- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3065-232/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- E. B., J. B.
- Ieškovas
- A. V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. B. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties pagal ieškovo A. V. B. ieškinį atsakovams J. B. ir E. B. dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. B. prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikaičiais I. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai, vaikai, vaikaičiai), tvarką. Taip pat prašė nustatyti laikiną bendravimo su vaikaičiais tvarką, numatant, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikaičiais: 1) kas antrą savaitgalį (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį) 12 val. ieškovas pasiima vaikaičius iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžina juos į vaikaičių gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; 2) du kartus, per vaikaičių vasaros atostogas, ieškovas pasiima juos atostogų, bet ne daugiau nei 7 dienas nepertraukiamai; 3) ieškovui leidžiama lankyti / matytis su vaikaičiais jų gimtadienių, švenčių (Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) metu; 4) ieškovui leidžiama dalyvauti vaikaičių per mokslo metus mokykloje organizuojamuose renginiuose, lankyti mokykloje ne renginių metu, taip pat lankyti ir dalyvauti vaikaičių lankomų būrelių ir treniruočių metu; 5) įpareigoti atsakovus leisti ieškovui netrukdomai bendrauti su vaikaičiais visomis ryšio priemonėmis ir teikti informaciją apie jų sveikatą, ugdymo ir mokymosi procesus, mokykloje organizuojamus renginius, lankomus būrelius ir treniruotes; 6) įpareigoti atsakovus pranešti ieškovui apie vaikaičių gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Atsiliepimas
2. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu nurodė, kad atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant neprarasti vaikaičių ryšių su seneliu, galėtų būti ieškovui nustatyta laikina bendravimo su vaikaičiais tvarka, kuri leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių ir suteiktų stabilumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi iš dalies tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. B. ir A. B. tvarką: 1) vaikų senelis A. V. B. bendrauja su vaikaičiais I. B. ir A. B. paskutinį mėnesio šeštadienį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos su vaikų tėvais J. B. ir / ar E. B. suderintos vietos 12 val. (jeigu tuo metu vaikai yra popamokinėje veikloje – po popamokinės veiklos) ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvais J. B. ir / ar E. B. suderintą vietą tos pačios dienos 19 val., 2) jei vaikų senelio A. V. B. bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės, jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse.
4. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinys yra pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens. Sprendė, kad teismas turi teisę taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
5. Teismas padarė išvadą, kad byloje duomenų, kurie leistų manyti, jog vaikų bendravimas su seneliu iš esmės kenkia vaikų interesams, nėra. Teismo vertinimu, nepilnamečiai vaikai turi teisę bendrauti ir matytis su asmeniu, su kuriuo juos sieja šeimos ryšiai ir ši vaiko teisė negali būti paneigta ieškovo (vaiko senelio) ir atsakovų (vaiko tėvų) galimai negeranoriškais tarpusavio santykiais. Nurodė, kad dėl to vaikams turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliu. Padarė išvadą, kad pačioms šalims susitarti dėl bendravimo užtikrinimo galimai nepavyksta, dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir ieškovo (senelio) bendravimo tvarką, kuri bylos nagrinėjimo metu suteiktų šalių santykiams stabilumo ir užtikrintų vaikų teisę bendrauti su seneliu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nurodė, kad nutartis buvo priimta neišsiaiškinus, ar ieškovo teisė bendrauti su vaikaičiais iš tikrųjų buvo ir yra pažeidžiama. Priimant nutartį ne tik nebuvo jokių duomenų apie trukdymą ieškovui bendrauti su vaikaičiais, bet netgi egzistavo priešingi duomenys, rodantys, jog ieškovui jokios kliūtys bendrauti su vaikaičiais nebuvo ir nėra sudaromos, tačiau ieškovas, nepaisant to, tokia teise naudojosi ir iki šiol naudojasi retai. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Po nutarties priėmimo iškilo reali grėsmė, jog ieškovas, prisidengdamas tariamu noru bendrauti su vaikaičiais bei siekdamas visais įmanomais būdais kenkti atsakovams, padarys savo nepilnamečiams vaikaičiams nepataisomos žalos, sugadindamas jų santykius su savo tėvais (atsakovais).
9. Paaiškino, kad ieškovą ir atsakovus visą laiką siejo normalūs, draugiški santykiai, kurie pašlijo tik prieš maždaug du metus, kai ieškovas pradėjo konfliktuoti su atsakovais. Ieškovo atsakovo E. B. (savo sūnaus) atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuris nenustačius jokių nusikalstamos veikos požymių buvo nutrauktas. Ieškovas iniciavo civilinę bylą Nr. e2-28737-534/2018 dėl nepagrįsto praturtėjimo, inicijuotą ieškovui priklausančios, tačiau jau eilę metų neveikiančios ir jokios veiklos nevykdančios įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, kurioje atsakove patraukta atsakovui E. B. priklausanti ir jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini).
10. Nurodė, jog nepaisant ieškovo elgesio, ieškovui jokios kliūtys bendrauti su vaikaičiais nebuvo ir iki šiol nėra sudaromos. Atsakovai ieškovo bendravimui su vaikaičiais kelia vienintelę sąlygą – kad toks bendravimas vyktų dalyvaujant bent vienam atsakovui. Pažymėjo, kad ši sąlyga yra būtina tam, jog būtų galima apsaugoti atsakovų vaikus nuo ieškovo neigiamų veiksmų šmeižiant atsakovus prieš jų vaikus visokiais nebūtais dalykais bei juos žeminant. Atkreipė dėmesį, kad Laikina ieškovo bendravimo su vaikaičiais tvarka buvo nustatyta tiek be privalomo bent vieno iš atsakovų dalyvavimo, tiek be privalomo vaiko teisių apsaugos institucijos specialisto dalyvavimo, kas leistų užtikrinti atsakovų vaikų apsaugą nuo ieškovo daromo neigiamo psichologinio poveikio.
11. Pažymėjo, kad ieškovas su savo vaikaičiais iki šiol susitikdavo ir bendraudavo tik vaikaičių gyvenamojoje vietoje (t. y. jų namuose), tuo tarpu nutartimi ieškovui buvo suteikta teisė net 7 valandoms nepertraukiamai pasiimti nepilnamečius vaikaičius iš jų gyvenamosios vietos, kas kelia realią grėsmę jų saugumui. Šią realią grėsmę sąlygoja tiek garbus ieškovo amžius (75 m.), tiek sveikatos būklė, tiek šiuolaikinių reikalavimų neatitinkantis saugumo suvokimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis, tame tarpe – reikalavimo vežti vaikus automobilyje tik tam specialiai skirtose vaikiškose kėdutėse, nesilaikymu.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu prašė atmesti atsakovų atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi (ieškinio priedas Nr. 2) į vieną iš atsakovų – E. B. su prašymu nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė nustatyti bet kokią bendravimo tvarką.
14. Ieškovas su vaikaičiais nutarties pagrindu galėjo susitikti 2018 m. spalio 27 d. (paskutinįjį spalio mėnesio šeštadienį), tačiau ieškovui, prašiusiam leidimo pas atsakovą spalio 22 dieną ir pakartotinai spalio 25 dieną, šia teise pasinaudoti neleista, motyvuojant tuo, kad prasidėjo vaikų atostogos. Pažymėjo, kad atsakovai prisidengdami įvairiais teiginiais, neva, leidžia ieškovui nevaržomai bendrauti su vaikaičiais, bet iš tikrųjų piktybiškai užkerta kelią bet kokiam bendravimui su jais.
15. Mano, kad tokia aplinka, kai vienoje vietoje nebūtų priverstos būti abi konfliktuojančios pusės – priešingai, netraumuotų ir neveltų vaikų į tarp šalių vykstantį ginčą, o tik sudarytų neutralias sąlygas bendrauti artimiems giminaičiams. Todėl vaikaičiams būtų geriausia su ieškovu matytis neutralioje aplinkoje.
Šalies argumentai
16. Ieškovas taip pat nurodė, kad nuolat prižiūrėdavo vaikaičius jų namuose, kai atsakovai po darbo vykdavo į susitikimus ir grįždavo po vidurnakčio. Be to, atsakovai patys atveždavo vaikaičius ieškovui į namus, o šis savo ruožtu jais nuolat rūpinosi – žaisdavo, veždavo į parduotuvę pirkti žaislų. Taip pat veždavo į mokyklėlę, į teniso ar baleto treniruotes kai tėvai būdavo išvykę. Pažymėjo, kad atsakovai siekia, jog ieškovo ryšys su vaikaičiais nutrūktų – vaikai nuteikinėjami prieš ieškovą, nors ankščiau ieškovas nevaržomai bendravo su vaikaičiais – šie nuolat svečiavosi pas ieškovą arba ieškovas pas juos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su vaikaičiais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
21. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Taigi, artimi giminaičiai, o nagrinėjamu atveju senelis, turi teisę bendrauti ir matytis su vaikaičiais, jei tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ar yra kitų reikšmingų aplinkybių.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantų nurodomos aplinkybės, kad ieškovo ir atsakovo santykiai pašlijo bei, kad ieškovas prieš atsakovą E. B. iniciavo ikiteisminius tyrimus ir civilinės bylas, nepagrindžia aplinkybės, jog nutartimi nustatytas laikinas ieškovo bendravimas su vaikaičiais vieną kartą per mėnesį nuo 12 val. iki tos pačios dienos 19 val., padarys vaikaičiams nepataisomos žalos bei darys vaikams neigiamą psichologinį poveikį. Pažymėtina, kad galimai priešiški ginčo šalių tarpusavio santykiai, negali paneigti nepilnamečių vaikų teisės bendrauti ir matytis su seneliu, su kuriuo juos sieja šeimos ryšiai. Apeliantai taip pat nepagrindė, kad vaikaičių pasiėmimas kelia grėsmę jų saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodomos grėsmės (garbus ieškovo amžius, sveikatos būklė, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkantis saugumo suvokimas) yra hipotetinės ir nesudaro pagrindo vertinti jų kaip reikšmingų aplinkybių, neleidžiančių seneliui bendrauti ir matytis su vaikaičiais. Atkreiptinas dėmesys, jog patys apeliantai nurodė, kad ieškovui jokios kliūtys bendrauti su vaikaičiais nėra sudaromos, todėl teismo vertinimu, tokie apeliantų pareiškimai patvirtina, jog ieškovo elgesys nesukuria vaikams grėsmės. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje duomenų, kurie leistų manyti, jog vaikų bendravimas su seneliu iš esmės kenkia vaikų interesams, nėra.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ginčo šalys pačios negali susitarti dėl senelio ir vaikaičių bendravimo užtikrinimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, kad ieškovui nustatyta laikina bendravimo su vaikaičiais tvarka, leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių ir suteiktų stabilumo, pagrįstai taikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atsakovų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.