Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1122-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-30
Bylos Nr.
2A-1122-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
VšĮ „Vilniaus butai“
Trečiasis asmuo
Vilnaius, Vilniaus miesto savivaldybės
Kategorijos
  • 11.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1122-275/08

Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 11.5.2.; 11.9.5.;

11.10.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 30 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų pranešėjos Danutės Kutrienės ir Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant E.Kirdeikienei,

dalyvaujant ieškovui V. G., atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ atstovei J.Kovalevskai, trečiojo asmens Vilnaius m. savivaldybės atstovui E.Varoneckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G., atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus butai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio dalyką vėliau keitė, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigas“ neteisėtu; grąžinti ieškovą į darbą VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigose; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sprendimas atleisti jį iš darbo priimtas remiantis 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos sprendimu Nr. R-02-3 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ 2006 m. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo“, nors šis sprendimas buvo paties atsakovo apskųstas. Ginčijamo sprendimo dėl atleidimo aiškinamajame rašte nurodyti ieškovo darbo drausmės pažeidimai, nustatyti apskųstu Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos sprendimu, tačiau ieškovas atleistas nesant jo kaltės, tokiu būdu netinkamai nurodant atleidimo pagrindą ir suvaržant ieškovo teisę gintis nuo jam teikiamų kaltinimų. Be to, ieškovas, kaip asmuo, turintis vaikų iki 14 metų, apie atleidimą turėjo būti įspėtas prieš 4 mėnesius. Bendrovės vadovo pakeitimas galėjo būti vykdomas tik paskelbus konkursą į šias pareigas ir nustačius laimėtoją. Savivaldybės taryba neturi įgaliojimų spręsti įstaigos vadovo pavadavimo klausimą. Priimant ginčijamą sprendimą, balsuota prieš jo svarstymą skubos tvarka, tačiau po to surengtas antrasis balsavimas, kurio metu nuspręsta ginčijamą sprendimą svarstyti skubos tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-08-01 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ieškovo V. G. naudai 14 230,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Priteisė iš ieškovo V. G. 56,25 Lt teismo turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį, sudarančią vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą – 4 203 Lt, nukreipė skubiam vykdymui. Teismas nurodė, kad DK 129 str. reglamentuoja pagrindus ir tvarką, kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Jeigu bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 str. 3 d., tai pagal Darbo kodeksą yra taikomas DK 124 str. 1 p. numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas DK 129 str., nes jis numato darbo sutarties nutraukimą DK nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis, negu kad taikytinos ieškovui (2006-02-15 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-123/2006). Analogiška situacija yra ir atleidžiant asmenį pagal Viešųjų įmonių įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. Darbo kodeksas tokiu atveju atleidimo tvarkai netaikytinas, todėl ieškovas neturėjo būti DK 130 str. tvarka įspėtas apie atleidimą. Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus bendrovės vadovo atšaukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Darbdavys, esant kitų įstatymų nustatytam pagrindui nutraukti sutartį, privalo įforminti jos pasibaigimą pagal DK 124 str. 1 p. ir konkretų specialiojo įstatymo pagrindą. Net ir tuo atveju, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Vadovo buvimas įstaigos organu sąlygoja tai, jog daugelis jo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi vadovo ir įmonės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ steigėjai ir savininkei realizavus teisę atleisti ieškovą iš įmonės vadovo pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigė, nes pasibaigė vienintelio dalininko pavedimas. