- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-753-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Salovė“
- Ieškovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- E. O.
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė, Jurgita Mikalauskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Salovė“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1087-424/2010 pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UAB „Salovė“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo E. O..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
If P&C Insurance AS 2009-08-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti kreditoriaus naudai 5068,67 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trakų rajono apylinkės teismas 2009-08-18 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko UAB „Salovė“ 5068,67 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5068,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-08-18, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 38 Lt. UAB „Salovė“ pateikė prieštaravimus dėl 2009-08-18 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-2606-424/2009, pareikšdamas, jog nesutinka su kreditoriaus pareikštais reikalavimais.
Ieškovas 2009-09-30 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Salovė“ 5068,67 Lt žalos atlyginimo, 152 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 2120 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidas. Nurodė, kad 2005-11-28 Čekijos Respublikoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo neblaivaus darbuotojo E. O. vairuojama transporto priemonė DAF FT 85.380 v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba DEOT v/n OV 1383 atsitrenkė į transporto priemonę Volkswagen Transporter v/n 3B24117 ir ją apgadino. Transporto priemonės DAF FT 85.380 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „If draudimas“, kurio teisių perėmėju nuo 2008-09-16 tapo ieškovas. AB „If draudimas“ atlygino eismo įvykio metu padarytą 8068,68 Lt žalą. Kadangi eismo įvykio metu E. O. buvo neblaivus, pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą žalos atlyginimą grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo. Atsakovas yra automobilio DAF FT 85.380 v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių (2007-05-28 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Atsakovui taip pat kyla atsakomybė pagal LR CK 6.270 str., kuriame numatyta samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už darbuotojų veiksmais padarytą žalą. Atsakovas UAB „Salovė“, gavęs ieškovo prašymą atlyginti žalą, 2009-04-28 atlygino dalį skolos, t.y. sumokėjo 3000 Lt (LT CK 6.37 str., 6.210 str., 6.264 str., 6.270 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Salovė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su E. O., kuris buvo vairuotoju-ekspeditoriumi buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl teismui patenkinus ieškinį, kiltų darbuotojo materialinės atsakomybės darbdaviui regresiniai žalos atlyginimo klausimai. Atsakovo darbuotojas E. O., galimai sukėlęs eismo įvykį, šiuo metu atsakovo įmonėje nedirba, todėl atsakovas neturi galimybės pateikti teismui atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, pagrįstus šio darbuotojo paaiškinimais.
Tretysis asmuo E. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka. 2005-11-27 Čekijos Respublikoje naktį E. O. buvo neblaivus ir, atsitrenkęs į tvorą, sugadino tvorą ir automobilį. Dėl minėto autoįvykio tretysis asmuo buvo pripažintas kaltu ir už padarytą žalą pilnai atsiskaitė. Tačiau 2005-11-27 nakties autoįvykio metu transporto priemonė DAF FT 85.380 v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta taip, kad sava eiga negalėjo judėti. Todėl Čekijos Respublikos policijos pareigūnai iškvietė specialią tarnybą, kad ištrauktų E. O. vairuotą vilkiką į kelkraštį. 2005-11-28 ryte atvyko specialios tarnybos darbuotojai, ir jiems traukiant vilkiką atbuline eiga kelkraščiu, dėl slidžios kelio dangos, puspriekabė pradėjo slysti ir užkabino kelkraštyje stovėjusį Volkswagen Transporter automobilį. Dėl šio įvykio E. O. jokie protokolai nebuvo surašyti, jo girtumas nebuvo tikrintas, jam niekas jokių pretenzijų nereiškė, nes vilkikas buvo tempiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti If P&C Insurance AS naudai iš UAB “Salovė“ 5068,67 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5068,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. nuo 2009-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2285 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 25,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Čekijos draudėjų biuro pateiktame eismo įvykio aprašyme nurodyta, kad 2005-11-28 avarija įvyko, kai vairuotojas E. O., atlaisvindamas transporto priemonę nuo kalno, norėjo privažiuoti prie kelio pakraščio ir dešiniąja priekabos puse atsitrenkė į priekinę stovinčios vairuotojo J. transporto priemonės dalį, alkoholio testas buvo atliktas alkotesteriu DRAGER, rezultatas teigiamas, nustatyta 0,59 alkoholio promilės (b.l. 46-48, 58-60). Ginčydami minėtą eismo įvykio aprašymą, atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė objektyvių jį paneigiančių įrodymų, nepareiškė dėl šio dokumento suklastojimo CPK 184 str. nustatyta tvarka, ir nepareiškė abejonių dėl jo tikrumo, todėl šie atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai laikomi neįrodytais. Žalos faktą ir jos dydį patvirtina Čekijos užsienio žalų departamento centrinio biuro pateikta su šiuo įvykiu susijusi medžiaga ir AB „If draudimas“ žalos skaičiavimo išvada (b.l. 6, 42-45, 49-57, 61-67). Ieškovas, vykdydamas AVUS Praha pretenziją dėl eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo, 2008-06-05 ir 2008-10-28 tarptautinio mokėjimo pavedimais atlygino žalą (b.l. 8,11). Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Šalys pripažino, kad eismo įvykio padarymo metu E. O. buvo UAB “Salovė“ darbuotojas, automobiliu DAF FT 85.380 v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba DEOT v/n OV 1383 vykdęs darbines funkcijas. Teismas konstatavo, jog atsakovas atsako už savo darbuotojo tretiesiems asmenims padarytą žalą (CK 6.37 str., 6.210 str., 6. 264 str.1 d., CPK 187str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Salovė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas vairuotojo neblaivumo faktą nustatė tik remdamasis elektroniniu būdu sudaryta duomenų santrauka, nesant jokių tiesioginių neblaivumo faktą patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, kurios numato, kad vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, policijos pareigūnai nedelsdami pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, atlikti medicininės apžiūros, po ko surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas. Ieškovas nepateikė ne tik specialių medicininių dokumentų, įrodančių trečiojo asmens neblaivumą eismo įvykio metu, bet ir nepateikė jokių policijos protokolų, baudos kvitų, kitų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad trečiojo asmens neblaivumas įvykio metu buvo tikrinamas ir nustatytas 0,59 promilės girtumas. Dokumentas, kuriuo ieškovas rėmėsi yra tik duomenų santrauka, tai nėra leistinas įrodymas neblaivumui eismo įvykio metu nustatyti.
2. Tretysis asmuo savo paaiškinimuose neigė, kad neblaivumas po transporto priemonės Volkswagen transporter apgadinimo jam iš viso buvo tikrinamas ir matuojamas alkotesteriu, taip pat neigė, kad buvo paskirtos administracinės baudos už šį įvykį, neigė, kad transporto priemonė įvykio metu vyko savo eiga, kad transporto priemonės stabdžiai buvo tvarkingi. Apeliantas pažymėjo, kad trečiojo asmens paaiškinimai buvo duoti, davus priesaiką. Tretysis asmuo detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad transporto priemonė įvykio metu buvo nevažiuojanti, ją vilko iš nuokalnės į kelią gelbėjimo tarnybos automobilis, kurį iškvietė policijos pareigūnai. Šių įrodymų teismas neanalizavo bei nepasisakė, kokiais pagrindais šiuos įrodymus atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie tai, kad dalis nuostolių sumos yra susijusi su aptariamu įvykiu ir apgadinta transporto priemone Volkswagen. Detaliame eismo įvykio aprašyme yra nurodyta, kad preliminariai žala dėl eismo įvykio sudaro 19000 Čekijos kronų. Tuo tarpu pareikšdamas ieškinį ieškovas reikalauja tris kartus didesnės sumos, t.y. 56604,15 Čekijos kronų, atlyginimo, kurią išmokėjo pretenziją pareiškusiam asmeniui, nesuderinęs su atsakovu, ir neįsitikinęs, ar reikalaujama pagrįstos sumos mokėjimo. Eismo įvykio aprašyme nurodyta, kad įvykio metu buvo pažeista tik priekinis bamperis, priekinis variklio gaubtas, priekinis stiklas, sulamdytas priekinis sparnas, mokestiniame dokumente, kuriame detalizuota remonto darbų suma, nurodyti tokie darbai, kurie nesusiję su nurodytais apgadinimais, t.y. ratlankio lyginimas, detalių tvirtinimas po smūgio, ratlankio laikikliai, lakavimas, du neaiškios paskirties gaubtai, ratlankis. Atsakovas teigia, jog nepakanka įrodyti draudimo išmokų faktą, bet būtina įrodyti ar atitinkamas draudimo išmokų dydis susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.
4. Pirmosios instancijos sprendime teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nurodė, jog draudimo išmoka šiuo atveju buvo išmokėta, pažeidžiant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nuostatas, numatančias, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per 1 metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per 1 metus nuo dienos, kurią nukentėjęs tretysis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Eismo įvykis įvyko 2005-11-28, o ieškovas pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo gavo 2008-02-19, t.y. praėjus daugiau kaip 2 metams po įvykio t.y. praleidęs 16 str. 4 d. numatytą terminą (LR CK 6.249 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylos vedimo apeliacinėje instancijoje išlaidas. Nurodė, kad joks įstatymas nenumato, kad vairuotojo neblaivumo faktas gali būti įrodinėjamas tik atsakovo nurodytais įrodymais. Eismo įvykis įvyko ne Lietuvos Respublikoje, o Čekijos Respublikos teritorijoje, todėl tiriant eismo įvykį ir nustatant neblaivumo faktą buvo vadovaujamasi Čekijos Respublikos galiojančiais teisės aktais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vairuotojo neblaivumo faktas buvo nustatytas, pažeidžiant Čekijos Respublikos teisės aktus. Trečiojo asmens parodymus ieškovas vertina kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to jie yra nenuoseklūs. Atsakovas nepagrįstai remiasi Čekijos policijos nurodytu preliminariu žalos dydžiu, nes žalą įvertinta tik preliminariai, be to policijos pareigūnai nėra žalos dydžio nustatymo specialistai ir jų preliminaraus dydžio įvertinimas yra reikalingas tik administracinės nuobaudos dydžiui nustatyti, juo negali būti vadovaujamasi mokant ar atsisakant mokėti draudimo išmoką. Policija paprastai nurodo tik pagrindinių, matomų automobilių dalių sugadinimus. Policijos pareigūnai neprivalo surašyti visų automobilių dalių sugadinimus. Tai atlieka tik specialių žinių turintys ekspertai ar autoservisų darbuotojai. Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų atsakovo pateiktais įrodymais grindžiamą žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad žalos dydis yra mažesnis, neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2009).
Tretysis asmuo E. O. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje netaikytinos 1971-05-04 Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, nes pagal šios konvencijos 2 str. 5 p. ji netaikoma atgręžtiniam reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis. Nagrinėjamoje byloje taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes prievolėms, atsirandančioms draudimo sutarčių pagrindu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko verslo vieta, teisė (Lietuvos Respublikos CK 1.37 str. 6 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ieškovo, kaip draudiko, verslo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju netaikomi Čekijos teisės aktai.
LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (šiuo atveju draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditoriaus pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai yra dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui ir atsakingo už padarytą žalą asmenų atsakomybės pagal draudiko regreso reikalavimą.
Ieškovas visiškai atlygino draudimo išmoką pagal 2008-06-05 ir 2008-10-28 tarptautinius pavedimus (b.l. 8-11). Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgijo teisę reikalauti išmokėtų draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Nurodytos datos reiškia subrogacijos atsiradimo juridinį faktą, kuris suteikė nagrinėjamoje byloje ieškovui atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą dėl padarytos žalos. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad atlyginti padarytą žalą yra atsakovo pareiga, nes autoįvykio metu atsakovo darbuotojas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kadangi reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, tai nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas pagrindinės prievolės įvykdymas, būtent tai, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio (b.l. 42-68) atitinka LR CPK 113 str. ir 114 str. reikalavimus ir yra tinkamai patvirtinti ir išversti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydį, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių padarytų kitai transporto priemonei autoįvykio metu sužalojimų kiekį ir dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį, nes atsakovas turi atlyginti ne tik autoįvykio metu padarytą žalą, bet ir išlaidas, susijusias su tos žalos dydžio nustatymu, įeinančias į bendrą žalos dydį (LR CK 6.281 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Čekijoje buvo nustatyta (b.l. 42-68), kad 2005-11-28 10 val. vairuotojas E. O., atlaisvindamas transporto priemonę nuo kalno, norėjo privažiuoti prie kelio pakraščio, o tuo metu dešiniąja priekabos dalimi atsitrenkė į priekinę stovinčios transporto priemonės dalį. E. O. alkoholio testas buvo atliktas alkotesteriu DRAGER ir nustatyta 0,59 promilės girtumas. E. O., kaip eismo įvykio kaltininkas, sumokėjo baudą. Šie duomenys patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, vairuojant neblaiviam transporto priemonę eismo įvykio metu, ir atsiradusios žalos, bei atsakovo, kaip darbdavio, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo, kaip atsakovo darbuotojas, naudojosi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl to, kad eismo įvykis įvyko 2005-11-28, o ieškovas pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo gavo 2008-02-19, tai yra praėjus daugiau kaip dviem metams po įvykio, nes pats atsakovas UAB „Salovė“, gavęs ieškovo prašymą atlyginti žalą, 2009-04-28 atlyginęs dalį skolos, t.y. sumokėjęs 3000 Lt, patvirtino, kad pripažįsta savo, kaip darbdavio, atsakomybę dėl E. O., kaip darbuotojo, buvusio neblaivaus, veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikti įrodymai dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo atidėti skundžiamo sprendimo įvykdymą arba jį išdėstyti dalimis (LR CPK 284 str., 302 str.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.1015 str. 1 d. ir 3 d.: CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jis įgijo pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1500 Lt (b.l. 143 - 144) už advokato teisines paslaugas. Šių išlaidų dydis nėra mažinamas, nes atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį. Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes byla išspręsta ieškovo naudai (LR CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Atsakovas turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 8,50 Lt (b.l. 138) apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Salovė“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo If P&C Insurance AS naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Salovė“ 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.