Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-09-25 · Civilinė byla Nr. e2-11110-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
e2-11110-880/2018
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00584-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
R. P.
Civilinė byla Nr. e2-11110-880/2018Proceso Nr. 2-44-3-00584-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 31,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., t. y. dėl asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. P. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota J. P.. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusioji gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 31,00 Eur. 2018-06-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajai J. P. ir įtariamajam R. P. susitaikius. Ieškovas turi į žalą padariusį asmenį, tai yra į atsakovą, atgręžtinio reikalavimo teisę. Atsakovui buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka šeimos nariui (įteikta 2018 m. rugsėjo 6 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Širvintų raj. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl asmeniui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo, kuris 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro nutarimu nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: padarė J. P. nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu bei skausmingumu. Dėl patirtų sužalojimų J. P. buvo gydoma VšĮ Širvintų ligoninėje. Jai buvo suteiktos 31,00 eurų vertės gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Ieškovas ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš šio biudžeto lėšų.

Nagrinėjamu atveju ieškovo patirta žala buvo sąlygota atsakovo veiksmų. Teismas sprendžia, kad ieškovas, apmokėjęs už atsakovo veiksmais sužaloto asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovo 31,00 Eur žalą yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos taip pat yra ieškovui priteistinos iš atsakovo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 15 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas, ši suma priteisiama iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (31,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius