Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties J. P. (J. P.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl MGL dydžio taikymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą vertindami, jog tęstinės veikos atveju yra svarbus veikos padarymo (pabaigos) laiko nustatymas. Prokurorė pažymi, kad padariniai, apie kurios nurodoma apeliacinėje nutartyje, buvo kilę tiek 2017 metais, tiek 2018 metais. Teismai, perkvalifikuodami J. P. veiksmus į BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai įgyvendino teisingumo principą, formuodami ydingą praktiką dėl MGL dydžių taikymo tęstinėje nusikalstamoje veikoje. Remiantis teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimais dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo, pateikiant išaiškinimą, jog MGL dydis nustatomas būtent remiantis paskutinio nusikalstamo veiksmo metu galiojančiu įstatymu, yra sukuriama ydinga ir baudžiamajam įstatymui prieštaraujanti praktika, skatinanti laikotarpiu, kuomet keičiasi MGL dydis į didesnį, nusikalstamus veiksmus tęsti ilgesnį laiką, kadangi tokiu atveju kaltininko padėtis (baudžiamosios atsakomybės prasme) yra jam palankesnė, kadangi jo veiksmai kvalifikuojami kaip apysunkis, o ne sunkus nusikaltimas. J. P. veiksmus kvalifikuojant kaip apysunkį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nebuvo užtikrinamas tinkamas teisingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad, pasikeitus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui ir vertinant, jog tęstinės nusikalstamos veikos paskutinis nusikalstamas veiksmas padarytas 2018 m. rugpjūčio 1 d., J. P. inkriminuojama apgaule įgytų lėšų sumą sudaro 41000 Eur, o šis dydis pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) neviršija 900 MGL ir atitinka didelės vertės turto apibrėžtį (nuo 400 MGL iki 900 MGL), ir jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies nepagrįstai perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 2 dalį.