Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1470-1143/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
e1-1470-1143/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40336-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1470-1143/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40336-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.5; 2.12.1.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. spalio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2021-04-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, dirbant po 40 valandų į mėnesį pakeista į 26 (dvidešimt šešis) MGL, tai yra 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą, 2022-05-02 bauda išieškota, neturintis teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, o būtent, jis, 2024 m. spalio 14 d., apie 15:23 val. (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr.48, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - L. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija). A. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi įgijęs, tačiau kur yra jo vairuotojo pažymėjimas jis nežino, jau pusę metų kaip jo niekur neranda, gal yra pametęs, negali pasakyti. 2024 m. spalio 14 d. jo mama L. B. išskrido ilsėtis į Turkiją, jis tvarkėsi kieme ir gėrė degtinę. Nežino kelintą valandą, bet pažiūrėjęs į darbinį telefoną pamatė, kad atėjusi žinutė pasiimti siuntą iš žmogaus, su kuriuo turėjo susitikti prie Geležinkelio stoties. Kadangi ta siunta tai turėjo būti didelė dėžė, kurios rankose neparsineštų, jis pasiėmė mamos L. B. automobilio raktelius, kurie buvo jos kambaryje, sėdo į jai priklausantį automobilį “Honda Jazz”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo link stoties. Pakeliui, (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Kai sustabdė jau pasimetė ir kaip viskas vyko toliau neatsimena. Pamena, kad pūtė į alkotesterį. Pamena, kad pirmu pūtimu įpūtė 1,92 berods, antru pūtimu 1,86 promiles etilo alkoholio. Dėl padarytos veikos labai gailisi, kaltu pagal įteiktą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta pilnai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir gailisi. To darbinio telefono į kurį buvo atėjusi žinutė dėl siuntos, jis neturi ir ta žinutė neišsisaugojusi, pateikti apžiūrai negali. Karts nuo karto jis vairuodavo mamos automobilį, pasiskolindavo jį iš mamos, ji jam duodavo juo pasinaudoti. Šiuo metu savo automobilio jis neturi. Esant galimybei sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

L. B. apklausta liudytoja parodė, kad ji turi automobilį “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Tai yra jos automobilis, ji jį pati vairuoja, teisę vairuoti transporto priemones ji turi įgijusi. Išvažiavo atostogų į kelionę į Turkiją 2024 m. spalio 14 d. ir 2024 m. spalio 25 d. grįžo. Būnant Turkijoje jai paskambino sūnus T. B. ir pranešė, kad kitas jos sūnus A. B. papuolė neblaivus už vairo su jai priklausančiu automobiliu Honda Jazz ir, kad automobilis yra paimtas ir uždarytas į saugomą automobilių aikštelę. Kai išvyko į kelionę automobilio raktelius paliko namuose. Sūnui A leisdavo naudotis jai priklausančiu automobiliu, nes niekada tokio nebuvo, kad sėstų už vairo neblaivus. Kad 2024 m. spalio 14 d. sūnus A paėmė vairuoti jos automobilį, jis jai nepranešė, tačiau jam pretenzijų dėl to neturi. Sūnus A. B. gyvena kartu su ja pažymoje nurodytu adresu. Kadangi tai yra jos automobilis prašo jį jai grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 48 priekiu namų numeracijos didėjimo kryptimi, galu mažėjimo. Ant automobilio tam skirtose vietose, priekyje ir gale matomi pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio durys uždarytos. Ant automobilio galinio bamperio, visose pusėse matomi apibrozdinimai, apsilupę dažai. Daugiau ant automobilio kėbulo išorėje jokių akivaizdžių apgadinimų nesimato. Automobilių viduje jokių vertingų daiktų nėra. Alkoholinių gėrimų vartojimų požymių automobilyje nėra. Daugiau apžiūrėjus automobilį jokių bylai reikšmingų daiktų ir objektų nenustatyta. Automobilis po įvykio vietos apžiūros išvežtas į automobilių saugojimo aikštele adresu Vilnius, Avižieniai, Sudervės g. 2E.

Iš byloje esančio 2024 m. spalio 14 d., 15.50 val. surašytame neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu “Alkotest 7510”, patikros sertifikato Nr. 2070623. Galiojantis iki 2024 m. gruodžio 8 d. Pirmasis tikrinimas 15:23 val. – nustatytas 1,93 % promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas 15:45 val. – nustatytas 1,86% promilių neblaivumas.

Iš byloje esančių VŠĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio Honda Jazz vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM 2,195 Eur.

Iš byloje esančių VĮ Regitra” duomenų matyti, kad automobilio Honda Jazz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra L. B., gim. (duomenys neskelbtini).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. spalio 14 d., apie 15:23 val. (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 1,86 promilių, neblaivumas. Be paties A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu A. B. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, kiti byloje esantys duomenys. A. B. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad su baudos dydžių sutinka, tik prašo leisti sumokėti baudą dalimis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. B. buvo anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie A. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos sumokėjimo dalimis. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. B. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, A. B. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,86 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 14 d.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso L. B.. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis įmonės VšĮ „Emprekis” su PVM 2,195 Eur, tad iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

VI. Kiti klausimai

A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš A. B. konfiskuotino turto, automobilio “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš A. B. automobilio “HONDA JAZZ” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis įmonės VšĮ „Emprekis” be PVM yra 2,195 Eur.

Išaiškinti A. B., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už” (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank”; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. B., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė