- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e1-1730-1135/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42902-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- L. V.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1. 2019 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 38 MGL (1 900,00 Eur) bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas mopedas.
2. 2022 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 12 mėn. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais, pagalbos reikalingais žmonėmis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. V. 2023 m. lapkričio 7 d. apie 23:29 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,38 promilės), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairį skruostą savo šeimos nariui – tėvui Č. V., tuo sukėlė Č. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. V. parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Psichikos centro įskaitoje neįrašytas, priklausomybių neturi, galvos traumų neturėjęs. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvais V. V. ir Č. V.. Butas priklauso tėvui. 2023 m. lapkričio 7 d. vakare jis išėjo į (duomenys neskelbtini), ir vienas vaikščiodamas vartojo alkoholį. Gėrė degtinę, išgėrė 0,5 l. Paskui žino, kad parėjo namo, jau buvo tikrai po 22 val. Kaip suprato tėvai irgi buvo vartoję alkoholio, tačiau su kuo jie gėrė jis nežino ir jis kartu su jais negėrė. Grįžus tarp jo ir tėvo Č. prasidėjo konfliktas, dėl ko jis prasidėjo dėl girtumo tiksliai nepamena. Tik pamena, kad to konflikto metu sudavė tėvui Č. į veidą, sudavė vieną kartą kumščiu. Mama V. V. buvo tame pačiame kambaryje. Paskui girdėjo, kaip tėvas paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jis tiesiog buvo namie ir laukė, kol atvažiuos pareigūnai. Čia jau ne pirmas kartas, kai smurtauja prieš tėvą. Paskutinis kartas buvo 2022 metų sausio mėnesį, tada irgi buvo iškelta baudžiamoji byla. Mano, kad tokiam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, mano blaivas taip nebūtų pasielgęs. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo elgesio labai gailisi ir atsiprašys savo tėvo Č.. Prašo neiškeldinti iš tėvų buto, nes jis neturi kur laikinai apsistoti ir nežino, kokį adresą nurodyti. Dar yra kita baudžiamoji byla dėl naminės degtinės kur jis taip pat yra įtariamasis, ten jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 80-83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusysis Č. V. parodė, kad L. V. yra jo sūnus, tačiau sutinka duoti parodymus. Jis gyvena kartu su juo ir V. V.. 2023 m. lapkričio 7 d. ryte sūnus L. išėjo iš namų esančių (duomenys neskelbtini). Visą dieną jis išeidavo ir vėl grįždavo. Grįždavo vis girtesnis, kur ir su kuo jis vartojo alkoholį jis nežino. Visą dieną jis provokavo jį konfliktui, vis grįžęs jam ką nors pasakydavo ar išvadindavo necenzūriniais žodžiais. Jis nesiveldavo su juo į konfliktą, išeidavo į kitą kambarį ar į lauką. Vakare ir jis su V. V. išgėrė alaus. Kartu su L. alkoholio nevartojo. Vakare kiek buvo valandų net nežino, grįžo į namus L., jis atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Žiūrėjo televizorių ir paskui vėl pradėjo jį visaip vadinti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis jam sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Dar ir dabar skauda tą vietą. Skausmą vertina iš 10 balų 5 balais. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, tačiau akivaizdžių sužalojimų nenustatė, nes jam buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Tai ne pirmas kartas, kai sūnus prieš jį smurtauja, prieš tai buvo 2022 metų pradžioje. L. praktiškai kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs būna labai konfliktiškas. Kai būna blaivas, nebūna jokių problemų. Jis žino, kad L. neturėtų kur laikinai apsistoti, tačiau nenori, kad ir pas juos į namus grįžtų. Į medikus ir ekspertą nesikreips (e. b. l. 94-97).
Liudytoja V. V. parodė, kad L. V. yra jos sūnus, tačiau sutinka duoti parodymus. 2023 m. lapkričio 7 d. ryte L. išėjo iš namų, kiek žino kažkam padėjo krauti malkas. Per visą dieną jis išeidavo ir vėl pareidavo. Kai jis parėjo ji matė, kad jis jau išgėręs. Kiekvieną jo grįžimą jis būdavo vis girtesnis. Kiekvieną kartą grįžęs jis vis kabinėjosi prie tėvo Č., jį vadino visokiais žodžiais. Č. jam nieko nesakydavo ir tuo pasibaigdavo. Vakare kiek buvo valandų nežino, grįžo L., jis jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kiek pabuvęs namie pradėjo kabinėtis prie tėvo Č., jį išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu trenkė kumščiu Č. į kairį skruostą. Kai įvyko konfliktas, galėjo būti po 23 val. Tada Č. iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė L.. Ji su Č. irgi buvo išgėrę alaus, todėl pareigūnai įvykio vakarą jų neapklausė. Tai ne pirmas kartas, kai L. smurtauja prieš tėvą. Prieš ją L. nėra smurtavęs ir vakar jis jai nieko nepadarė. L. išgėręs būna labai konfliktiškas. Č. į medikus nesikreipė, nes akivaizdžių sužalojimų nėra, tik jaučia skausmą skruosto srityje (e. b. l. 117-120).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nepaimta (e. b. l. 54-56).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad smurtą patyrusiam Č. V. buvo sukeltas fizinis skausmas (e. b. l. 57-60).
Asmens apžiūros protokolu apžiūrėtas Č. V., sužalojimų nenustatyta (e. b. l. 1-3, 40-43).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairį skruostą savo šeimos nariui – tėvui Č. V., tuo sukėlė Č. V. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo L. V. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Įpareigoti L. V. per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 151-153).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas, paskutinį kartą už analogišką BK 140 straipsnio 2 dalies veiką, bausmę atliko (probacijos metu nebuvo nustatytas netinkamas bausmės atlikimas), teistumas neišnykęs (e. b. l. 24-29), baustas administracinių nusižengimų teisena (e. b. l. 166-167), nedirbantis (e. b. l. 164-165), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlytą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 8 d. 00 val. 10 min. iki 2023 m. lapkričio 8 d. 11 val. 02 min. (e. b. l. 20-23, 87-89) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
L. V. išaiškintina, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (e. b. l. 135-138) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 125-127) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant L. V. neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 8 d. 00 val. 10 min. iki 2023 m. lapkričio 8 d. 11 val. 02 min. – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
L. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinos, įpareigojant paimtą asmens tapatybės kortelę kaltinamajam grąžinti Šiaulių AVPK Raseinių r. PK.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.