Institucija, nei teismas nesiėmė priemonių nustatyti transporto priemonės vairuotoją, važiavusį pirmąją eismo juosta ir vėliau įkėlusį į internetinį tinklapį vaizdo įrašą, kurio pagrindu V. P. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Analizuodamas vaizdo įrašą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad antra eismo juosta važiuojantis „VW Golf“ automobilis važiuoja žymiai greičiau, nei kiti automobiliai. Galima sutikti su šia išvada, tačiau neaišku, kokiu greičiu važiavo pirmąja eismo juosta judanti transporto priemonė. Šiuo atveju lieka nepaneigta galima prielaida, jog ši transporto priemonė judėjo žymiai lėčiau, nei leistinas greitis šioje eismo atkarpoje. Būtent asmuo, vairavęs transporto priemonę pirmąja eismo juosta ir vėliau į internetinį tinklapį įkėlęs vaizdo įrašą, galėtų patvirtinti ar paneigti įkelto vaizdo įrašo autentiškumą ir jo nufilmavimo laiką, aplinkybes, kuriomis įvyko eismo įvykis, bei patvirtinti ar paneigti liudytojų T. D. ir E. M. bei V. P. parodymus, kad padangos sprogimas įvyko susigretinus automobiliams, važiavusiems pirmąja ir antrąja eismo juosta. Tuo pačiu būtent šis asmuo galėtų aiškiai įvardinti, kokiu greičiu judėjo jo vairuojamas automobilis, kurį aplenkė V. P. vairuojama transporto priemonė. Nesiėmęs priemonių patikrinti V. P. nurodytas eismo įvykio faktines aplinkybes, nevertinęs įrodymų, pateiktų į administracinio nusižengimo bylą, patikimumo, teismas pažeidė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio nuostatas.
3.5. Anot V. P. atstovo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra subjektyviojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymio - chuliganiškų paskatų. Jei V. P. ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neparodydamas posūkio signalo sprogus padangai, persirikiuojant į kitą eismo juostą, ar galimai viršijo saugų greitį, tai jis padarė dėl ekstremalios situacijos, susiklosčiusios sprogus padangai, o ne dėl to, kad turėjo tikslą atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, tuo keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo V. P. atstovo advokato Žilvino Kalinausko skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos atstovo nuomone, skunde nurodyti teiginiai yra tik siekis išvengti atsakomybės bei subjektyvus situacijos vertinimas savo naudai. Iš byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai yra pažeisti tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. P. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas ginčija V. P. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apeliantas nurodo, jog V. P. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusižengimo sudėties – nors ir sutinka, kad V. P., vairuodamas transporto priemonę administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kuriais buvo sukeltas pavojus aplinkiniams ir eismo saugumui, tačiau tvirtina, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl ekstremalios situacijos, susiklosčiusios sprogus jo vairuojamo automobilio padangai.
6. Nors V. P. viso proceso metu teigė, jog jo persirikiavimo manevras iš antros eismo juostos į pirmąją, prieš pat pirmojoje juostoje važiuojantį kitą automobilį, nerodant įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo, ir tolesni jo veiksmai – greičio nemažinimas, nepaisant to, jog priekyje važiavo kita transporto priemonė, automobilio nesuvaldymas ir atsitrenkimas į kelio bortelį, skiriantį važiuojamąją dalį nuo žalios vejos, bei į priekyje važiavusio automobilio galinę dešinę pusę, buvo sąlygotas sprogusios automobilio padangos, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, tokia įvykio versija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip tikrovės neatitinkanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad apeliantas chuliganiškai manevravo ne dėl susidariusios ekstremalios situacijos, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdžiai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, neužfiksuota jokių požymių, kad V. P. vairuojamo automobilio padanga būtų sprogusi dar iki atsitrenkimo į bortelį, t. y., kad staigus važiavimo krypties keitimas, greičio nemažinimas ir atsitrenkimas į kelio bortelį bei kitą transporto priemonę, buvo nulemtas sprogusios padangos sukeltų pasekmių. Iš vaizdo įrašo matyti, kad antrojoje eismo juostoje, t. y. toje eismo juostoje, kuria iš pradžių važiavo V. P., kita transporto priemonė buvo nutolusi nuo V. P. vairuojamo automobilio kur kas toliau, nei pirmąja eismo juosta priekyje važiavusi transporto priemonė, į kurią vėliau ir atsitrenkė nestabdomas pažeidėjo automobilis. Taigi, V. P. versija, kad jis persirikiavo į kitą eismo juostą, nes, sprogus padangai, ketino saugiai sustoti, yra nelogiška. Toks jo veiksmas - priešingai, buvo kur kas nesaugesnis, nei pasirinkti stabdyti transporto priemonę, dėl neva sprogusios padangos, toje pačioje eismo juostoje, kuria jis važiavo. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, šią versiją paneigia ir tas faktas, kad V. P. savo vairuojamos transporto priemonės nestabdė iki pat atsitrenkimo į bortelį, nerodė ne tik dešiniojo posūkio, bet ir avarinio signalo. Tai, kad V. P. veiksmai buvo, tyčiniai, jais sąmoningai siekta pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, apygardos teismo nuomone, leidžia spręsti ir jo pasirinktas važiavimo greitis – byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. P. galėjo važiuoti apie 90-100 km/h greičiu, nors leistinas važiavimo greitis toje kelio atkarpoje yra 50 km/h.
7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl to kada V. P. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas. Nors skundžiamoje nutartyje iš tiesų nurodoma, jog „<...> antra eismo juosta važiuojantis „VW Golf“ automobilis važiuoja žymiai greičiau nei kiti automobiliai, be aiškaus tikslo, nerodydamas dešinio posūkio signalo, rikiuojasi į pirmą eismo juostą, tačiau automobilis tampa nevaldomas, atsitrenkia į kelio bortelį ir <…>”, o vėliau pažymima, kad “<…> iki priartėjimo prie bortelio automobilis buvo valdomas, <…>”, tačiau, apygardos teismo įsitikimu, pirmuoju atveju, teigiant, jog „automobilis tampa nevaldomas“, nurodoma tai, kad jis tampa nevaldomas dėl pasirinkto nesaugaus važiavimo greičio, tuo tarpu antruoju atveju, teigiant, jog „iki priartėjimo prie bortelio automobilis buvo valdomas“, vertinta tai, ar transporto priemonė buvo nevaldoma sprogus padangai.
8. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas neabejotinai paneigia ir liudytojais apklaustų kartu su pažeidėju administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonėje važiavusių T. D. ir E. M. parodymus, jog V. P. vairuojamas automobilis tapo sunkiai valdomas ir metėsi į dešinę pusę, trenkėsi į bortelį, o nuo jo atšoko ir trenkėsi į T. S. vairuojamą automobilį, būtent dėl sprogusios padangos. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai davė parodymus įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymų teisingumo fakto nepatvirtina. Šiame kontekste pažymėtina, jog į bylą pateiktas vaizdo įrašas yra įrodymas, kuriame objektyviai užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, transporto priemonės judėjimo trajektorija, jos nestabdymo, įspėjamųjų signalų nerodymo faktai, tuo tarpu asmenų parodymai ir jų pateikimas visuomet yra subjektyvaus pobūdžio. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinantys ar jį kaltinantys parodymai gali būti duodami priklausomai ir nuo tarp liudytojo ir pažeidėjo esančių santykių, o šios bylos duomenimis nustatyta, kad T. D. ir E. M. yra V. P. draugai. Taigi, šie liudytojai neabejotinai yra suinteresuoti V. P. palankia bylos baigtimi.
9. Be to, tai, kad T. D. ir E. M. šioje byloje davė savo draugui palankius parodymus, kurie neatitinka tikrųjų įvykių aplinkybių, patvirtina ne tik tas faktas, kad jie prieštarauja vaizdo įrašo turiniui, bet ir tai, kad jie prieštarauja netgi paties V. P. pirminiams paaiškinimams bei nukentėjusiojo T. S. parodymams dalyje dėl V. P. vairuotos transporto priemonės važiavimo greičio prieš įvykstant eismo įvykiui. Pirmosios instancijos teisme apklausas T. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dešiniąja eismo juosta jie judėjo apie 50-60 km/h greičiu, kai tuo tarpu savo pirminiame paaiškinime V. P. nurodė važiavęs 90-100 km/h greičiu. Nors teisminio nagrinėjimo metu V. P. jau teigė, kad prieš eismo įvykį toje kelio atkarpoje leistiną 50 km/h greitį jis viršijo kur kas mažiau – važiavo apie 60 km/h greičiu, tačiau nenurodė įtikinamų savo parodymų pakeitimo priežasčių, be to, nukentėjusysis T. S. taip pat paaiškino, kad iš karto po įvykio V. P. pripažino važiavęs virš 100 km/h greičiu. Kad leistinas 50 km/h greitis buvo viršytas ženkliai daugiau nei 10 km/h, patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. P. vairuojama transporto priemonė važiuoja žymiai greičiau nei kiti vaizdo įraše matomi automobiliai. Sutiktina, jog praėjęs ilgas laiko tarpas nuo aptariamo įvykio iki liudytojų apklausos teisme, kaip ir ta aplinkybė, jog jie nesekė spidometro rodmenų, galėjo turėti įtakos absoliučiai tikslių parodymų dalyje dėl automobilio „VW Golf“ važiavimo greičio davimui, tačiau šiuo atveju, įvertinus tai, kad liudytojų nurodytas automobilio „VW Golf“ važiavimo greitis galėjo vos ne dvigubai skirtis nuo tikrojo greičio, yra akivaizdu, jog toks neatitikimas yra nulemtas ne skunde akcentuojamų aplinkybių (praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio iki apklausos, prietaiso, fiksuojančio greičio rodmenis, nesekimo), o noro padėti savo draugui išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nesivadovavo ne tik V. P. teisme pateikta versija, bet ir ją grindžiančiais liudytojų T. D. ir E. M. parodymais.
10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su skundo autoriumi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti visas teisingo procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, buvo būtina nustatyti asmenį, kuris internetiniam portalui „(duomenys neskelbtini)“ pateikė eismo įvykio, užfiksuoto registratoriumi, įrašą, kurio pagrindu V. P. atžvilgiu ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl chuliganiško vairavimo, ir jį apklausti. Apelianto nuomone, šis asmuo galėtų patvirtinti ar paneigti į internetinį tinklalapį įkelto vaizdo įrašo autentiškumą, jo nufilmavimo laiką, aplinkybes, kuriomis įvyko eismo įvykis, bei patvirtinti ar paneigti liudytojų T. D. ir E. M. bei V. P. parodymus apie padangos sprogimą, nurodyti kokiu greičiu važiavo jo vairuojama transporto priemonė, kadangi galima daryti prielaidą, jog transporto priemonė, kurioje įrengtu vaizdo registratoriumi, buvo užfiksuotas eismo įvykis, judėjo kur kas mažesniu, nei leistinas, greičiu. Atsakydamas į tokį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaip ir apylinkės teismas, taip ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti į internetinį portalą pateikto vaizdo įrašo autentiškumu ar tuo, kad šiame įraše yra užfiksuotas būtent 2019 m. gruodžio 21 d. eismo įvykis. Tai, kad vaizdo įrašas yra autentiškas (jame užfiksuoti vaizdai tikri, vaizdo įrašas nesumontuotas ir t. t.), kad jame yra užfiksuotas būtent 2019 m. gruodžio 21 d. eismo įvykis patvirtino šiame eismo įvykyje tiesiogiai dalyvavęs nukentėjusysis T. S., į kurio vairuojamą transporto priemonę ir rėžėsi V. P. automobilis, po to, kai trenkėsi į kelio bortelį. Tai, kad eismo įvykio aplinkybės yra labai panašios, neprieštaravo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kartu su juo automobiliu važiavę T. D. bei E. M.. Šis vaizdo įrašas, kaip jau minėta, paneigia pažeidėjo nurodytą versiją dėl padangos sprogimo. Jame taip pat užfiksuotos esminės V. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės. Todėl dėl tų pačių aplinkybių apklausti internetiniam portalui „(duomenys neskelbtini)“ įrašą pateikusį asmenį, kuris tikriausiai yra tas pats asmuo, kuris vairavo V. P. aplenktą automobilį ir tiesiogiai matė įvykį, nėra tikslinga. Nors iš vaizdo įrašo negalima nustatyti tikslaus jame užfiksuotų transporto priemonių judėjimo greičio, tačiau tai, kad V. P. iki atsitrenkdamas į kelio bortelį važiavo ne mažesniu kaip 90 km/h greičiu, kaip jau minėta, patvirtina jo paties pirminis paaiškinimas bei nukentėjusiojo T. S. parodymai, kuriais pagrindas nesivadovauti teismo nenustatytas, nukentėjusiojo parodymų patikimumas neginčijamas ir apeliaciniu skundu.
11. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 18 d. raštu kreipėsi į portalo „(duomenys neskelbtini)“ redakciją, prašydamas pateikti informaciją apie tai, kas pateikė aptariamą vaizdo įrašą. Nors oficialus atsakymas į šį raštą nebuvo gautas, tačiau, kaip matyti iš liudytoja apylinkės teisme apklaustos administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios policijos pareigūnės J. S. parodymų, portalo „(duomenys neskelbtini)“ redakcija atsisakė pateikti duomenis apie registratoriaus savininką, motyvuodama asmens duomenų apsauga. Žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio užtikrina ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Todėl šiuo atveju atlikti skunde nurodomų veiksmų iš esmės netgi nėra galimybių.
12. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, duotus žemesnės instancijos teismo posėdyje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus. Apylinkės teismo išvados dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo V. P. veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.