Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-378-563/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
1-378-563/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
E. J.
Nukentėjusysis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-378-563/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01526-2021-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,kaltinamajam E. J.,nukentėjusiajai L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2019-06-19 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2019-01-09 nuosprendžiu paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-11-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2019-01-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė nustatyta vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą bei grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, o būtent:

jis 2021-01-14 apie 21.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė viena ranka L. L., su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, už kaklo ir smaugė grasindamas, kad padarys ją invalide. Tokiais veiksmais E. J. padarė L. L.: smulkias kraujosruvas odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui, po panaudoto smurto, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nukentėjusiosios nesmaugė, smurto prieš ją nenaudojo, o tik pastūmė, patraukė ją į šoną, kad galėtų išeiti. Tą vakarą buvo kartu, vartojo alkoholį. Jis buvo išgėręs. Žodis po žodžio, pasipyko. Jis norėjo eiti namo, o nukentėjusioji neleido, dėl ko jis ją, paėmęs už kaklo, pastūmė su ranka. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Nuo policijos nebėgo, laukė. Buvo sulaikytas dviem parom. Nemanė, kad taip bus, nėra mušęs moters. Grasino iš pykčio.

Teisėjai pagarsinus dalį kaltinamojo parodymų, duotų 2021-01-21 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117-118), kaltinamasis parodė, kad paėmė nukentėjusiajai už kaklo ir nestipriai patraukė ją į šoną, ji nenukrito, paėjus porą žingsnių liko stovėti. Kai paėmė už kaklo liko žymės. Jos nesmaugė, tik patraukė nuo savęs, kad galėtų išeiti. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Jis apsirengė ir liko laukti policijos, niekur nebėgo. Pripažįsta, kad jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad padarys ją invalide. Taip sakė iš nervų. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, neprisimena. Iki vakaro viskas buvo gerai, o vėliau žodis po žodžio, abiem kažkas nepatiko. Apie tai, kad L. L. nėščia, sužinojo konflikto dieną, tačiau susipyko ne dėl to. Tą vakarą buvo išgėręs 3 litrus stipraus alaus. Policija jo neblaivumą netikrino. Anksčiau nėra grasinęs ar mušęs. Kas tuo metu buvo ant liežuvio, tą ir sakė. Jokių blogų ketinimų neturėjo. Anksčiau prieš nukentėjusiąją vartojęs necenzūrinius žodžius ar smurtą nėra. Tiksliai atsimena, kad nesmaugė. Tiesiog jie susistumdė, nukentėjusioji apsiverkė, iškvietė policiją ir dar paskambino mamai. Kodėl paėmė nukentėjusiajai už kaklo nežino. Avėsi batus, kėlėsi, o nukentėjusioji yra mažo ūgio, todėl taip gavosi, tiesiog ji papuolė po ranka. Nenorėjo tikslingai imti už kaklo. Norėjo tik patraukti ją į šoną. Mėlynių ant nukentėjusiosios kaklo likti neturėjo, jis jų nematė, nukentėjusiosios nesmaugė. Nežino kaip atsirado mėlynės. Nukentėjusiąją pastūmė, patraukė su jėga. Pastūmė spontaniškai, nes norėjo išeiti. Iš šono paėmė ir pastūmė. Prišnekėjo nesąmonių, bet jokių blogų ketinimų neturėjo. Iš pykčio gali daug prišnekėti. Daugiau jokių kitų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo. Gailisi dėl įvykio, atsiprašo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L. parodė, kad kaltinamasis E. J. yra jos vaiko tėvas, buvęs sugyventinis. 2021-01-14 E. J. grįžo namo apie 17 val., grįžo neblaivus. Konfliktuoti pradėjo dėl to, kad E. J. negavo alaus, ji jam nenupirko. E. J. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Sakė jam, kad jos nekoliotų. Jis norėjo išeiti. Tuo metu ji stovėjo prie sienos. E. J. pasakė, kad eina ir pradėjo paskui smaugti. Smaugti pradėjo 21.45 val. Smaugė viena ranka, laikė suėmęs už kaklo. Spaudė stipriai, jautė fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti, bandė ištrūkti, po ko E. J. pabėgo. Paskambino mamai, pasakė, kad ją smaugia, jog reikia pagalbos. Mama iškvietė policiją. Grasinimai buvo iki smaugimo, apie 21.40 val., jiems kartu sėdint ant lovos. E. J. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, sakė, kad anksčiau ar vėliau padarys ją invalide. Ji išsigando šių jo žodžių ir jam pasakė, kad iškvies policiją. Paskambino mamai ir ji iškvietė policiją. Anksčiau E. J. niekada negrasino, nevartojo jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių, tai buvo pirmas kartas. E. J. dažnai vartojo alkoholį. Jis būna agresyvus kai geria. Todėl ji išsigando, nes žino, kad jis gali padaryti taip, kaip sako. Po šio įvykio ant jos kaklo buvo smulkios smaugimo žymės. Civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio blogai miegojo. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad 2021-01-13 E. J. vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, tačiau po to apsiramino ir išėjo. Jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Kas yra psichologinis smurtas neįsivaizduoja.

Teisėjai pagarsinus nukentėjusios parodymus, duotus 2021-01-14 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1-2), nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino. Nurodė, kad 2021-01-14 apie 21.50 val. sugyventinis E. J., būdamas neblaivus, įžeidinėjo ją, keikė necenzūriniais žodžiais, o vėliau stipriai sugriebęs rankomis už kaklo pradėjo smaugti ir vėliau grasindamas pasakė ,,aš tave padarysiu invalide“ ir iš buto pasišalino. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Taip pat patvirtino, kad 2021-01-13 apie 22.00 val. namuose, E. J., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti, du kartus trenkė iš kumščio į kairiąją ranką, tačiau policijos nekvietė, o po konflikto apsiramino, įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Nurodė, kad po įvykio praėjo pusė metų, todėl šiuo metu visų įvykio aplinkybių neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. V. parodė, kad nukentėjusioji L. L. yra jos dukra. 2021-01-14 apie 21.50 val. paskambino dukra, prašė iškviesti pagalbą. Dukra verkė, buvo išsigandusi, vos ėjo žodžius suprasti. Dukra sakė, kad E. J. ją smaugia. Ji paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu jos dukra buvo 2 mėnesį nėščia. Po ko perskambino dukrai ir pasakė, kad pas ją važiuoja policija bei greitosios medicinos pagalba, kad juos įsileistų. Dukra nurodė, kad yra namuose, bet E. J. jau nėra. Paklausus dukros už ką ją smaugė, pastaroji pasakė, kad nedavė E. J. pinigų buteliui, pastarasis norėjo eiti pas A. Š. gerti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus L. L., rastos smulkios kraujosruvos odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens srityje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku sugriebus rankomis ir spaudžiant kaklą - vienu poveikiu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apžiūrėjus L. L., objektyvių sužalojimo žymių kairės rankos srityje nerasta. (1 t., b. l. 48)

2021-01-14 apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, matomas dešimties aukštų daugiabutis. Į daugiabutį patenkama per pastato vakarinėje pusėje esantį įėjimą rakinamą telefonspyne. Pro įėjimą patenkama į laiptinę. Pakilus į penktą aukštą matome duris rakinamas kodine spyna. Praėjus pro duris laiptinėje sukame į dešine ir prieiname šviesiai rudos spalvos šarvuotas duris pažymėtas dešimtu numeriu. Įėjus pro duris patenkame į vieno kambario buto koridorių. Koridoriaus kairėje yra miegamasis, koridoriaus priekyje yra virtuvė, koridoriaus dešinėje yra vonios kambarys. Butas netvarkingas, nepilnai apstatytas baldais, išmėtyti daiktai. Koridoriuje stovi spintelė ant kurios sukrauti maisto produktai, skrudintuvas, šalia spintelės yra katėms skirtas tualetas, virš spintelės pakabinta striukė. Kitame koridoriaus kampe padėtas kilimas. Nusikalstamą veiką identifikuojančių ar nusikalstamą veiką padariusio asmens pėdsakų neužfiksuota. (1 t., b. l. 49-51)

2021-01-21 apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad pirmajame vaizdo įraše pavadinimu „2021_0114_220721_055.MP4“ matoma data 2021-01-14, laikas 22.07 val. Matoma, kad pareigūnai fotografuoja buto duris pažymėtas skaičiumi 10. Vėliau pro duris įeina, fotografuoja buto aplinką, nufotografuoja L. L., jai padarytus sužalojimus, L. L. nurodo, kad patyrė fizinį skausmą. Vėliau pareigūnai su L. L. leidžiasi į apačią, nueina į tarnybinį automobilį, nurodo, kad vyks į policijos komisariatą. Antrajame vaizdo įraše pavadinimu „2021_0114_221220_056.MP4“ matomas laikas 22.12 val. Matoma kaip alkotesteriu tikrinimas L. L. blaivumas, nustatomas 0.00 prom. blaivumas. Matoma kaip pareigūnė išlipa iš automobilio prieina prie namo, jį fotografuoja, prieina arčiau bei fotografuoja namo duris, vėliau įėjusi pro duris nufotografuoja laiptinę bei grįžta į automobilį. Trečiajame vaizdo įraše pavadinimu „2021_0114_223213_057.MP4“ matomas laikas 22.31 val., matoma kaip pareigūnai bando patekti į namo laiptinę. Priėjus asmeniui, pareigūnai į laiptinę patenka, eina į liftą. Ketvirtajame vaizdo įraše pavadinimu „2021_0114_223714_058.MP4“ matomas laikas 22.37 val. Matoma kaip pareigūnai patenka į butą Nr. 58, ieško E. J., tačiau bute jo neranda. Matoma kaip bendraujama su E. J. motina, užsirašomi jos duomenys, pareigūnai klausia kur gali būti E. J., moteris nurodo, kad nežino. (1 t., b. l. 60-62)

Akistatos metu, kuri buvo atlikta 2021-01-22 ikiteisminio tyrimo metu tarp E. J. bei nukentėjusios L. L., E. J. kaltės nepripažino, liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 161-164).

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas tarp E. J. ir L. L.. Tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Taip pat, tai patvirtino nukentėjusiosios mama L. V., kuri nurodė, kad vėliau kalbant su dukra apie įvykį, pastaroji nurodė, kad viskas prasidėjo dėlto, kad E. J. norėjo pinigų buteliui, išgėrimui, nes norėjo eiti gerti pas draugą, tačiau ji pinigų jam nedavė.

Kaltinamasis taip pat neginčija fakto, kad paėmė nukentėjusiajai L. L. už kaklo, nurodė, kad nukentėjusiąją pastūmė, patraukė nuo savęs su jėga, kai paėmė už kaklo ir liko žymės. Sutiko, kad įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius buvusios sugyventinės atžvilgiu. Nors kaltinamasis neigia, kad viena ranka paėmęs nukentėjusiąją už kaklo ją smaugė, tačiau šią aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo smaugiama, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir viso ikiteisminio tyrimo metu – apklausų, akistatos metu – nukentėjusioji nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog kaltinamasis E. J. ją smaugė. Nukentėjusioji nurodė, kad E. J. viena ranka, laikydamas suėmęs ją už kaklo, ją smaugė. E. J. spaudė stipriai, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, ant kaklo atsirado smulkios žymės. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusiosios motina, kuriai iškart po įvykio paskambino nukentėjusioji ir prašė iškviesti pagalbą, sakydama, kad E. J. ją smaugia. Tai, kad po įvykio ant nukentėjusiosios kaklo buvo matyti paraudimai, užfiksuota ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) Specialisto išvadoje nustatyta, kad įvykio aplinkybėse nustatytu laiku L. L. nustatyti šie sužalojimai: smulkios kraujosruvos odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti sugriebus rankomis ir spaudžiant kaklą - vienu poveikiu, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais duotais teisme, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis E. J. smurtavo (sugriebęs viena ranka L. L. už kaklo ją smaugė) prieš šeimos narį – tuo metu buvusią sugyventinę L. L., dėl ko jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina ne tik L. L. parodymai, bet ir likusios žymės ant kaklo (smulkios kraujosruvos odoje, kaklo kairės pusės apatinėje dalyje) bei paties kaltininko parodymai, kad jis buvo sugriebęs su jėga. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smaugė L. L. sugriebęs rankomis už kaklo, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisme duotus parodymus, tikslinama, nurodant, kad kaltinamasis L. L. už kaklo buvo sugriebęs viena ranka.

Taip pat pirmiau aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą E. J. veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad jo veiksmais sukeliamas skausmas nukentėjusiajai ir norėjus taip veikti.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog L. L. įvykio metu buvo kaltinamojo sugyventinė, kartu gyveno, vedė bendrą šeimos ūkį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

