Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-307-826/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-18
Bylos Nr.
2S-307-826/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01684-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
J. V.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-307-826/2016

Teisėja Aušra Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-01684-2015-8)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.10.; 3.3.2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės J. V. ir atsakovo R. Ž. 2015-12-03 sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukė. Taip pat pirmosios instancijos teismas išieškojo iš R. Ž. 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 13,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašė nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šalys nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šią aplinkybę turėjo įvertinti ir nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė žyminį mokestį. Pasak atsakovo, žyminis mokestis nebuvo mokamas byloje, byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį net neprasidėjus parengiamajam posėdžiui, todėl proceso kaštai buvo minimalūs. Esant šiai aplinkybei, atsakovo vertinimu, teismas negalėjo priteisti visų bylinėjimosi išlaidų kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šalims sudarius taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą valstybei, kai šalys sudaro taikos sutartį, CPK 94 straipsnio 2 dalis netaikoma. Dėl to atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių susitarimo, kad viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne ieškovei, o valstybei, todėl jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. CPK 99 straipsnyje nustatytas teismui įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti ex officio pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atsižvelgė, jog taikos sutartimi iš esmės visi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti.

Tuo tarpu teismas spręsdamas žyminio mokesčio atlyginimo klausimą įvertino CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį sudarius taikos sutartį šalims grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, ir pagrįstai iš atsakovo priteisė valstybei tik 25 proc. žyminio mokesčio. Dėl to negalima sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog iš jo buvo priteistas visas žyminis mokestis kaip išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėtina, jog pagrindas priteisti iš atsakovo žyminį mokestį įtvirtintas CPK 96 straipsnio 1 dalyje, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Dėl to tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis