Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-04-03 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko (toliau – ir Institucija) 2009-04-03 nutarimu M. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2009-03-10 09:50 val. Tauragės mieste, Gedimino g., ties namu Nr. 24, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - taip privertė vairuotoją keisti judėjimo kryptį ir greitį. Tokiais savo veiksmais M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106; 158 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. N. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straispnio 1 dalies 4 punktas).

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

M. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2009-03-20 09:50 val. išvažiavo automobiliu iš šalutinio kelio į pagrindinį, ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, priversdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio vairuotoją keisti judėjimo kryptį, greitį – tokiais veiksmais pažeidė KET 106, 158 punktų reikalavimus.

KET 106 punktas įpareigoja vairuotoją prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant, prieš sukant į kairę ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 158 punktas nurodo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

M. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį už pavojingos situacijos sukėlimą. Pagal minėto straipsnio dispoziciją, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už pavojingos situacijos sukėlimą, turi būti nustatyti kilę konkretūs neigiami padariniai eismo dalyviams. Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole apsiribota tik pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalies dispozicijos, aprašymu, nekonkretizuojant pažeidimo sudėčiai būtinų elementų, t.y. nenurodyti eismo dalyviai, kurie dėl M. N. pažeidimo buvo priversti keisti judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kitokių veiksmų savo saugumui užtikrinti, todėl šis procesinis dokumentas privalo būti tikslinamas. Pažymėtina tai, kad pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui, galima teigti, kad protokolas – tai procesinis dokumentas, kuriame konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas ir dėl to jo padėtis tampa dvejopa: pirma, tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, jis pripažįstamas viena iš įrodinėjimo priemonių (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų (pareigūnų tarnybinių pranešimų, schemų ir kt. įrodymų), patvirtinančių M. N. kaltę. Kaip matyti iš bylos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsakomybėn patrauktas vadovaujantis tik liudytojos V. V. paaiškinimu (b.l. 14), nors M. N. ir su juo važiavęs liudytojas V. G. nurodė priešingus paaiškinimus (b.l. 13; 15). Todėl iš bylos neaišku, kodėl buvo remtasi tik vienos liudytojos V. V. parodymais, nes jokių kitų įrodymų byloje nėra. Dėl šių priežasčių protokolas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis, reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, M. N. nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau paskyrė vos didesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Tokiu būdu pažeistos bendrosios nuobaudos skyrimo taisyklės.

Esant minėtiems protokolo bei nutarimo neaiškumams sunku nustatyti, kuo vadovaujantis buvo nustatyta M. N. kaltė. Esant šiems pažeidimams negalima nutarimo laikyti teisėtu ir pagrįstu, todėl nutarimas naikinamas ir grąžinamas Institucijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009-04-03 nutarimą, kuriuo M. N. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams, panaikinti ir grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.