E. J. kaltinimai pareikšti ir pagal BK 145 straipsnį, kaltinant jį tuo, kad jis, sugriebęs ranka L. L. už kaklo ir ją smaugdamas, grasino jai, kad padarys ją invalide. Tokiu būdu, panaudodamas smurtą ir psichologiškai baugindamas L. L., kaltinamasis sudarė realų ir pakankamą pagrindą jai bijoti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis E. J. pripažino, kad sugriebęs viena ranka už kaklo grasino L. L., kad padarys ją invalide. Grasino iš pykčio, jokių blogų ketinimų neturėjo. Įvykio metu buvo girtas, buvo išgėręs tris litrus stipraus alaus. Grasinimo faktą paliudijo ir pati nukentėjusioji L. L., kuri ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad E. J. smaugdamas grasino ją padaryti invalide. Taip pat patvirtino, kad ji bijojo, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusioji L. L. teisme patvirtino, kad E. J., būdamas neblaivus, stipriai sugriebęs ranka už kaklo pradėjo smaugti ir vėliau grasindamas pasakė ,,aš tave padarysiu invalide“, o jai pradėjus šaukti ir bandyti ištrūkti, iš buto pasišalino. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad tuo laikotarpiu E. J. dažnai vartojo alkoholį, o kai jis geria, jis būna agresyvus. Ji išsigando, nes žino, kad E. J. savo grasinimus gali įvykdyti. Nukentėjusioji po panaudoto smurto bei grasinimo, išsigandusi bei bijodama, jog kaltinamasis gali įgyvendinti savo grasinimus, dėl kaltinamojo veiksmų kreipėsi į savo motiną L. V. prašydama iškviesti pagalbą. Liudytoja L. V. teisme patvirtino, kad jai skambindama dukra L. L. verkė, buvo išsigandusi, prašė iškviesti pagalbą, vos ėjo suprasti pastarosios žodžius.

Taigi teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad smaugiant išsakyti žodžiai „aš tave padarysiu invalide“, yra tiesioginis grasinimas susidoroti, panaudojant smurtą. O kaltinamojo agresyvus elgesys, girtumas, rodo, jog nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei.

Pirmiau paminėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis suprato, jog psichiškai veikia nukentėjusiąją, siekdamas sukelti jai baimę, nesaugumo jausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas laiko pasitvirtinusią kaltinimo aplinkybę, ne tik, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai), bet ir tai, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nagrinėjamu atveju E. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad E. J. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą – padaryti neįgalia. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, padarytos viena veika tuo pačiu laiku, kaltinamojo sumanymus jungia viena tyčia, veikos padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją, teismas E. J. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį.

II. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas E. J. bausmes vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, abi veikos įstatymo leidėjo priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu įvertinamas nusikaltimų pobūdis, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumas, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. J. teistas (1 t., b. l. 102-106), nusikalsto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 87-100), dirba. Teisminio nagrinėjimo metu išreiškė gailestį dėl savo padarytų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios. Nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant didesnį įstatymo numatytam vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad jis nors ir pripažino savo kaltę iš dalies, tačiau, kaip buvo pirmiau minėta, teisiamojo posėdžio metu reiškė gailestį dėl tokio savo poelgio, nusikalstamomis veikomis sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šiuo metu kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, dirba, teismas daro išvadą, jog E. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jei tai nesusiję su darbu, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. J. buvo sulaikytas nuo 2021-01-20 14.15 val. iki 2021-01-22 09.58 val. (dvi paros) (1 t., b. l. 130, 137), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos (1 t., b. l. 139-140, 142-143, 148-150, 152-153).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusioji L. L. pareiškė kaltinamajam E. J. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji L. L. nurodė, kad dėl E. J. neteisėtų veiksmų ji buvo išsigandusi, tuo metu buvo nėščia aštuntą savaitę, naktimis negalėjo užmigti, o jei užmigdavo, tai sapnuodavo košmarus, taip pat dienos metu jaučia nuolatinį stresą bei nerimą (1 t., b. l. 63, 64).

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji L. L. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad E. J. neteisėtais veiksmais sukėlė jai išgąstį, nes tuo metu buvo nėščia aštuntą savaitę, taip pat ji negalėjo užmigti naktimis, o jei užmigdavo, tai sapnuodavo košmarus, be to dienos metu jaučia nuolatinį stresą bei nerimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajai L. L. buvo padaryti sužalojimai: smulkios kraujosruvos odoje kaklo kairės pusės apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neatmetama galimybė, kad L. L. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti vienu poveikiu (1 t., b. l. 48). Be patirto fizinio skausmo L. L. dėl kaltinamojo veiksmų jautė išgąstį, kaltinamasis jai sukėlė baimę, nerimą, stresą, jai sutriko miegas. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo E. J. materialinę padėtį, t. y. dirba. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta negrįžtamai, ar būtų pakenkta jos kūdikiui, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies - nukentėjusiosios L. L. naudai iš kaltinamojo E. J. priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su DVD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esantis bylos pirmojo tomo gale, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę E. J. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant E. J. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigojimus – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. J. buvo sulaikytas nuo 2021-01-20 14.15 val. iki 2021-01-22 09.58 val. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios L. L. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai L. L. iš E. J. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios L. L. civilinio ieškinio netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su DVD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esantį bylos pirmojo tomo gale, po nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė