Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-30 · Administracinė byla Nr. I-5479-320/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
I-5479-320/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00211-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Panevėžio pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5479-320-2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00211-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjai J. B.,atsakovo atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja, ir J. B.) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2-5, 16-18) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio pataisos namų 2018 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. SR2-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 paroms (toliau- ir Nutarimas).

Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu Nutarimu jai buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 paroms už tai, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje ji gyveno, neplaninės kratos metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, pareiškėja nubausta už Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą. Šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris nutarė, kad paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Teigia, kad bausmės atlikimo pažeidimo nepadarė. Pareiškėja paaiškino, kad rastas telefonas jai nepriklausė, ji telefonu nesinaudojo ir niekam juo neskambino. Nurodė, kad tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Tvirtino, kad neįrodyta jos kaltė. Nurodė, kad telefonas buvo rastas neutralioje vietoje, ne prie asmeninių pareiškėjos daiktų. Be to, nuteistoji R. K. (toliau – R. K.) prisipažino, kad rastas telefonas yra jos asmeninė nuosavybė. Teigė, kad yra prašiusi R. K., kad paskambintų dukrai, nes pati pareiškėja savo skambučius jau buvo išnaudojusi, bet nežinojusi, kad bus skambinama iš mobilaus telefono. Prašo skundą tenkinti, ginčijamą nutarimą, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda, panaikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad skambino dukrai iš ten, kur leidžia, bet negalėjo prisiskambinti. Tada R. K. pasisiūlė paskambinti pareiškėjos dukrai, taip dukters telefono numeris atsirado rastame telefone.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio pataisos namai (toliau – ir Panevėžio PN) atsiliepimu su J. B. skundu nesutiko (b. l. 46-53). Panevėžio PN nurodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 7.15 val., gyvenamojoje patalpoje Nr. 41 atliekant neplaninę kratą, po bendro naudojimo spintele rastas mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“ su baterija. Patikrinus rastame telefone išlikusių telefoninių skambučių registrą ir telefone išlikusius numerius palyginus su patalpoje Nr. 41 gyvenančių nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse užregistruotais abonentų numeriais, nustatyta, kad telefonu 2 kartus buvo skambinta pareiškėjos dukrai priklausančiu telefono numeriu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, atvykusi į Panevėžio PN, buvo pasirašytinai supažindinta su specialiosiomis nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigomis ir draudimais bei nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu. Teigė, kad pareiškėjai nuobauda skirta, atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. AP1-3125 ir pareiškėjos pateiktą 2018 m. balandžio 12 d. pasiaiškinimą. Nuteistajai nebuvo paskirta griežčiausia nuobauda, nors jos padarytas pažeidimas laikytinas grubiu. Manė, kad nuobauda skirta pagrįstai, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nėra per griežta. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos skundas dėl nuobaudos panaikinimo taip pat netenkintas. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad viso tyrimo metu pareiškėja vis kūrė naujas versijas, siekdama išvengti atsakomybės. Nurodė, kad pataisos namai visada papildomai suteikia teisę nuteistosioms pasiskambinti. Be to, jei neatsako abonementas, nesiskaito kad pokalbis įvyko. Pabrėžė, kad nuobauda skirta ne už telefono turėjimą nuosavybės teise, o už disponavimą juo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. SR2-102, kuriuo nuteistajai J. B. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 paroms (b.l.6), pagrįstumo bei jo teisėtumo. Nors pareiškėja savo pirminiame skunde bei patikslintame skunde ne visiškai tiksliai suformulavo reikalavimą, iš jos skundo esmės bei teismo posėdyje teiktų paaiškinimų spręstina, kad pareiškėja nesutinka su Nutarimu bei prašo jį panaikinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 7.15 val., gyvenamojoje patalpoje Nr. 41 atliekant neplaninę kratą, po bendro naudojimo spintele rastas mobiliojo ryšio telefonas „E-Star“ su baterija. Patikrinus rastame telefone išlikusių telefoninių skambučių registrą ir telefone išlikusius numerius palyginus su patalpoje Nr. 41 gyvenančių nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse užregistruotais abonentų numeriais, nustatyta, kad telefonu 2 kartus buvo skambinta pareiškėjos dukrai priklausančiu telefono numeriu. Panevėžio PN direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. SR2-102 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėja buvo nubausta perkėlimu į kamerų tipo patalpas 3 paroms už Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą.

Atsakovo nutarimą pareiškėja ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, kuris 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2S-1737 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo nesant pagrindo panaikinti paskirtąją nuobaudą.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis). Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 12 straipsnio 2 dalis). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 dalis) ir draudimai (2 dalis). Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 straipsnio 3 dalis). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-323 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 18 priede pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše mobiliojo ryšio telefonas nenurodytas, t. y. nuteistiesiems mobiliojo ryšio telefoną turėti draudžiama. Šis draudimas siejamas su tuo, kad nuteistųjų teisę skambinti telefonu (skambučių periodiškumą) reglamentuoja BVK normos, pataisos įstaigos vykdo nuteistųjų skambučių apskaitą, šią teisę turi užtikrinti pataisos įstaigų administracija ir tam naudojamos pataisos namuose įrengtos ryšio priemonės.