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad pavedimo santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu. VšĮ „Vilniaus butai“ gali vadovauti tik savivaldybės interesus atitinkantis vadovas. Iš į bylą pateiktų įrodymų – sprendimo dėl ieškovo atleidimo ir Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžio, kurio metu nubalsuota už šio sprendimo priėmimą, protokolo akivaizdu, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės pasitikėjimas ieškovu, kaip VšĮ „Vilniaus butai“ vadovu, buvo prarastas, todėl nuspręsta pavedimo eiti vadovo pareigas santykius su juo nutraukti. Įstatymas nereikalauja suformuluoti, dėl kokių priežasčių šis pasitikėjimas prarastas, todėl neturi reikšmės kuo remdamiesi Tarybos nariai balsavo už ieškovo atleidimą, svarbūs tik balsavimo rezultatai. Teismas atmetė ieškovo argumentus apie tai, kad jis atleistas apskųsto Kontrolieriaus sprendimo, priimto konflikto pasekoje, pagrindu, ar kad sprendimas atleisti jį iš darbo buvo politinis, nes jis yra daugumai oponuojančios partijos narys. Sprendimas atleisti ieškovą iš darbo surinko reikalaujamą skaičių viešosios įstaigos steigėjo - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos - narių balsų ir buvo priimtas, kas rodo, jog ieškovas dėl priežasčių, kurių nurodyti įstatymas nereikalauja, prarado viešosios įmonės steigėjo pasitikėjimą. Toks sprendimas, vadovaujantis teismų praktikos pavyzdžiais, pagrįstai įformintas kaip atleidimas Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. ir DK 124 str. 1 d. pagrindu, todėl ieškovo teiginys, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų individualiam administraciniam aktui yra nepagrįstas. Be to, iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad šie ieškovo argumentai atmestini ir dėl to, jog įmonės steigėjo teisė atšaukti bendrovės vadovą yra absoliuti, jos negali paneigti net ir netinkamas valios įforminimas, jeigu akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Jeigu ji įforminta netinkamai, nurodant ne tą įstatymo straipsnį (DK ar specialiojo įstatymo), tai įrašas gali būti ištaisytas be ginčo arba išspręstas ginčas teisme dėl įforminimo ištaisymo, bet ne kvestionuojama aiški akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą. Iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo turinio aiškiai matyti, buvo pasinaudota absoliučia teise atleisti ieškovą iš darbo, todėl darbo sutartis su juo pasibaigė. Atleidus ieškovą, tuo pačiu sprendimu buvo paskirtas laikinai vadovo pareigas einantis asmuo. Tai nebuvo naujo vadovo paskyrimas, todėl ieškovo argumentus, susijusius su konkurso skelbimo būtinybe, teismas laikė nepagrįstais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-08-01 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi ieškovo ginčo byloje keliami reikalavimai. Taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos 2007-12-06 susitikimo, 2008-06-10 bei 2008-07-01 teismo posėdžių garso įrašus. Liudytojais iškviesti A. G., dirbantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamente (adresas Konstitucijos pr. 3, Vilnius), ir Z. Š., dirbančią Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnyboje (adresas Lvovo g. 25, Vilnius). Nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamas civilinis ginčas ryškiai skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo cituojamos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi šiuo atveju ieškovu yra ne laisvu privataus juridinio asmens pasirinkimu paskirtas fizinis asmuo, bet buvęs viešosios įstaigos vadovas, kuris į šias pareigas buvo paskirtas laimėjęs viešai skelbtą konkursą ir kuris turi teisėtus lūkesčius eiti šias pareigas tol, kol nebus nustatyta jo darbo drausmės pažeidimų. Todėl teigiant, kad viešosios įstaigos vadovo, kuris į užimamas pareigas buvo paskirtas po laimėto konkurso kaip labiausiai kompetentingas ir tinkamiausias kandidatas eiti viešosios įstaigos vadovo pareigas, atleidimo tvarka niekuo nesiskiria nuo privataus juridinio asmens vadovo atleidimo tvarkos (kaip tą nurodo pirmosios instancijos teismas), būtų paneigta pati viešo konkurso organizavimo būtinybė, t.y. jei konkursą laimėjęs viešosios įstaigos vadovas iš užimamų pareigų galėtų būti atleidžiamas bet kada, kai tik praranda viešosios įstaigos savininko pasitikėjimą (nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių šis pasitikėjimas buvo prarastas), susidarytų tokia paradoksali situacija, kai savivaldybės taryba, įgyvendindama viešosios įstaigos savininko teises, galėtų iš užimamų pareigų atleisti jai netinkantį bet kurį viešą konkursą laimėjusį asmenį tol, kol konkursą galų gale laimės asmuo, kuris nors ir neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau yra tinkamas daugumą savivaldybės taryboje turintiems politikams. 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendimas Nr. R-02-3 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ 2006 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo“, kuriuo remiantis buvo priimtas 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti viešosios įstaigos „Vilniaus butai“, buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tuo pačiu prašant taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 2 d. 3 p. numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams buvo žinoma, kad 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendimo N r. R-02-3 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ 2006 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo“ galiojimas yra sustabdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo pritaikytomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, tačiau, kaip girdėti iš 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašo, šios aplinkybės, pristatant sprendimo projektą, buvo specialiai nutylėtos, siekiant suklaidinti sprendimą priimančius tarybos narius. Galima pagrįstai manyti, jog jei 2007-12-05 sprendimą priėmę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai būtų žinoję, kad 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendimas Nr. R-02-3 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ 2006 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo“ tuo metu negaliojo ir dėl šiame sprendime nurodytų pažeidimų vyksta ginčas teisme, pasitikėjimas ieškovu, kaip VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriumi, nebūtų buvęs prarastas, o ieškovas būtų buvęs paliktas užimamose pareigose tol, kol nebus baigtas administracinis ginčas dėl minėtame Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendime nurodytų pažeidimų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad minėtas 2007-12-05 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl V. G. atleidimo iš darbo ir pavedimo Č. R. laikinai eiti viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigas“ akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. imperatyvių reikalavimų (t.y. nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis), neteisėtu privalo būti laikoma ir pati ieškovo V. G. atleidimo iš darbo procedūra. Dėl šios priežasties teisėtu negali būti laikomas ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimas, kuriame neteisingai įvertintos aukščiau nurodytos aplinkybės. Jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvę įrodyta, kad 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendimas buvo priimtas ne tik dėl politinių motyvų, bet ir siekiant „atkeršyti“ ieškovui dėl jo aktyviai vykdytos profesinės veiklos, tokiu atveju neteisėta turėtų laikoma ir VšĮ „Vilniaus butai“ savininko Vilniaus miesto savivaldybės valia atleisti ieškovą iš užimamų pareigų, kadangi ši valia susiformavo būtent neteisėto 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos sprendimo pagrindu. Būtent dėl šios priežasties ieškovas pirmosios instancijos teismo ir prašė aiškintis aplinkybes, susijusias su jo priklausomybe opozicijoje esančioje politinei partijai bei jo profesine veikla, tačiau teismas atsisakė būti aktyvus bei nevertino visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių. Nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti ir įvertinti įrodymus, kuriuos bylą nagrinėjančiam teismui pateikė ieškovas. Siekiant paskirti savivaldybės įstaigos vadovą, visų pirma būtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprašo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka suorganizuoti ir įvykdyti konkursą į atitinkamos savivaldybės įmonės ar įstaigos vadovo pareigas, nustatyti laimėtoją ir, tik atlikus šiuos privalomuosius procedūrinius veiksmus, parengti ir teikti visuotiniam dalininkų susirinkimui (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybai) sprendimo projektą dėl įstaigos vadovo pakeitimo. Tačiau, kadangi aukščiau išdėstyti veiksmai atlikti nebuvo, laikytina, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas, nes pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl yra naikintinas. Taigi pažymėtina, kad VšĮ „Vilniaus butai“ vadovai, paskirti konkurso tvarka, negali būti atleidžiami nesant jų kaltės, nes skirtingai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nagrinėtų atveju šiuo atveju sprendžiamas ne laisvu įstaigos dalininko pasirinkimu paskirto vadovo atleidimo klausimas, bet vadovo, kuris buvo paskirtas į pareigas laimėjęs viešai skelbiamą konkursą ir turi teisėtus lūkesčius eiti pareigas, jei nedaro šiurkščių pažeidimų, atleidimo klausimas. Šiuo atveju viešo juridinio asmens vadovo, paskirto laimėjus viešą konkursą teisinis statusas negali būti prilygintas kitų juridinių asmenų vadovų, paskirtu vien savininko valia, teisiniam statusui. Aiškinant priešingai būtų nuneigti privalomai remiantis galiojančiais teisės aktais skelbtino viešo konkurso vadovui atrinkti paskirtis ir prasmė.

Atsakovas VšĮ „Vilniaus butai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimą dalyje dėl priteisimo iš VšĮ „Vilniaus butai“ ieškovo V. G. naudai 14 230,08 vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir nepriteisti iš VšĮ „Vilniaus butai“ išieškomų piniginių lėšų. Nurodo, kad aiškinant ir taikant DK 141 str. 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Atsakovas pažymi, kad su ieškovu V. G. buvo atsiskaityta atleidimo dieną bei buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotos kasmetines atostogas. VšĮ „Vilniaus butai“, gavusi 2008-02-12 dienos Vilniaus miesto savivaldybes mero pasitarimo miesto ūkio departamento klausimais protokolą Nr. 28-34 (1.1.4-TAR-l), kuriuo buvo įpareigota pagal Darbo kodeksą atleistam direktoriui išmokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, 2008-02-15, t.y. per tris dienas, pervedė į V. G. sąskaitą nustatytą sumą. VšĮ ,,Vilniaus butai“ neturėjo galimybės anksčiau išmokėti išeitinės išmokos ieškovui, nes neturėjo teisės spręsti klausimų, susijusių su ieškovo atleidimu. Todėl, teigtina, kad atsakovo kaltės dėl laiku neišmokėtos išeitinės kompensacijos nėra. DK 35 str. norma įpareigoja darbdavius ir darbuotojus laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas. DK 141 str. 3 d. tiesiogiai nustato sankciją - vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką, bet pagal naujausią LAT praktiką ši sankcija gali būti veiksminga ir padėti pasiekti tikslus, dėl kurių ji nustatyta, tik jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. VšĮ „Vilniaus butai“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - teikti viešas paslaugas gyvenamųjų patalpų administravimo ir priežiūros srityje. Todėl, priteisimas iš VšĮ „Vilniaus butai“ 14 230,08 Lt pažeis aukščiau išvardintus principus bei pakenks viešosios įstaigos veiklai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija - vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, tačiau šiuo atveju atleidžiamam darbuotojui, t.y. V. G. laiku nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio. Todėl, taikant sankciją visa apimtimi vien tik išeitinės išmokos išmokėjimo pavėlavimui, būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo, proporcingumo principai bei nelogiška būtų taikyti atsakovui VšĮ „Vilniaus butai“ tokią sankciją.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimą toje dalyje, kuria priteisiama iš atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ieškovo V. G. naudai 14 230,08 vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, sumažinti priteistą sumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbuotojo užmokesčio už uždelstą laiką mokėjimo ieškovui, neįvertino to fakto, kad ieškovas buvo VšĮ „Vilniaus butai” direktorius. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ši aplinkybė turi esminės reikšmės taikant DK 141 str. 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės administracijos vadovą, kuris atsako už visos bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai. Tai reiškia, kad vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, vengti privačių ir bendrovės interesų konflikto. Tai reiškia, kad bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Iš į bylą pateiktų įrodymų - sprendimo dėl ieškovo atleidimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio, kurio metu nubalsuota už šio sprendimo priėmimą, protokolo - pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad trečiojo asmens savivaldybės pasitikėjimas ieškovu, kaip VšĮ „Vilniaus butai” vadovu, buvo prarastas, ir remiantis tuo, jog pavedimo santykiai turi būti grindžiami pasitikėjimu, buvo nuspręsta pavedimo eiti vadovo pareigas santykius su juo nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į nurodytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, vadovo kaltę šiuo požiūriu lemia ir akcininkų pasitikėjimo juo praradimas. Vienokio ar kitokio pobūdžio kaltė turėtų lemti subjektui ir tam tikrą atsakomybę, ir jokiu būdu dėl to neturėtų nukentėti trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specifinę ieškovo, kaip VšĮ „Vilniaus butai" direktoriaus, teisinę padėtį, kuri lemia aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, ir sudaro galimybę DK 141 str. 3 d. numatytą sankciją sumažinti. Nagrinėjamu atveju ypatingai reikšminga ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelis VšĮ „Vilniaus butai” steigėjas, jos sprendimai prilygsta viešosios įmonės visuotinio susirinkimo, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą, nutarimams. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kaip vienintelės VšĮ „Vilniaus butai“ savininkės veiksmai įgyvendinant savo teises, yra steigėjo valią išreiškiantys veiksmai, kurių svarstymas neįeina į VšĮ „Vilniaus butai“ kompetenciją. Klausimas dėl išeitinės išmokos Savivaldybės tarybos sprendimu dėl atleidimo nebuvo nuspręstas. VšĮ „Vilniaus butai“, vadovaudamiesi 2008-02-12 pasitarimo Miesto ūkio departamento klausimais protokolu Nr. 28-34 (1.1.4-TAR-l), 2008-02-15, t.y. per tris dienas, dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą atleistajam VšĮ „Vilniaus butai“ direktoriui V. G. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės santykių specifiką. VšĮ „Vilniaus butai“, neturėdami teisės spręsti klausimų susijusių su ieškovo atleidimu, tik vykdė Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, ir neturėjo galimybės išmokėti anksčiau išeitinės išmokos ieškovui.

Atsiliepimas

Ieškovas V. G. atsiliepimu į atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimą dalyje, kurioje šį sprendimą ginčija atsakovas ir tretysis asmuo, bei apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovas VšĮ „Vilniaus butai“ bei tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimais į ieškovo V. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundai dalinai tenkintini.

Ieškovas byloje pateikė reikalavimą pripažintini neteisėtu jo atleidimą iš darbo Vilniaus miesto tarybos savivaldybės sprendimu, tačiau atsakovu nenurodė Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujančios savivaldybės tarybą teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pagrindu nurodyta, jog Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimas atleisti ieškovą iš darbo yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, jog žmogaus teisių negalima varžyti, atsakovu pagal tokį reikalavimą turi būti ne tik įstaiga, kurioje dirbo ieškovas, bet ir institucija, priėmusi sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu, kadangi būtent šios institucijos sprendimas sukėlė pasekmes ieškovui, t.y. jis neteko darbo. Pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjo atsakovo atstovės prašymą pakeisti atsakovą arba patraukti bendraatsakovu byloje Vilniaus m. savivaldybę, tačiau teismas atmetė šį prašymą, nenurodydamas nutartyje argumentų (b.l.78). Ieškovo atstovas nesutiko su atsakovo pakeitimu, tačiau neprieštaravo dėl kitų atsakovo atstovės prašymų patenkinimo. Iš to seka, kad ieškovas neprieštaravo dėl Vilniaus m. savivaldybės patraukimo bendraatsakovu byloje . Teismas neturėjo pagrindo atmesti šio prašymo, priešingai, turėjo patraukti atsakovu ir Vilniaus m. savivaldybę, nes šis asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ įstatų 7.1 punktą ( b. l. 139-144) įstaigos vadovą skiria ir atleidžia įstaigos savininkas, o juo yra pagal įstatų 1.9 p. Vilniaus m. savivaldybės taryba. Nagrinėjant reikalavimą dėl ieškovo grąžinimo į darbą iš esmės bus sprendžiamas klausimas, kas turi teisę dirbti šios įstaigos vadovu, t.y. Vilniaus m. tarybos, kaip įstaigos savininko, kompetencijos klausimas, todėl tarybą atstovaujanti teismuose Vilniaus m. savivaldybė turi suinteresuotumą bylos baigtimi, ji turi teisę bylos procese būti atsakovu su jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis naudotis savo interesų gynimui. Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto LR CPK 8 straipsnio pažeidimo ir imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, patraukdamas atsakovu byloje Vilniaus m. savivaldybę, kadangi pakeičiant proceso dalyvio padėtį tik apeliacinės instancijos teisme, tuo būtų pažeistos Vilniaus m. savivaldybės teisės, nes atsakovas byloje turi daugiau teisių, nei tretysis asmuo.

Kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog viešosios įstaigos vadovo atleidimo tvarka nesiskiria nuo privataus juridinio asmens vadovo atleidimo. Teismo sprendime teigiama, kad įmonės steigėjo teisė atšaukti bendrovės vadovą yra absoliuti, jos negali paneigti net ir netinkamas valios įforminimas, jeigu akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Sprendime nurodyta, kad VšĮ gali vadovauti tik savivaldybės interesus atitinkantis vadovas, todėl Vilniaus m. savivaldybei praradus pasitikėjimą ieškovu, įstatymas nereikalauja suformuluoti, dėl kokių priežasčių šis pasitikėjimas buvo prarastas. Tai, kad atsakovas VšĮ „Vilniaus butai“ veiklai vystyti perduotas ne privačių fizinių ar juridinių asmenų turtas, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, t.y. viešojo juridinio asmens turtas, sąlygoja kitokį teisės normų taikymo aiškinimą asmens, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės vadovo atšaukimas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir įstaigos vadovo atleidimas pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 3 p., yra analogiška situacija. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-29 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-424/2008 pagal ieškovo P. V. M. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei ir viešajai įstaigai Trakų ligoninė dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt. reikalavimų . Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės lėšų efektyvus panaudojimas yra viešasis interesas, todėl jo apsaugai užtikrinti šiomis lėšomis finansuojamų įstaigų veiklai būtina griežtesnė kontrolė, nei įstaigų, finansuojamų privačiomis lėšomis. Įstaigų veiklos skaidrumą padidina įstatymų nuostatos, įgaliotiems pareigūnams nesuteikiančios teisės reikšmingus sprendimus priimti be objektyvaus jo pagrindimo, bet įpareigojančios juos pagrįsti atitinkamomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokios viešosios įstaigos kaip Trakų ligoninė ir viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ vadovų atleidimui iš darbo įstatymų nuostatos aiškintinos analogiškai, nes tiek ligoninės, tiek įstaigos „Vilniaus butai“ yra pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys, valdantys savivaldybės turtą. Akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas ir tai, kad jo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta akcinės bendrovės valdybos teisė rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą, jau leidžia daryti išvadą, kad bylos, kuriose nagrinėjamas akcinių bendrovių vadovų atleidimo teisėtumo klausimas nėra analogiškos su bylomis, kuriose nagrinėjamas viešųjų įstaigų vadovų atleidimo iš darbo teisėtumas. Tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nenumatyta, jog visuotinis dalininkų susirinkimas ar įstaigos steigėjas gali atšaukti įstaigos vadovą, leidžia daryti išvadą, kad įstatymai numato skirtingus akcinių bendrovių vadovų ir viešųjų įstaigų vadovų atleidimo iš darbo pagrindus.

Atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ ir trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės apeliaciniai skundai yra neatsiejamai susiję su ieškovo reikalavimų grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį uždarbį už priverstinės pravaikštos laiką išnagrinėjimu, todėl, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą dalinai ir grąžinus dalyje bylą naujam nagrinėjimui LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, naikintina ir ta teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovo VšĮ „Vilniaus butai“ apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-82/2008 nėra analogiška su nagrinėjama byla, nes šioje byloje, priešingai, negu kasacinės instancijos byloje, nagrinėjamos ne dalies darbo užmokesčio nesumokėjimo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, o visos išeitinės išmokos uždelsimo sumokėti aplinkybės, todėl kasacinės instancijos teismo nutartyje esantys teisės normų išaiškinimai netaikytini šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėRomualda Janovičienė