Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-134-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
1A-211-134-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
L. V.
Nukentėjusysis
G. L.
Advokatai
Arvydas Alekna, Saulius Kučys

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-134/2010

Teisėjas K. V. Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.4(S)NUTARTIS

2010 m. birželio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,nuteistajai L. V.,gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,nukentėjusiajai G. L.,jos atstovui advokatui Arvydui Aleknai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. ir nukentėjusiosios G. L. skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant ją per laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiajai G. L. priteista 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1200 Lt atstovavimo išlaidų, pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteista už tai, kad 2008 m. liepos 24 d., apie 10.00 val. viešoje vietoje-turgelyje, esančiame mieste, be jokios rimtos priežasties, matant pašaliniams asmenims, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ne mažiau penkių kartų sudavė nukentėjusiajai G. L. kumščiais į nugaros sritį, ne mažiau trijų kartų spyrė į kojas, po to paėmė G. L. už plaukų ir trenkė veidu į grindinį, po ko nukentėjusioji pargriuvo ant grindinio ir jai gulint, L. V. ne mažiau dviejų kartų koja spyrė nukentėjusiajai G. L. į dešinį šoną, tuo padarydama nukentėjusiajai G. L. poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairiam žaste, kairiam kelyje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, lengvai sukrėtė smegenis, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. L. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jos veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d.

Nuteistoji skunde teigi, kad konfliktas su nukentėjusiąja kilo ne be priežasties, kaip nurodoma nuosprendyje, o dėl to, kad nukentėjusioji apgadino jos automobilį. Ji smurtavo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių – pykčio, todėl jos veika turi būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Ji dėl nukentėjusiosios jai padaryto turto sugadinimo privataus kaltinimo kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, kuriame byla šiuo metu nagrinėjama. Apeliantė teigia nukentėjusiąją sužalojusi dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, buvo susijaudinusi, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jai priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti nuteistajai griežtesnę bausmę, nurodyti terminą žalai atlyginti, priteisti iš L. V. 2044,45 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad dėl medikamentų nuteistosios jai padaryto sužalojimo gydymui ji patyrė 579,75 Lt išlaidų, o dėl jos darbo vietoje nuvytusių gėlių, kuriomis ji prekiavo – 1465 Lt išlaidų. Teismas nepagrįstai neišsprendė jos civilinio ieškinio, motyvuodamas tuo, kad trūksta žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Ji pateikė dokumentą, įrodantį, jog gėles įsigijo už 1529,4 Lt iš įmonės ,,Gėlių sala“. Šiuo metu įmonės nebėra, todėl ji nebegali gauti kasos pajamų orderio kopijos, kvito, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, o ji pati kasos pajamų orderio kvitų neprivalo išsaugoti, nes, dirbant su verslo liudijimu, tai neprivaloma. Be to, turtinės žalos padarymo faktą patvirtina ir liudytojų parodymai.

Nukentėjusioji teigia, kad dėl nuteistosios padarytų sužalojimų pablogėjo jos sveikata, dėl smegenų traumos liko liekamieji reiškiniai, tačiau teismas, nustatydamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad teismo paskirta ekspertizė dėl sužalojimo pasekmių jos sveikatai nebuvo išsami, todėl šios pasekmės liko nenustatytos ir neįvertintos, o priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis aiškiai per mažas.

Nukentėjusioji tai pat nurodo, kad nuteistoji ir po nusikaltimo ją baugino, kaltės nepripažino, neatsiprašė, todėl jai paskirta bausmė turėtų būti sugriežtinta, paskiriant viešuosius darbus arba areštą.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, nuteistosios skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti, nukentėjusiosios skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir tiksliai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kuomet tokiais veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai turi atitikti bent vieną iš minėtų būdų ir veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Nuteistosios veiksmus pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., nes ji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veika padaryta viešoje vietoje – turguje. Nuteistosios veiksmai buvo įžūlūs, nes jis viešoje vietoje, matant kelioms liudytojoms, dienos metu prie gyvenamojo namo sukėlė triukšmą ir panaudojo fizinį smurtą prieš G. L.. Nuteistoji, kitų asmenų akivaizdoje išplūsdama, daužydama rankomis ir spardydama jai nesipriešinusią nukentėjusiąją, demonstratyviai pažemino ne tik ją, bet ir parodė nepagarbą konflikte tiesiogiai nedalyvavusioms, tačiau jį mačiusioms liudytojoms. Nuteistosios veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – sutrukdytas nukentėjusiosios ir liudytojų darbas, jos patyrė didelį išgąstį. Nors nuteistoji skunde teigia smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojusi ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad ji apgadino jos automobilį, tačiau nuteistosios dėstoma įžūlių veiksmų motyvacija yra nesuderinama su visuotinai priimtomis elgesio ir moralės normomis ir rodo jos veiksmų chuliganišką pobūdį. Nuteistoji suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, kad šiais veiksmais padarys žalą ne tik nukentėjusiajai, bet ir pažeis kitų asmenų teisę į ramią aplinką, sutrikdys jų darbą, ir to siekė. Nuteistosios veiksmuose yra visi BK 284 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl tenkinti jos prašymą ir veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

Teismas, skirdamas nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistosios veikos ir jos asmenybės pavojingumu ir išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Tuo tarpu nukentėjusioji, skunde prašydama skirti nuteistajai veiksmingesnę bausmę, iš esmės akcentuoja nuteistosios jai sukeltą baimę. Tačiau ši aplinkybė yra reikšminga, vertinant nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, o ne nuteistajai skirtiną bausmę. Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati jos padarytos veikos pavojingumui, ši bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti nuteistajai paskirtą bausmę nukentėjusiosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – nėra teisinio pagrindo, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme neskiriama (BK 67 str. 3 d.).

Dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio

Teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 4000 Lt. Su šia suma nesutinka tiek nukentėjusioji, prašydama šią sumą padidinti iki 30000 Lt, tiek nuteistoji, prašydama atmesti nukentėjusiosios ieškinį.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai vadovavosi CK 6.250 str. išdėstytas neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl nuteistosios prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinio pobūdžio išgyvenimus – fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus – emocinį sukrėtimą. Teismas įvertino nuketėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį – jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai, kad nuteistoji nusikalstimą padarė tyčia, abiejų šalių turtinę padėtį.

Nuteistoji skunde savo prašymą atmesti nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su tuo, kad nukentėjusioji elgėsi neteisėtai – apgadino jos automobilį. Šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendis, kuriuo G. L. išteisinta pagal BK 187 str. 1 d., nėra įsiteisėjęs, todėl šią bylą nagrinėjanti kolegija negali pasisakyti dėl jos veiksmų teisėtumo. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad G. L. dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl, vadovaudamasi BPK 109 str., turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistoji savo skundo prašymą padidinti neturtinės žalos dydį argumentuoja tuo, kad jai po galvos smegenų sukrėtimo liko liekamieji reiškiniai – regėjimo, atminties problemos. Tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktose ekspertų išvadose liekamieji reiškiniai nekonstatuoti, todėl atsižvelgti į šią aplinkybę ir didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į teismo išdėstytus atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo motyvus ir šiame sprendime aptartas aplinkybes, tenkinti apeliantų skundų prašymus dėl neturtinės žalos nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio

Teismas, pripažindamas nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas BPK 115 str. 2 d. numatytu pagrindu gali neišspręsti žalos atlyginimo klausimo tik tuomet, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra visi turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikiami duomenys.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė gydymo metu medikamentams išleidusi 579,7,75 Lt ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius receptus ir kasos čekius (2 t., 27; 30-36 b.l.). Tačiau iš teismo medicinos specialistų išvados (1 t., 46 b.l.) aprašomosios dalies matyti, kad nukentėjusioji lankėsi pas gydytojus ir jai buvo paskirti vaistai nuo 2008-07-25 iki 2008-07-31, daugiau įrašų medicininiuose dokumentuose apie apsilankymus pas gydytojus ir išrašytus receptus vaistams nėra, teismo posėdyje, nukentėjusioji negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiam gydymui buvo išrašyti receptai vaistams vėlesniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nukentėjusiajai iš nuteistosios priteistinos išlaidos vaistams laikotarpiu nuo 2008-07-25 iki 2008-07-31, kurios sudaro 264,71 Lt, o išlaidos vaistams, įsigytiems pagal 2008-09-16, 2008-10-28, 2008-11-25 receptus nepriteistinos.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu kaip rašytinius įrodymus apie patirtus sužalojimus pateikė tris fotonuotraukas, jos turėtas 22 Lt išlaidas šioms fotonuotraukoms patvirtina kasos čekiai (1 t., 57, 59-60 b.l), todėl šios išlaidos priteistinos iš nuteistosios.

Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog po sužalojimo ji buvo išvežta į ligoninę, todėl jos darbo vietoje nuvyto 1443 Lt vertės gėlės, kuriomis ji prekiavo įvykio dieną. Turtinę žalą dėl nuvytusių gėlių patvirtina nukentėjusiosios pateikti dokumentai – įmonės ,,Gėlių sala“ išduota sąskaita ir aktas dėl nuostolių nustatymo (2 t., 28-29 b.l.). Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog žalai apskaičiuoti būtina sąskaitą faktūra ir kvitas, yra nepagrįsti, nes įmonės išduotoje sąskaitoje yra visi šiam dokumentui privalomi rekvizitai. Ši sąskaita patvirtina, jog nukentėjusioji iš įmonės ,,Gėlių sala“ 2008-07-22 įsigijo gėlių už 1529,4 Lt. Nuostolių nustatymo aktas, kurį pasirašė dvi liudytojos ir nukentėjusioji, patvirtina, kad po nusikaltimo nuvyto nukentėjusiosios gėlės, kurių bendra vertė 1443 Lt. Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nuteistosios prieš ją įvykdyto nusikaltimo negalėjo tinkamai pasirūpinti gėlėmis, kuriomis ji prekiavo turgavietėje, todėl gėlės, kurių vertė 1443 Lt, nuvyto. Tarp nuteistosios veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nuteistoji turi atlyginti ir šią žalą. Nustatant konkretų žalos dydį, atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios elgesį po nusikaltimo. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė į darbo vietą sugrįžusi apie 17 val., tačiau iš jos nusikaltimo dieną rašyto pareiškimo ir liudytojo apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusiosios apklausa buvo baigta 14 val. ( 1 t., 7; 19-20 b.l.). Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad į darbo vietą grįžo, parašiusi pareiškimą policijoje. Šie įrodymai rodo, jog nukentėjusioji į darbo vietą grįžo gerokai anksčiau nei pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodytu laiku – 17 val. Tai, kad nukentėjusioji apie 17 val. sugrįžo į turgavietę, kur prekiavo gėlėmis tvirtino ir liudytoja S. G., pasirašiusi aktą dėl gėlių sunaikinimo. Pirmos instancijos teismo posėdyje ji nurodė, kad aktą dėl nukentėjusiosios patirtų nuostolių dėl gėlių sunaikinimo pasirašė po kelių dienų. Liudytoja D. K., pasirašiusi aktą dėl gėlių sunaikinimo, pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad tą pačią dieną nukentėjusiosios G. L. po įvykio nematė, o jos darbo vietos sutvarkyti niekas negalėjo, ji matė, kaip G. L. šeštadienį metė gėles, t.y. praėjus dienai po įvykio. Prieštaringi nukentėjusiosios parodymai ir dėl jos išvežimo į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Pirmos instancijos teismo posėdyje ji parodė, kad po incidento praeiviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ji buvo išvežta į ligoninę, tačiau apeliacinio teismo posėdyje ji nepaneigė, kad po įvykio ji dar kalbėjosi su turguje prekiaujančiomis moterimis, lankėsi pas gydytoją, dirbančią netoliese ( restorano „Žara“ administracijos patalpose). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nukentėjusioji turėjo daugiau nei teigė laiko išsaugoti gėles,o žalos dėl nuvytusių gėlių atsiradimą iš dalies įtakojo ir pačios nukentėjusiosios nepakankamas rūpestingumas, todėl jai dėl nuvytusių gėlių priteistina suma mažintina iki 1000 Lt. Bendras nukentėjusiajai iš nuteistosios priteistinas turtinės žalos dydis yra 1286,71 Lt. Kadangi teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusiosios apeliaciniame procese turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistosios, 400 Lt sumą mažinant per pusę, nes nukentėjusiosios skundas tenkintinas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti.

Priteisti iš L. V. G. L. 1286,71 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. V. G. L. 200 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Nuteistosios L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai : Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusArnoldas Šukaitis