Iš teismui pateiktos 2018 m. balandžio 16 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. AP1-3125 „Dėl daiktų, kurių nėra Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, paėmimo“ (toliau – Tarnybinio tyrimo išvada, b. l. 66-67) matyti, kad buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės S. R. 2018 m. balandžio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. AP1-2852 (b. l. 55), kuriuo informuota, kad 2018 m. balandžio 8 d. apie 7.15 val., atliekant neplaninę kratą, Panevėžio PN II gyvenamojo korpuso 41 gyvenamojoje patalpoje, po bendro naudojimo spintele, grindyse po linoleumu įrengtoje slėptuvėje, rastas mobiliojo ryšio telefonas E-Star su baterija. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad iš rasto telefono 2 kartus skambinta numeriu, priklausančiu J. B. dukrai. Pareiškėja 2018 m. balandžio 8 d. pasiaiškinime (b. l. 57) nurodė, kad apie rastą telefoną nieko nežino, o 2018 m. balandžio 12 d. pasiaiškinime (b. l. 59) nurodė, jog ji dukrai neskambino, nes dukra yra „uždaryta“, o dukros telefonas užrašytas jos užrašų knygutėje, kurią ji laiko spintelės stalčiuje.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas/netinkamas atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai). Pabrėžtina, kad nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos negatyvios pasekmės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 straipsnio 3 dalis).

BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Kaip jau minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše mobiliojo ryšio telefonas nenurodytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad draudžiamas daiktas neturi priklausyti asmeniui, pažeidimo padarymui konstatuoti iš esmės užtenka, kad draudžiamą daiktą turėjo, juo naudojosi atitinkamas subjektas, jis buvo jo dispozicijoje (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-858/2015).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad mobilusis telefonas buvo rastas būtent pareiškėjos gyvenamojoje patalpoje, iš jo 2 kartus buvo skambinta pareiškėjos dukrai. Pareiškėjos paaiškinimai dėl mobiliajame telefone užfiksuotų skambučių jos dukrai atsiradimo fakto yra nenuoseklūs: 2018-04-12 paaiškinime ji teigia negalėjusi skambinti dukrai, nes ši buvo suimta („uždaryta“), o dukros telefono numerį saugojo tik užrašų knygelėje, t.y. jo niekam neatskleisdama; patikslintame skunde (b.l.16-18) pareiškėja teigia, kad paskambinti dukrai prašiusi kitos nuteistosios R.K., nes jau buvo išnaudojusi savo telefoninius pokalbius; teismo posėdyje pareiškėja jau aiškino R.K. skambinti neprašiusi, o ši pati pasisiūliusi paskambinti. Toks pareiškėjos teismo posėdyje teiktas paaiškinimas kritiškai vertintinas jau vien dėl to, kad pagal 2018-04-16 aktą Nr.AP1-3126 (b.l.63), pati R.K. neteisėtai naudojosi rastu mobiliuoju telefonu net 4 kartus, o pareiškėja pagal jos teiktus paaiškinimus net nebandė išsiaiškinti, ar ši turi galimybę tokį savo pasiūlymą realizuoti teisėtu būdu. Jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina pareiškėjos argumentų, kad jos dukrai skambino kita nuteistoji. Todėl teismas pareiškėjos paaiškinimus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą.

Iš bylai pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja 2018 m. vasario 23 d. pasirašytinai buvo supažindinta su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis (b. l. 70-75), be to, patikslintame skunde pareiškėja pripažino, kad apie draudimą turėti telefonus ar jais naudotis ji žinojo (b. l. 17).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėja padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą – disponavo draudžiamu nuteistiesiems turėti daiktu. Pareiškėjos argumentas, kad kita nuteistoji vėliau prisipažino, jog mobilusis telefonas priklauso jai, nepaneigia pareiškėjos padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo – mobilaus telefono turėjimo ir naudojimosi juo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamame Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja nesilaikė pataisos įstaigos režimo reikalavimų, numatytų BVK 112 straipsnio 4 dalyje bei šiuo poelgiu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

BVK 142 straipsnis numato nuobaudas, kurios gali būti skiriamos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ginčijamas Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. SR2-102 yra priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Pareiškėjai nuobauda paskirta atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas laikomas grubiu, pareiškėja nepripažino padaryto pažeidimo, siekdama išvengti atsakomybės, anksčiau nuobaudų pareiškėjai skirta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl minėtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir surinktą dokumentinę medžiagą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2S-1737 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ taip pat nustatė, kad šiuo atveju nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė