Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 21 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. nuteistas 2000-02-11 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 8 p., 272 str. 2 d., 234 str. 1 d., 42 str. pagrindu, taikant bausmių apėmimą, paskirta 18 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str. prijungus bausmę pagal 1996-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, paskirta galutinė bausmė subendrinta bausmė – 19 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. BK 26 str.1 d. 3 p. pagrindu pripažintas itin pavojingu recedyvistu. 2003-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika iš BK 105 str. 8 p. perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 9 p., iš BK 272 str. 2 d. į BK 180 str. 3 d., BK 63 str. 2 d., 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 234 str. 1 d. paskirta bausme bei bausmės dalimi neatliktos pagal 1996-12-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendį, dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo. 2005-01-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 1996-12-18 nuosprendis panaikintas. 2005-04-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2000-02-11 nuosprendžiu paskirta ir 2003-10-16 nutartimi peržiūrėta ir subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. subendrinta su bausme paskirta pagal BK 234 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 18 metų laisvės atėmimo. 2005-05-05 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinta pripažinimas itin pavojingu recedyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1999-06-18, bausmės pabaiga – 2017-06-18. Anksčiau A. D. teistas 6 kartus.2016 m. birželio 21 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-06-21) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 4 p.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nuteistasis A. D. dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nustatytų BVK 157 str. 1 d. ir todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 str. 2 d. 4 p.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde pažymi, kad jis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, atlikęs jau didelę bausmės dalį, galiojančių nuobaudų neturi. Nusikalstamo elgesio riziką sumažino kiek tai leidžia jo elgesys. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog aštuoni komisijos nariai pritarė jo paleidimui iš pataisos įstaigos, tačiau teismas nepagrįstai motyvavo, jog jis praeityje turėjo nuobaudų. Nuteistojo įsitikinimu administracijos darbuotojai daugiau žino apie jo elgesį, kaip jis pasitaisė ir gali adaptuotis į visuomenę. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados nėra teisingos. Išėjęs į laisvę A. D. pasižada nepažeidinėti LR įstatymų bei vykdyti nustatytus įpareigojimus.

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas V. N. gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. D. yra atlikęs ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis – 85 balai, taigi A. D. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis yra iš dalies darbingas, atlikdamas bausmę mokėsi Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje pagal siuvinių gamintojo programą, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybę, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 10 kartų, bausmę nuo 2016-01-15 atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės vertinamos neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. D. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 85 balai. Nagrinėjamu atveju ji nėra ženkliai pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka – impulsyvumas, polinkis į smurtą, suvokimo apie pasekmes stoka, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra susijęs su nusikalstama veika ir tai gali būti kriminogeninis veiksnys pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo padarytas nusikaltimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, naudojant smurtą. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu A. D. nesielgė nepriekaištingai, buvo 16 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už padarytus grubius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų.Materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą sudaro ir itin svarbus veiksnys kaip pagrįstas manymas ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos A. D. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Neginčytina, jog A. D. elgesys koreguojamas tinkama linkme, matyti jo pažanga dėl nusikalstamo elgesio, paties nuteistojo nurodytos jo teigiamos savybės, kurios charakterizuoja jį patį, elgesio koregavimą tinkama linkme patvirtina ir tai, jog jis nuo 2016-08-03 pradėjo dalyvauti VšĮ ,,Malonės namai“ rengiamoje programoje ,,Keistis išmokstama“, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir jau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 18 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis 10 kartų buvo paskatintas už gerą elgesį ir mokslą, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu pagal BVK 157 str. 2 d. 4 p. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.