Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

2021-01-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-9-604/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
A15.-9-604/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00250-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Marjan Gerasimovič (pirm.)
Pažeidėjas
D. B.
Nukentėjusysis
A. J.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-9-604/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00250-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 16.9.1.; 21.9.10.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 26 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B. (D. B.),nukentėjusiajai A. J.,suinteresuotam asmeniui (transporto priemonės savininkei) J. B.,vertėjoms Maženai Andruškevič ir Oksanai Ivaškienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, galiojančių nuobaudų neturi,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

2020-07-05 02.50 val. Šalčininkų r., Eišiškių m., Vasario 16-osios g. 9 D. B. vairavo automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokios teisės nėra įgijęs, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į tvorą ir pastatą, kuriuos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 16, 219.4 ir 226 p.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra žinoma, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Todėl byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

D. B. savo kaltės dėl nusižengimų, kurių padarymu yra kaltinamas, nepripažino visiškai, paaiškino, kad automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) sesers J. B. vardu įsigijo už savo lėšas iš pažįstamo D. M.. Teisės vairuoti nėra įgijęs. Vėliau automobilį pardavė D. N., kadangi buvo įvestas taršos mokestis. 2020-07-05 su draugais buvo Eišiškių miesto parke. Jo sesuo taip pat buvo su juo. Buvo blaivas. Parke taip pat bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, kurie pateikė pastabas dėl alkoholio vartojimo. Į parką taip pat automobiliu atvažiavo D. N.. Jo draugas E. O. buvo girtas. Nusprendė nuvažiuoti į degalinę. Jis sėdėjo gale, E. O. sėdėjo priekyje, o už vairo buvo D. N.. Nuvažiavo į degalinę, kur nupirko energetinių gėrimų. Važiuojant atgal juos stabdė priešpriešais atvažiuojantis policijos pareigūnų ekipažas. D. N. nestojo, padidinęs greitį bandė pabėgti nuo policijos, tačiau nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namo laiptus. Po eismo įvykio jis ir vairuotojas pabėgo. Po kiek laiko gavo žinutę į mobilaus ryšio telefoną, jog jo ieško Č. P.. Atvyko pas jį ir kartu nuėjo pas A. J., bendravo apie įvykį. Jis nurodė, kad visą informaciją dėl žalos perduos D. N..

Nukentėjusioji A. J. paaiškino, kad 2020-07-05 į jos statomą namą įvažiavo automobilis. Jos vyras A. J. tuo metu buvo grįžęs iš komandiruotės. Iš kalbų sužinojo, kad automobilį vairavo D. B., kuris pabėgo iš įvykio vietos, o vienas keleivis buvo sužeistas. Dėl įvykio buvo apgadinta tvora bei namo laiptai. Dėl padarytų laiptų pažeidimų laiptus reikės daryti iš naujo. Dėl darbų kainos išsiuntė vienai bendrovei užklausą, ši pateikė pasiūlymą 750 eurų sumai. Šiuo metu laiptai dar nesutvarkyti. Taip pat dėl įvykio buvo apgadinti keli tvoros stulpai ir tinklas. Mano, kad tvoros pataisymui reikės 250 Eur išlaidų. Taip pat prašo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio pablogėjo sveikata ir patyrė turtinius praradimus, dėl kurių reikės papildomai dirbti ir uždirbti lėšų. Dėl žalos atlyginimo jos vyras A. J. bendravo su D. B., šis teigė, kad ne jis vairavo automobilį, žadėjo visą informaciją perduoti vairuotojui, tačiau žalos niekas neatlygino.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (transporto priemonės savininkė) J. B. paaiškino, kad nei ji, nei brolis D. B. neturi teisės vairuoti. Ketino laikyti vairuotojo egzaminą, todėl nutarė įsigyti automobilį. Automobilį įsigijo už brolio lėšas iš brolio draugo D. M.. Sutartį sudarė jos vardu. Automobilio neįregistravo, kadangi įvedė taršos mokestį, todėl automobilį nusprendė parduoti. Automobilį brolis pardavė D. N.. 2020-07-05 buvo parke, kur buvo daug žmonių. Buvo atvykę policijos pareigūnai, įspėjo dėl alkoholio vartojimo, kai kam surašė protokolus. Parke buvo ir jos brolis, jis bendravo su pareigūnais. Po kiek laiko brolis ir draugas E. O. dingo. D. N. parke nematė.

Liudytojas E. O. paaiškino, kad 2020-07-05 Eišiškių parke vartojo alkoholį su pažįstamais. Po to važiavo automobiliu „Audi“, sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Kas vairavo automobilį ir kam automobilis priklauso, neprisimena. Tik prisimena, kad buvo eismo įvykis, dėl kurio patyrė sužeidimus. Buvo nugabentas į ligoninę, sunkių traumų nepatyrė. Policijos pareigūnas jam rodė telefonus bei prašė nurodyti, kuris yra jo.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad įvykio dieną grįžo iš komandiruotės. Kaimynai paaiškino, kad į jo statomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), naktį atsitrenkė automobilis. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, kuri pagelbėjo vienam dėl įvykio nukentėjusiam automobilio keleiviui. Dėl įvykio buvo apgadinta tvora ir namo laiptai. Po kelių dienų vienas iš kaimynų domėjosi įvykiu, prašė nesikreipti į policiją, atleisti kaltininkui. Kaimynas taip pat paaiškino, kad jaunuolius nuo degalinės vijosi policija, šie dideliu greičiu pralėkė visą miestą ir sankryžoje atsitrenkė į namą. Tą pačią dieną apie įvykį bendravo su D. B., kuris netrukus pats atėjo pas jį. Šis teigė, kad buvo automobilyje, nurodė, kad už vairo buvo D. N.. Šio žodžiais nepatikėjo. Nurodė, kad neturės pretenzijų, jei jam bus atlyginta padaryta žala. Iš kitų asmenų sužinojo, kad automobilį vairavo D. B., kad kaltę jis neigs ir nurodys į kitą asmenį. Bendravo su viena statybų bendrove, ši nurodė, kad geriausia yra pažeistus laiptus išmontuoti ir išlieti naujus, kadangi priešingu atveju laiptai gali neatlaikyti ant viršaus statomų konstrukcijų. Pasiūlė D. B. savo sumą žalai atlyginti, tačiau niekas žalos neatlygino.

Liudytojas I. B. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną kartu su policijos pareigūnu J. B. vykdė tarnybą nakties metu tarnybiniu automobiliu Eišiškių mieste. Nakties metu parke pastebėjo didelę jaunimo grupę. Šie triukšmavo, vartojo alkoholį. Šioje kompanijoje buvo ir D. B., su juo taip pat bendravo. Matėsi, kad jis yra išgėręs, bet nebuvo pakankamai įžūlus. Vėliau prie ligoninės pastebėjo be šviesų važiuojantį automobilį „Audi“. Įjungė švyturėlius ir liepė vairuotojui stoti. Nuo tarnybinio automobilio šviesų matė, kad už vairo sėdėjo tas pats D. B., su kuriuo prieš 15 minučių bendravo parke. Vairuotojas nesustojo, padidinęs greitį nuvažiavo link miesto centro. Pradėjo vytis automobilį, šio vairuotojas Vasario 16-osios gatvėje nesuvaldė automobilio, kliudė tvorą ir atsitrenkė į statomo namo laiptus. Atvykus į vietą, vairuotojo jau nebuvo, priekyje keleivio vietoje sėdėjo E. O.. Šis buvo sužeistas, dėl to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po automobilio apžiūros automobilyje buvo rastas D. B. asmens dokumentas.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną kartu su policijos pareigūnu I. B. vykdė tarnybą Eišiškėse naktinėje pamainoje. Prie ligoninės pastebėjo prie sankryžos be šviesų sustojusį automobilį, kuris po to važiavo link jų. Gerai matė asmenį, vairuojantį automobilį, šalia jo sėdėjo keleivis. Nusprendė jį patikrinti, stabdė, tačiau vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo link miesto centro, o Vasario 16-osios gatvėje nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į statomo namo laiptus. Atvykus į vietą, vairuotojo jau nebuvo. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo keleivis. Šis buvo sužalotas, dėl to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po automobilio apžiūros automobilio daiktadėžėje buvo rasta D. B. asmens tapatybės kortelė. Iš nuotraukos atpažino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Dėl vairuotojo negalėjo suklysti taip pat dėl to, kad prieš įvykį su juo bendravo miesto parke Gegužės aikštėje dėl alkoholio vartojimo.

Liudytojas Č. P. paaiškino, kad gyvena vienoje gatvėje su D. B.. Prie parduotuvės bendravo su A. J., šis teigė, kad į jo namą automobiliu įvažiavo D. B.. Tuomet jis susisiekė su D. B.. Šis jam nesakė, kad vairavo automobilį.

Liudytojas S. Č. paaiškino, kad tyrė aptariamą eismo įvykį. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų buvo aišku, kad automobilį vairavo D. B., kadangi policijos pareigūnai jį matė už vairo. Bet to, pats D. B. iš pradžių aiškino, kad eismo įvykio metu jis sėdėjo gale ir po susidūrimo atsidūrė priekyje. Taip negalėjo atsitikti, kadangi priekyje tuo metu sėdėjo vairuotojas, kuris tik po to pabėgo. D. B. buvo atvykęs pas jį, buvo pateikęs pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus dokumentus, tačiau susijaudinęs paėmė juos, pradėjo plėšyti ir išėjo. D. B. neminėjo asmens, vairavusio automobilį.

Nagrinėjamoje situacijoje iš esmės iškilęs klausimas dėl to, ar byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtent D. B. vairuodamas transporto priemonę nestojo policijos pareigūnų stabdomas, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos kitų asmenų turtui, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Teismo vertinimu, tokių įrodymų byloje pakanka. Byloje apklausti liudytojai (policijos pareigūnai) I. B. ir J. B. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdyje patvirtino faktą, kad prasilenkdami su automobiliu „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) aiškiai matė, jog šią transporto priemonę vairavo būtent D. B.. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, neilgai trukus iki eismo įvykio, policijos pareigūnai bendravo su D. B. Eišiškių miesto parke, todėl turėjo galimybę jį įsiminti, taip pat nedideliu atstumu, esant geram tarnybinio automobilio apšvietimui, prasilenkė su automobiliu „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) bei gerai matė tiek vairuotoją, tiek šalia sėdėjusį keleivį, be to, po eismo įvykio apžiūrėjus automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) jo daiktadėžėje buvo aptiktas D. B. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Dėl šių faktinių aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl to, kad policijos pareigūnai, nurodydami D. B. kaip asmenį, vairavusį transporto priemonę, negalėjo suklysti. Pats D. B. proceso metu nebuvo pakankamai nuoseklus ir išsamus bei logiškas, vis kėlė naujas versijas apie automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį, todėl jo paaiškinimai laikytini nuolat kintančiais ir prieštaringais tiek patiems sau, tiek kitiems byloje surinktiems faktiniams duomenims bei yra atmestini. Eismo įvykio dieną D. B. nurodė, kad buvo su automobiliu ir kad jį vairavo jo draugas, o 2020-08-25 paaiškino, kad automobilis jau buvo draugo D. N. žinioje. Be to, nėra logiška D. B. 2020-07-05 versija, kad jis sėdėjo automobilio gale ir po smūgio atsidūrė vairuotojo sėdynėje. Jei tikėti D. B. paaiškinimu, smūgio metu vairuotojo vietoje galėjo sėdėti tik vairuotojas, todėl po smūgio D. B. fiziškai negalėjo atsidurti jo vietoje.

Taigi, surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad D. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos kitų asmenų turtui ir iš įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tai yra eismo įvykio metu susižeidus žmogui ir kilus žalai, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje. Bylos duomenimis, dėl eismo įvykio buvo apgadinti gyvenamojo namo, priklausančio nukentėjusiajai A. J., laiptai. Nukentėjusiosios pateiktas V. K. individualios veiklos komercinis pasiūlymas liudija, kad būsimas turto atstatymo (senų laiptų ardymo ir naujų įrengimo) išlaidas sudarys 750 Eur suma. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka konstatuoti, kad dėl D. B. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai buvo padaryta 750 Eur nuostolių, kas neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tvoros atstatymo išlaidas pagrindžiančių duomenų byloje nėra, nukentėjusioji nurodė tik žalos dydį, tačiau šio dydžio nepagrindė, todėl padarytos turtinės žalos dydžio nėra pagrindo didinti.

D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad D. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, ir ši jo veika yra visiškai įrodyta, teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, papildomai konstatuoja, kad D. B. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Taip pat vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl D. B. sukelto eismo įvykio buvo sužeistas žmogus ir padaryta turtinė žala, o apie eismo įvykį D. B. nepranešė policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje, teismas detalizuoja, jog D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.4 punkte numatytą pareigą eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, kuomet eismo įvykio metu yra sužeidžiamas žmogus ir padaroma turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių nuobaudų jis neturi, nedirbantis. Transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Padarytos žalos neatlygino. Todėl yra pagrindas skirti jam įstatymo sankcijose numatytas baudas, didesnes už minimalias. Remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirtina galutinė nuobauda.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taip pat pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi tokios teisės nėra įgijęs. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas tiek asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs, tiek ir asmeniui, neįgijusiam tokios teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018 ir Nr. 2K-12-719/2018). Todėl yra pagrindas skirti D. B. įstatymo sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra pakankamai pavojingi ir šiurkštūs, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nustatytinas dviejų metų šios administracinio poveikio priemonės terminas, o pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį - ketverių metų šios administracinio poveikio priemonės terminas.

ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis), tačiau padarius ANK 426 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas (ANK 29 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusižengimus D. B. padarė vairuodamas automobilį „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) be kurio valdymo nusižengimai nebūtų padaryti (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Minėtą transporto priemonę D. B. vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi tokios nėra įgijęs, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, be to, sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalos, ir savavališkai pasitraukė iš įvykio vietos, todėl neabejotina, kad jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Kaip paaiškino pats D. B. ir suinteresuotas asmuo J. B., automobilis 2020-06-18 buvo įgytas už D. B. lėšas tiek jo, tiek J. B. poreikiams, tačiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai liudija, kad transporto priemone iš esmės naudojosi tik D. B.. Nors D. B. nurodė, kad transporto priemonę dar iki eismo įvykio pardavė trečiajam asmeniui D. N., tačiau šia aplinkybe teismas nemato pagrindo tikėti. D. B. nepateikė teismui 2020-06-29 pirkimo-pardavimo sutarties originalo, be to, transporto priemonė nebuvo įregistruota viešame registre D. N. vardu, šiai dienai yra išregistruota (b. l. 7). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. B. pripažintinas automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) savininku, o transporto priemonė konfiskuotina valstybės naudai (ANK 29 straipsnio 1-3 dalys).

ANK 664 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Jeigu padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. J. reikalauja 1 000 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta anksčiau, rašytiniais dokumentais nukentėjusioji iš esmės pagrindė tik 750 Eur turtinės žalos dydį. Taip pat nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai neturtinę žalą, kadangi nukentėjusioji šioje dalyje savo ieškinio taip pat nepagrindė. Įvertinus A. J. teismo posėdžio metu duotus paaiškinus, darytina išvada, jog patirtą neturtinę žalą ji sieja ne su neturtinėmis eismo įvykio pasekmėmis, o iš esmės su turtiniais praradimais, o tiksliau su išlaidomis, kurios bus patirtos atstatant sugadintą turtą į pradinę padėtį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji neįrodė, jog būtent dėl apgadinto turto turėjo sveikatos problemų, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar sukrėtimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje byloje tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios A. J. naudai iš D. B. priteistina 750 Eur turtinės žalos atlyginimo, nustatant D. B. šešių mėnesių terminą žalai atlyginti (ANK 665 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 29 straipsnio 1-3 dalimis, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1-2 dalimis, 664, 665 straipsniais, teismas,

Nutaria:

Pripažinti D. B. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto:

ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą;

ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems metams ir automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą;

ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) eurų baudą;

ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti jam 30 (trisdešimties) eurų baudą.

Taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį, skirti D. B. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą keturiems metams ir automobilio „Audi A6“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. B. nukentėjusiosios A. J. naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, nustatant D. B. turtinei žalai atlyginti šešių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis) į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20118272309.

Teisėjas Marjan Gerasimovič