- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-1048-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00005-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4829-545/2016 pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2016-01-28 nutartimi teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo K. V. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatavo pagrindą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išieškojimo sumą, taip pat į pareiškėjo (skolininko) vengimą bendradarbiauti vykdymo procese ir šio proceso vilkinimą (nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolės veiksmų), teismas pareiškėjui skyrė 100 EUR dydžio baudą.
2016-02-10 teisme gautas pareiškėjo prašymas panaikinti paskirtą baudą. Pareiškėjas mano, kad jo skundas buvo pagrįstas, nes antstolis skunde neanalizavo pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-17 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo K. V. prašymą panaikinti 2016-01-28 nutartimi paskirtą 100 EUR baudą.
Teismas nurodė, kad teikdamas prašymą pareiškėjas nurodė tuos pačius argumentus kaip ir teikdamas skundą, t.y. nepagrindė savo reikalavimo svariais argumentais, kurie įrodytų jo nurodomas aplinkybes. Teismas įvertinęs visas aplinkybes konstatavo, kad nėra pagrindo baudai panaikinti, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-17 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo ir teismo motyvai yra nesuprantami. Esą, pasak teismo, antstolis apskritai neprivalo pagrįsti savo sprendimų, taip pat neprivalo nagrinėti skundų ir juose nurodytų motyvų. Atkreipia dėmesį, kad antstolis tik iš dalies tenkino pareiškėjo 2015-11-25 skundą ir pateikė geros kokybės dokumentus, nors tai antstolio pareiga. Pareiškėjo įsitikinimu, jo skundas dėl antstolio veiksmų buvo pagrįstas ir konkretus. Pareiškėjo manymu, teismas tinkamai neišnagrinėjo prašymo dėl baudos panaikinimo, kadangi apie motyvus dėl pareiškėjo darbovietės ir piniginių lėšų nurašymą iš banko sąskaitos skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-02-17 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-02-17 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. D. L. , byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Kaip matyti iš apskųstosios nutarties motyvų, apeliantui bauda buvo paskirta dėl to, kad apeliantas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nutarties motyvus vertina nepagrįstais.
Apeliantas 2015-12-17 skundu prašė teismo panaikinti 2015-11-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo (Reg. Nr. S2-57347) bei 2015-12-09 patvarkymą tenkinti skolininko 2015-11-25 skundą dėl antstolio veiksmų (Reg. Nr. S2-59053) bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Skundą grindė aplinkybėmis, kad 2015-12-09 patvarkymas yra nekonkretus, kad jame nėra išanalizuoti 2015-11-25 jo skunde nurodyti motyvai, kad antstolis iki šiol nesikreipė į skolininko darbovietę, neatsižvelgė į jo šeimyninę padėti ir todėl nepagrįstai nurašė sumas iš banko sąskaitos, į kurią pervedamas darbo užmokestis, tokiu būdu apribodamas skolininko galimybę gauti darbo užmokestį ir išlaikyti du vaikus. Kaip matyti iš antstolio V. M. 2015-12-09 patvarkymo, antstolis, išnagrinėjęs skolininko K. V. 2015-11-25 skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015-11-09 patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir 2015-11-09 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, iš dalies skundą patenkino ir išsiuntė skolininkui geros kokybės vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šiuo patvarkymu antstolis taip pat išaiškino dėl sąskaitos arešto, pareigos pateikti tam tikrus dokumentus, duomenis apie nustatytas kitas skolininko sąskaitas, dėl galimų taikyti turtinio poveikio priemonių bei priverstinio skolos išieškojimo, dėl išskaitų sumažinimo ir skolininko teisių ir pareigų. Akivaizdu, kad antstolis skolininko skundo visa apimtimi nepatenkino. CPK 510 straipsnio 4 dalis tokiu atveju suteikia skolininkui teisę kreiptis į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, su skundu dėl antstolio veiksmų. Tokia savo teisę apeliantas realizavo 2015-12-17 teismui pateiktu skundu, vertindamas, kad nebuvo tinkamai išnagrinėti jo skundo motyvai ir kad, jo manymu, antstolis vengia tinkamai nagrinėti pateiktus skundus. Tokiu būdu konstatuojama, kad apeliantas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino įstatymu jam suteiktą procesinę teisę ginti galimai pažeistas teises ir interesus. Tai, kad teismas nustatė ir įvertino, jog apelianto skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, sudaro pagrindą netenkinti pateikto skundo, tačiau nėra pakankama konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl to yra pagrindas panaikinti jam paskirtą baudą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo panaikinti paskirtą baudą ir nutarties dalį, kuria paskirta bauda apeliantui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį dėl atsisakymo panaikinti baudą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausios 28 d. nutarties dalį kuria paskirta 100 EUR bauda pareiškėjui K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)